Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2904-901/2024 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 12 921 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, banko sąskaitas neperžengiant 12 921 Eur ribų. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas bus nebeįmanomas, nes atsakovas, vengdamas atsiskaityti su ieškovu, turtą gali perleisti tretiesiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo R. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą V. S. piniginėms lėšoms 12 921 Eur sumos, o lėšų nesant arba esant nepakankamai – nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, neviršijant 12 921 Eur, sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčiu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu R. K..

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. jog ieškovui buvo padaryta 12 921 Eur turtinė žala, o atsakovas geranoriškai nesutiko atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį. Prašomos priteisti skolos suma yra pakankamai didelė, ieškovo kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, jo pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkti teismo sprendimo vykdymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, tačiau kartu nepažeisti atsakovo interesų ir išvengti galimos didelės žalos atsakovui, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas, o jo neradus ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, neviršijant 12 921 Eur sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas didele ieškinio suma. Didelė ieškinio suma savaime nėra besąlyginis pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra dirbantis, neturi kitų kreditorių, jam nėra iškeltų jokių kitų civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka nagrinėtinų bylų.

6.2. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo įrodyti, kad yra reali grėsmė, kad atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Kadangi ieškovas rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu, darytina pagrįsta išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neteisėtai.

7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

7.1. Atsakovas padarė didelę turtinę žalą ieškovui, geranoriškai nenori su ieškovu atsiskaityti, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog atsakovas sąmoningai siekia nuslėpti turtą.

7.2. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, kokią žalą teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, daro atsakovo turtui. Tai tik įrodo, jog atsakovas siekia kuo greičiau perleisti turtą kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėja gerą turtinę padėtį – darbo sutarties kopiją bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 921 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų bei turto areštą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatymų numatytam reglamentavimui skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.

14. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Dėl pirmosios sąlygos – tikėtino reikalavimo pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje ginčo nėra, todėl dėl jos egzistavimo nepasisakytina.

15. Kitas būtinas elementas taikant laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas didele ieškinio suma. Didelė ieškinio suma savaime nėra besąlyginis pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra dirbantis, neturi kitų kreditorių, jam nėra iškeltų jokių kitų civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka nagrinėtinų bylų. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

16. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.).

17. Kaip matyti, tiek ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik didele ieškinio suma, tiek pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš esmės, įvertinęs tik ieškinio sumą. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sutiktina su atsakovu, jog ieškinio suma, nors ir viršija 10 000 Eur, tačiau negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas dirba UAB „Alliance Germany“, jam nustatytas 1 525,60 Eur darbo užmokestis. Taip pat atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, esantį Plaškių k., Stoniškių sen., Pagėgių sav. Patikrinus Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, jog atsakovo vardu nebuvo ir nėra iškelta jokių bylų. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas turi turto, yra dirbantis, todėl ieškinio suma nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18. Kaip jau minėta, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Jokių duomenų apie atsakovo nesąžiningumą bei ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teise turimą turtą, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo argumentai, jog atsakovas siekia skundžiamos nutarties panaikinimo tik tam, jog galėtų kuo greičiau perleisti turimą turtą kitiems asmenims, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, jog atsakovas nesutinka atlyginti ieškovui geruoju žalą, taip pat neįrodo atsakovo nesąžiningumo, nes šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai įvertina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tačiau ar ieškinys galės būti patenkintas, bus atsakyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visus įrodymus ir priėmus byloje teismo sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas nepateikė jokių konkrečių atsakovo nesąžiningumą galinčių tikėtinai pagrįsti įrodymų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstai patenkintas.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Atsakovas atskirajame skunde prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 54 Eur žyminį mokestį, 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstina, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo R. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.