- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-424-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09559-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., Vilniaus
- Kategorijos
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant Gustei Mickevičiūtei, pareiškėjui A. B., suinteresuoto asmens E. B. atstovui advokatui J. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys E. B., Vilniaus m. 9-asis notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teimą, prašydamas patvirtinti 2012-02-29 mirusiojo testatoriaus M. B. (toliau – M. B.) asmeninį testamentą. Nurodė, kad 2012-02-29 mirė jo tėvas M. B.. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, ūkio pastatas, sargo namelis, pirtis. Mirusysis turėjo ir kitą savo vardu įregistruotą turtą, o taip pat 36 148,17 Lt skolų. Praėjus daugiau taip trims mėnesiams po laidotuvių pareiškėjas surado tarp tėvo raštų 2011-07-11 laišką, adresuotą Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai, kurio paskutiniame puslapyje buvo nurodyta, kad likęs turtas turi būti perduotas sūnui - pareiškėjui. Pareiškėjo vertinimu, nurodytas dokumentas laikytinas asmeniniu testamentu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą suinteresuotas asmuo E. B. (toliau – E. B.) su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas pažeidė sąžiningumo principą, nes būdamas įpėdiniu, priėmusiu palikimą pagal įstatymą, 9-me Notarų biure nuslėpė faktą, kad turi seserį E. B., gyvenančią JAV. Teismui pateiktas Generalinei prokuratūrai surašytas laiškas kelia abejonių dėl jo autentiškumo, parašo tikrumo, tikrosios valios išreiškimo ir šio laiško egzistavimo iki M. B. mirties. Nėra duomenų, kada ir kaip šis laiškas pateko pas adresatą. Pateiktame pareiškėjo prašyme nėra aiškiai pareikšto patvarkymo dėl turto mirties atveju.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino: patvirtino M. B. asmeninį testamentą, sudarytą 2011-07-11 (duomenys neskelbtini), kuriuo M. B. visą savo turtą paliko pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-02-29 mirė M. B.. Pareiškėjas yra mirusiojo sūnus, o E. B. yra mirusiojo dukra. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre yra registruoti du palikėjo M. B. palikimo priėmimo faktai, palikimą yra priėmę asmenys - pareiškėjas ir E. B.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) M. B. testamentų. Byloje pateiktas mirusiojo M. B. 2011-07-11 prašymas, adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriame mirusysis nurodo, jog jeigu jis bet kokiu būdu žus, staiga mirs, ar bus nunuodytas, prašo jo likusį turtą perduoti sūnui A. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-07 nutartimi civilinėje byloje paskyrė rašysenos ekspertizę. Lietuvos ekspertizės centro 2013-07-10 ekspertizės akto Nr. 11-1089 (13) išvadose nurodyta, jog 2011-07-11 rašto, esančio civilinėje byloje Nr. 2-1854-803/2013, tekstą parašė ir pasirašė M. B.. Teismas iš į bylą pateikto 2011-07-11 rašto nustatė, kad jame nurodyta jo sudarymo data. Surašymo vieta išreikšta gyvenamosios vietos adresu. Prašymas surašytas M. B. ranka, pasirašytas. Testatoriaus valią perduoti turtą A. B., turimą M. B., dokumente išreiškia žodžiai „atiduoti pinigus sūnui“, „mano likusį turtą perduot sūnui A. B.“. Teismo vertinimu, prašyme išreikšta testatoriaus valia atitinka tikrąją jo valią. Tai, kad Generalinės prokuratūros duomenų bazėje nerastas M. B. prašymas, nepaneigia testatoriaus valios.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo E. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad į bylą pateiktame dokumente testamentinė valia neišreikšta, laiško tekste daug prieštaravimų, nuoskaudų dėl buvusios žmonos elgesio užvaldant mirusiojo turtą. Pagal laiško turinį galima daryti išvadą, kad jis surašytas kitu tikslu, o ne testamentinės valios išreiškimui. Teismas nevertino viso laikos turinio. Teismas neišklausė liudytojo F. F. parodymų. Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras nurodė, kad pareiškėjas nuslėpė nuo jo seserį E. B., nuo kurios pareiškėjas nuslėpė ir tėvo mirtį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma teismo apklausti ekspertą arba skirti naują rašysenos, parašo tyrimo ekspertizę, kadangi skiriant ir atliekant ekspertizę nebuvo išreikalauta ir tirta medžiaga su originalia mirusiojo rašysena, visa tai sąlygojo nepilną ištyrimą. Teismas nevertino argumentų dėl tariamai M. B. laiško rašymo vietos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas išklausė liudytojo F. F. parodymus, tačiau jie nebuvo reikšmingi bylai. Aplinkybės, susijusios su giminaičių tarpusavio santykiais, nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Ekspertizės išvadai padaryti ekspertui pateiktų dokumentų užteko.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Testatorius gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) 5.19 straipsnis). Įstatymų leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinės įtakos. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį privalo sudaryti tik pats asmuo (CK 5.15 straipsnio 1 dalis). Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą (CK 5.35 straipsnio 1 dalis).
CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (CK 5.28 straipsnis) ir asmeninius (5.30 straipsnis). CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis). Asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004 m.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas, kad CK 5.30 straipsnyje suteikta teise gali pasinaudoti tik asmuo, mokantis ir galintis surašyti testamento tekstą pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2004). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas surašytas ir pasirašytas paties testatoriaus ranka (de jucus). Teismas minėtą išvadą grindė Lietuvos ekspertizės centro 2013 m. liepos 10 d. ekspertizės akto Nr. 11-1089 (13) išvadomis, kuriose nurodyta, jog 2011 m. liepos 11 d. rašto, esančio civilinėje byloje Nr. 2-1854-803/2013, tekstą parašė ir pasirašė M. B. (tomas I, b.l. 167-170). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertų išvados (tomas I, b.l. 167-170) yra kategoriškos, o ne tikėtinos.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. liepos 10 d. ekspertizės akto Nr. 11-1089 (13) išvadas surašiusi ir pasirašiusi vyriausioji ekspertė A. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad nors dokumentus ekspertizei pateikia teismas, tačiau ekspertas sprendžia, pakanka teismo pateiktų dokumentų atitinkamoms išvados padaryti ar nepakanka, nagrinėjamu atveju lyginamosios medžiagos pateikta labai daug, tyrimui jos visiškai užteko, ekspertė A. Ž. tvirtino 2013 m. liepos 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-1089 (13) kartu su eksperte G. Ž. padarytų išvadų teisingumą. Atskirajame skunde teigiama, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. liepos 10 d. ekspertizės akto Nr. 11-1089 (13) tiriamosios dalies iliustracijos puslapio neaišku, iš kokių dokumentų paimti pavydžiai tyrimui. Tačiau jau pačiame ekspertizės akte yra išvardinama, kokie dokumentai su M. B. laisvaisiais rašysenos ir parašų pavyzdžiais pateikti lyginimui ekspertizei atlikti (tomas I, b.l. 167). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje vyriausioji ekspertė A. Ž. nurodė, iš kurių ekspertizės akte išvardintų dokumentų buvo nukopijuoti ir iliustracijose panaudoti M. B. rašysenos ir parašų pavyzdžiai, todėl atmestini kaip byloje esančiai medžiagai prieštaraujantys atskirojo skundo argumentai, susiję su ekspertizei netinkamos lyginamosios medžiagos pateikimu, turėjusiu įtakos galutiniams tyrimo rezultatams.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2011-07-11 prašyme nurodyta jo sudarymo data 2011-07-11, surašymo vieta – M. B. deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas, testatoriaus vardas ir pavardė, testatoriaus valia išreikšta žodžiais „mano likusį turtą perduot sūnui A. B.“, nurodyti įpėdinį A. B. identifikuojantys duomenys – gimimo data (tomas I, b.l. 5, 9A, tomas II, b.l. 10). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, testamentas savo esme yra palikėjo valios dėl jo turto likimo jam mirus išraiška, todėl dokumentas, išreiškiantis tokią palikėjo valią negali būti ignoruojamas ir nelaikomas testamentu vien dėl tos priežasties, kad jis neteisingai įvardintas ir, kad jame nurodomos testatoriaus ir jo sutuoktinės konflikto aplinkybės, reiškiamas neužtikrintumas dėl savo ateities ir gyvybės. Testamento laisve reiškia taip pat tai, kad testatorius testamentu gali palikti bet kokį jam priklausantį turtą, taip pat turtą, kurį įgis ateityje, šiuo atveju testatorius valia buvo sūnui A. B. palikti turtą, kuris priklausys palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu.
Byloje dalyvaujantiems asmenims nekilo abejonių, kad mirusysis M. B., sudarydamas sandorį, suvokė savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Byloje taip pat nėra duomenų, dėl kurių būtų galima paneigti apylinkės teismo išvadą, kad testatorius testamentą sudarė laisva valia niekieno neverčiamas ir neklysdamas.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad teismas neišklausė liudytojo F. F. parodymų. Kaip matyti iš teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. posėdžio protokolo, kad šaukiamas liudytoju F. F. atvyko į teismą ir davė parodymus, kad apie testatoriaus valią ir prašomą patvirtinti testamentą nieko nežino, su mirusiuoju kalbėjo apie jo dukrą, kad jis norėtų ją aplankyti (tomas I, b.l. 200). Apeliantė skunde teigia, kad teismas liudytoją F. F. apklausė neišsamiai, tačiau pagal CPK 192 straipsnio 6 dalį, išklausius liudytojų parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Liudytojas F. F. buvo šaukiamas suinteresuoto asmens E. B. prašymu, tačiau suinteresuoto asmens E. B. atstovas advokatas nepasinaudojo CPK 192 straipsnio 6 dalyje numatyta teise užduoti liudytojui klausimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti liudytojo F. F. parodymai apie M. B. bendravimą su suinteresuotu asmeniu neduoda pagrindo kvestionuoti testatoriaus valią po mirties likusį turtą palikti sūnui A. B..
Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė asmeninio testamento sudarymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso įstatymo nuostatų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei neatlygintinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą.