- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- A-2050-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00032-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Advokatai
- Ilona Šaltė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. B. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. birželio 18 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras teikime paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 3 d. VSAT pareigūnai (duomenys neskelbtini) sulaikė Užsienietį, Užsienietis buvo sulaikytas (ne ilgiau kaip iki 48 val.), nes Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, neturi vizos arba leidimo gyventi Lietuvoje ir jis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. 2023 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus ir 5 mėnesius, kadangi Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. 2023 m. lapkričio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi Užsieniečio skundas dėl išsiuntimo sprendimo buvo atmestas, sprendimas dėl jo išsiuntimo įsiteisėjęs.
3. Centras pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 4 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2025 m. gegužės 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, sprendimą Užsienietis apskundė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 spalio 22 d. nutartimi Užsieniečio skundą atmetė.
4. Centras nurodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. kovo 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Centras akcentavo, kad 2026 m. sausio 8 d. siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis pateikė pakartotiną prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2026 m. sausio 8 d. Centre buvo atlikti pirminiai prieglobsčio prašymo priėmimo veiksmai, o 2026 m. sausio 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), kadangi Užsienietis pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 2026 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas nusprendė nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė Užsieniečio skundą bei tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. sausio 1 d. sprendimo dalį dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje.
6. Centras nurodė, kad 2026 m. kovo 9 d. Migracijos departamentas pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad „Nustatytos aplinkybės (po 2025 m. gegužės 15 d. Migracijos departamento priimto sprendimo Nr. 25S114314 įsiteisėjimo Užsieniečio buvimo vieta tapo nežinoma, pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik po to, kaip buvo sulaikytas) leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės valstybę. Prieglobsčio prašytojų judėjimas Europos Sąjungos teritorijoje ir prašymų suteikti prieglobstį teikimas tik sulaikius teritorijoje ir sprendžiant klausimą dėl išsiuntimo į kilmės šalį, dažniausiai yra piktnaudžiavimo procedūra požymis. Įvertinus šias aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas sutrukdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymui. Papildomai pažymėtina, kad buvo nustatyta (prejudicinės reikšmės aplinkybės), jog Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamento vertinimu, būtų tikslinga apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje iki jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
Žemesnės instancijos teismas
7. Centro vertinimu, šiuo atveju, siekiant užtikrinti Užsieniečio atžvilgiu priimamų sprendimų vykdymą, galima minimaliai suvaržyti asmens judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, t.y. pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę.
8. Teismo posėdyje Centro atstovė palaikė teikimą, prašė jį tenkinti, pabrėžė, kad Užsienietis nevykdė jo atžvilgiu priimtų sprendimų, įsiteisėjusių 2025 m. spalio mėnesį ir slapstėsi iki tol, kol nebuvo sulaikytas 2025 m. gruodžio mėnesį, paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir buvo vykdoma išsiuntimo procedūra, Užsienietis taip pat nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
9. Užsienietis teismo posėdyje nesutiko su pritaikyta alternatyvia sulaikymo priemone, prašė ją sušvelninti, nurodė, kad nori gyventi namie (duomenys neskelbtini), teikia prašymus išeiti iš apgyvendinimo vietos į miestą, jie tenkinami, nebuvo pabėgęs. Užsienietis paaiškino, kad su žmona, šiuo metu gyvenančia (duomenys neskelbtini), jau išsiskyrė, panaikinus jam gyventi Lietuvoje leidimą, iš Lietuvos neišvyko, nes neturėjo paso ir nebuvo informuotas, jog galėtų kreiptis į Migracijos departamentą dėl jo atsiėmimo, dėl nervinės būsenos jam atsiranda bėrimai, todėl reikėtų medicininių paslaugų.
Šalies argumentai
10. Užsieniečio atstovė teismo posėdyje su teikimu nesutiko ir prašė taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą registruotis VSAT, pabrėžė, kad kai Užsienietis gaudavo teisę laikinai išvykti iš Centro, jis šios tvarkos nepažeidė, nepasišalino, nurodė, kad Užsienietis turi kur gyventi, turi lėšų, daug metų čia gyveno ir nesislapstė. Užsienietis turi sveikatos problemų, jam reikalinga medicininė pagalba.
II.
11. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2026 m. kovo 13 d. sprendimu teikimą tenkino, pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 18 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
12. Teismas nustatė šias aplinkybes:
12.1. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 23S136427, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos aštuoniolika mėnesių, sprendimo priėmimo pagrindas buvo tai, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
12.2. Vokietijos Federacinė Respublika 2023 m. gegužės 3 d. paskelbė perspėjimą dėl draudimo atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje iki 2026 m. gegužės 3 d. (pažeidimo tipas – nusikaltimai prieš asmenį).
12.3. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 23S196480, kuriuo nusprendė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kadangi asmens buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai.
12.4. Užsienietis 2024 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas tą pačią dieną, sprendimu priėmė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, 2024 m. balandžio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti apsigyventi Užsieniečiui jo pasirinktoje vietoje, įspėjus apie pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.
12.5. Užsienietis padavė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12.6. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą Nr. 25S114314, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis šį sprendimą apskundė, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. spalio 22 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė.
12.7. 2025 m. gruodžio 3 d. VSAT pareigūnai (duomenys neskelbtini), sulaikė Užsienietį. 2025 m. gruodžio 19 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 kovo 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
12.8. 2026 m. sausio 8 Užsienietis pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o 2026 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 26S32843 nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė, o Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė Užsieniečio skundą bei tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 1 d. sprendimo dalį dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje.
12.9. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. 2025 m. gruodžio 19 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. kovo 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.
14. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nurodė, jog turi sveikatos sutrikimų (dėl nervinės būsenos jam atsiranda bėrimai), todėl jam reikalingos medicininės paslaugos, tačiau teismas nurodytą Užsieniečio argumentą vertino, kaip siekį jo atžvilgiu taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, o ne realiai atsiradusį naują ir pagrįstą pagrindą pakeisti alternatyvią sulaikymo priemonę.
15. Teismas akcentavo, kad institucijų ir teismų sprendimais yra nustatyta, jog Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
16. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento prieglobsčio skyrius pateikė pranešimą „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriame pažymėta, kad „nustatytos aplinkybės (po 2025 m. gegužės 15 d. Migracijos departamento priimto sprendimo įsiteisėjimo Užsieniečio buvimo vieta tapo nežinoma, pateiktas prašymas suteikti prieglobstį buvo tik po to, kaip Užsienietis buvo sulaikytas) leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimą į kilmės valstybę (2026 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 26SD4925). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo vertintinas kaip siekis išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
17. Teismo vertinimu, nors Užsienietis savo gyvenamosios vietos adresą buvo nurodęs kitoje byloje, tačiau, tai nepaneigė to, kad VSAT nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusią Užsieniečio gyvenamąją vietą.
18. Teismas sprendė, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje byloje nėra, o ankstesniais teismų sprendimais, kuriais konstatuoti alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagrindai neišnyko ir nepakito, todėl tikslinga Užsieniečiui pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę dar trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
III.
19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 13 d. sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.
20. Užsienietis teigia, kad tokios griežtos priemonės taikymas jo atžvilgiu yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir nėra būtinas, jis Lietuvoje gyvena jau daug metų, t.y. nuo 2014 metų, teisminiuose procesuose dalyvauja daugiau nei 2 metus ir per visą teisminių procesų laikotarpį, niekur neišvyko ir nesislapstė, nevengė atsiimti jo atžvilgiu priimtų sprendimų. Todėl Užsienietis pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog jis neteisėtai pasišalins iš Lietuvos ar slapstysis, nes per visą savo prieglobsčio procesą gyveno tuo pačiu adresu –(duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Užsienietis paaiškina, kad VSAT jo ieškojo pagal anksčiau deklaruotą gyvenamąją vietą ir ten neradę Užsieniečio, tuo grindė, jog yra poreikis riboti asmens laisvę. Užsienietis teikdamas prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui, prašė leisti jam gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ir nurodė adresą –(duomenys neskelbtini), kur visą laiką gyveno ir buvo sulaikytas. Užsienietis pažymi, kad negalėjo deklaruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre savo kitos gyvenamosios vietos, nes jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje.
Šalies argumentai
22. Užsienietis teigia, kad jis pateikęs prieglobsčio prašymą raštu, prašė leisti gyventi adresu(duomenys neskelbtini), kartu pateikė ir nuomos sutartį, pagal kurią Migracijos departamentas privalo suvesti duomenis į MIGRIS sistemą, o tai parodo, jog jo gyvenamoji vieta buvo žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
23. Užsienietis akcentuoja, kad teikdamas prieglobsčio prašymą jis neturėjo jokios įstatymais nustatytos pareigos pranešti savo adreso VSAT, nes Užsieniečiui nebuvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punkte, pagal, kurias Užsienietis turėtų informuoti VSAT apie savo buvimo vietą.
24. Užsienietis pažymi, kad tokia griežta laisvės ribojimo priemonė yra neproporcinga, nes ji sukelia jam sveikatos sutrikimus, Užsienietis patiria didelį stresą ir nerimą, dėl to jam tenka vartoti medikamentus. Užsienietis neneigia, kad jam nėra teikiamos medicininės paslaugos Pabradės priėmimo centre, tačiau Užsienietis nurodo, jog sveikatos problemos atsirado dėl jam taikomų laisvės suvaržymų, paskyrus jam švelnesnę priemonę, jis galėtų gyventi savo namuose ir jam nereikėtų vartoti medikamentų.
Šalies argumentai
25. Užsienietis paaiškina, kad grėsmės viešajai tvarkai vertinimas yra formalus, nes jis grindžiamas išimtinai tik (duomenys neskelbtini) ekstradicijos prašymu, t.y. valstybės, kuri nepagrįstai persekioja Užsienietį ir nuo, kurios jis prašo tarptautinės apsaugos.
26. Užsienietis teigia, kad jo asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos, jis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis ar būtų pažeidęs jam pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi Lietuvoje gyvenamąją vietą, Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų, turi socialinius ryšius, niekada nesislapstė nuo pareigūnų, visą laiką gyveno toje pačioje vietoje, apie kurią pranešė Migracijos departamentui, neketina slapstytis, nori gyventi savo namuose, kol sulauks sprendimo.
Atsiliepimas
27. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo apeliacinio skundo netenkinti.
28. Centras teigia, kad pagal pateiktą neterminuotą nuomos sutartį, nebuvo pateiktų jokių įrodymų, mokėjimo išrašų, jog pareigos yra vykdomos pagal nuomos sutartį.
29. Centras akcentuoja, kad nurodytu telefono numeriu su buto nuomotoja susisiekti nepavyko, toks telefono numeris neegzistuoja.
30. Centras nurodo, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas uždrausti atvykti jam į Lietuvos Respubliką, jis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, o būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje Užsienietis neįdėjo jokių pastangų atvykti ar susisiekti su institucijomis sprendžiančiomis jo teisinę padėtį, neišvyko iš Lietuvos Respublikos, nors jam būnant neteisėtai Lietuvos Respublikoje, tokią pareigą turėjo. Centro vertinimu, Užsienietis nenori išvykti į užsienio valstybę, siekia likti Šengeno erdvėje, institucijoms pateikė klaidingą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, o paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė, kai buvo sulaikytas, kad sutrukdytų išsiuntimo sprendimo vykdymą.
31. Centras pažymi, kad Užsienietis nurodė, kad jo šeimyninė padėtis pasikeitė, žmona su kuria gyveno Lietuvoje, šiuo metu gyvena(duomenys neskelbtini), su ja išsiskyrė, vaikų neturi, jo nesieja jokie šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublika, todėl Centro vertinimu, Užsieniečio išvykimo ar pasislėpimo tikimybė yra reali ir tikėtina, jeigu jo buvimas nebus pakankamai kontroliuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 18 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
33. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 23S136427, nusprendė uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos aštuoniolika mėnesių, nes Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, Vokietijos Federacinė Respublika 2023 m. gegužės 3 d. yra paskelbusi perspėjimą dėl draudimo atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje iki 2026 m. gegužės 3 d., Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 1 d. yra priėmęs sprendimą Nr. 23S196480, kuriuo nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kadangi asmens buvimas kelia grėsmę viešajai tvarkai, įsiteisėjusiais institucijų ir teismų sprendimais Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, Užsienietis netinkamai bendradarbiauja su institucijomis, nes netinkamai informavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl teismas konstatavo, jog numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai neišnyko ir nepakito.
35. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).
36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
37. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik numatytais Įstatyme atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.), pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
38. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai(9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14 p.).
39. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
40. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
41. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo šalių argumentus, taip pat tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, Vokietijos Federacinė Respublika 2023 m. gegužės 3 d. yra paskelbusi perspėjimą dėl draudimo atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje iki 2026 m. gegužės 3 d., konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga palikti Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad teismo sprendimu pritaikyta judėjimo laisvę apribojanti priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, buvo objektyviai būtina, nes Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.
43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio O. B. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.