- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-946-596/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03108-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- UAB „Čelta“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. T.
- Advokatai
- Gintaras Stankevičius
- Kategorijos
- 1.2Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Čelta“ atstovams Algirdui Kaziui Čeliauskui, advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms Gailinai Budzinskienei, Gintarei Zakarevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Čelta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. T. dėl atsakovės neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir kuriuo prašo: 1) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iš esmės išnagrinėti UAB „Čelta“ 2013 m. birželio 4 d. prašymą dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra ir PVM grąžinimo bei priimti administracinį sprendimą: 1.1. įpareigoti G. T. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už nekilnojamojo turto pardavimo 2008 m. kovo 21 d. sutartį Nr. 1936 dėl 3,6235 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „Čelta“ nuosavybėn; 1.2. leisti UAB „Čelta“ patikslinti PVM deklaraciją, įtraukiant į ją šią PVM sąskaitą faktūrą; 1.3. sugrąžinti UAB „Čelta“ pirkimo PVM, sumokėtą pagal nekilnojamojo turto pardavimo 2008 m. kovo 21 d. sutartį Nr. 1936 dėl 3,6235 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti UAB „Čelta“ 2013 m. birželio 4 d. pranešimą dėl G. T. veiklos ir priimti administracinį sprendimą - nekilnojamojo turto pardavimo 2008 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 1936 dėl 3,6235 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarymą pripažinti G. T. individualia veikla ir apmokestinti ją PVM (t. 1, b.l. 123-132).
Skunde nurodoma, jog pareiškėja ir G. T. 2008 m. kovo 21 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1936 (toliau - Sutartis), pagal kurią pareiškėja už 2 400 000 Lt įsigijo 3,6235 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Kadangi G. T., parduodamas minėtą žemės sklypą, užsiėmė individualia veikla, ji turėjo būti apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Pareiškėja 2013 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu įpareigoti G. T. įforminti sandorį PVM sąskaita - faktūra ir grąžinti PVM.
Taip pat pareiškėja į atsakovę kreipėsi 2013 m. birželio 4 d. pranešimu dėl G. T. veiklos, pateikdama papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad pastarojo veikla turi būti vertinama ir apmokestinama kaip individuali, o nuo parduoto žemės sklypo privalėjo būti sumokėtas PVM mokestis.
Atsakydama į 2013 m. birželio 4 d. prašymą, atsakovė pateikė 2013 m. liepos 8 d. konsultaciją Nr. (32.39-PVM)-RM-4145, kurioje nurodė, kad pardavėjas sandorio sudarymo metu nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, todėl PVM sąskaitos-faktūros išrašyti neprivalėjo. Į 2013 m. birželio 4 d. pranešimą atsakovė atsakė 2013 m. liepos 16 d. raštu Nr. (13.4-38-4)-R-5473, kuriame išdėstė savo nuomonę, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris negali būti laikomas individualia veikla, nes nėra nustatyta visuma požymių, leidžiančių konstatuoti tokios veiklos egzistavimą bei, kad G. T. veikla (sklypo pardavimas) PVM tikslais neturėtų būti laikomas ekonomine veikla.
Tiek atsakovės pateiktą 2013 m. liepos 8 d. konsultaciją, tiek 2013 m. liepos 16 d. raštą, pareiškėja laiko informacinio ir konsultacinio pobūdžio raštais bei mano, kad VMI neįvykdė savo teisės aktuose įtvirtintos pareigos per nustatytą terminą pateikti administracinius sprendimus dėl UAB „Čelta“ kreipimųsi, nesiėmė veiksmų, kad būtų apginta pažeidinėjama pareiškėjos teisė į PVM atskaitą, bei kad mokesčius privalantis mokėti subjektas sumokėtų juos į valstybės biudžetą.
Pareiškėja pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu ji buvo PVM mokėtoja, 2008 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1936 pagrindu žemės sklypas perėjo UAB „Čelta“ nuosavybėn ir naudojamas apmokestinamoje veikloje. Nėra duomenų, kad pareiškėja buvo nesąžininga sandorio sudarymo metu, todėl egzistuoja visos būtinos aplinkybės, patvirtinančios jos teisę į PVM atskaitą. Ši pareiškėjos teisė jos teigimu, yra ribojama neteisėtų G. T. veiksmų, nesilaikant PVM įstatymo 79 str. nustatytos pareigos įforminti įvykusį prekių tiekimą PVM sąskaita-faktūra.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad atsakovė dėl nurodytų pareiškėjos teisių pažeidimų be pagrindo nepriėmė teisės aktų nustatyta tvarka skundžiamų administracinių sprendimų, o atsakė informacinio pobūdžio raštais., t. y. neveikė įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė Asmenų aptarnavimo VMI taisyklių 32, 37, 39, 41 punktus, Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 25 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2, 3, 4, 6 punktus, 33 straipsnio 7 punktą, 18 punktą ir Nuostatų II., 7.3., 8.2., 8.3., 9.4., 9.9., 10, 11 punktus bei pareiškėjos teisę į PVM atskaitą. Atsakymas į pareiškėjos prašymą, jos nuomone, turėjo būti įformintas administraciniu sprendimu, išaiškinant jo apskundimo tvarką.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atstovai papildomai paaiškino, kad į atsakovę su skunde nurodytais prašymais kreipėsi tik 2013 m. birželio mėnesį, kadangi vyko teisminiai ginčai dėl iš G. T. įsigyto žemės sklypo sandorio nuginčijimo, ir tik tuomet pareiškėjai tapo žinoma, kad G. T. vertėsi žemės ir miško sklypų prekyba, tai yra vykdė individualią veiklą. Atsakovė nepagrįstai į pateiktus prašymus pateikė tik informacinio - konsultacinio pobūdžio raštus, nepriimdama administracinių sprendimų, todėl ji turi būti įpareigota iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymus. Atstovai prašė vadovautis ne prie pareiškėjos skundo pridėtais prašymais, rašytais 2013 m. birželio 4 d. ir adresuotus atsakovei, o prašymais, kuriuos atsakovė pateikė su atsiliepimu, rašytais 2013 m. birželio 5 d. ir 7 d., nes atsakovei buvo pateikti būtent pastarieji, pakoregavus 2013 m. birželio 4 d. surašytus prašymus. Pareiškėjo atstovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo aplinkybes, dėl kurių G. T. sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai turėtų būti traktuojami kaip ekonominė veikla, apmokestinama PVM (t.2, b.l. 6-10).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais ir keliamais reikalavimais bei prašė jų netenkinti, kadangi nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir pranešimą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779, toliau - Aptarnavimo taisyklės) 30, 41.3 punktai bei Asmenų aptarnavimo VMI taisyklių 32, 37, 39, 41 punktai nebuvo pažeisti (t. 1, b.l. 163-168).
Atsiliepime teigiama, kad pareiškėja 2013 m. birželio 7 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra ir PVM grąžinimo. Atsakovė nurodo, kad skunde nepagrįstai keliamas jos neveikimo klausimas, nepriimant sprendimo pagal pareiškėjos prašymą. G. T. veikla buvo išsamiai išnagrinėta pagal pareiškėjos pateiktą ir VMI turimą informaciją, be to, vadovautasi ir 2010 metais Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pagal UAB „Čelta“ direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. birželio 23 d. (dėl G. T. individualios veiklos) skundus atlikto operatyvaus G. T. patikrinimo, kurio metu pažeidimai nenustatyti, rezultatais.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 114 str., mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką, o pagal MAĮ 33 str. 1 d. 7 p. mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę, bet ne pareigą duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. Šiuo atveju VMI įgyvendino jai įstatymo suteiktą teisę rinktis tikrintinus mokesčių mokėtojus ir pasirinko nepasinaudoti teise duoti privalomą vykdyti nurodymą G. T., atsakyme į prašymą nurodydama teisės aktų nuostatomis pagrįstus tokio pasirinkimo motyvus. Atsakovė nepažeidė MAĮ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, kadangi ji gali priimti tik teisės aktais patvirtintų formų sprendimus, nesant teisės aktu patvirtintos formos sprendimo, toks sprendimas nebuvo priimtas. Atsakovė laikosi nuomonės, kad G. T. mokesčių įstatymų nepažeidė, parduodant žemės sklypą pareiškėjai jis neprivalėjo išrašyti PVM sąskaitos faktūros, todėl atsakovė tokio įpareigojimo jam nustatyti negalėjo, taip pat, nesant konkrečiu atveju teisės aktuose nustatyto patvirtintos formos administracinio sprendimo, ji negalėjo tokio sprendimo priimti ir pareiškėjos atžvilgiu. Atsakant į pareiškėjos prašymą, jai buvo pateiktas atitinkamas argumentuotas informacinio pobūdžio paaiškinimas, nurodant teisės aktais pagrįstus motyvus. Atsakymas pareiškėjai buvo pateiktas greičiau nei per 20 darbo dienų nuo prašymų gavimo, todėl nebuvo pažeistas ir Aptarnavimo VMI taisyklių 32 p., o nepriėmus administracinio sprendimo, atsakymuose jų apskundimo tvarka nebuvo nurodyta.
Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti jos 2013 m. birželio 5 pranešimą dėl G. T. veiklos ir priimti administracinį sprendimą – 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1936 dėl žemės sklypo sudarymą pripažinti G. T. individualia veikla ir apmokestinti ją PVM, atsakovė pažymėjo, kad VMI pateiktame pranešime pareiškėja neprašė priimti administracinio sprendimo dėl privalomo nurodymo G. T.. Jame buvo pateikta informacija apie galimai G. T. pažeistus teisės aktus, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, išsakoma nuomonė, jog šio asmens veikla turi būti pripažįstama individualia veikla ir 2008 m. kovo 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris būtų apmokestintas PVM. Šį pareiškėjos prašymą Aptarnavimo VMI taisyklių pagrindu, atsakovė laiko pranešimu apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus, kuris buvo išsamiai išnagrinėtas Aptarnavimo VMI taisyklių 30.3 p. pagrindu ir pareiškėjai išdėstyta išsami informacija dėl jos nurodytų pažeidimų. Pranešimas nelaikytinas pagal Aptarnavimo VMI taisykles teikiamu ir nagrinėjamu prašymu, juo neprašyta apginti pažeistų pareiškėjos ar kito asmens teisių ir/ar teisėtų interesų, todėl pranešimas nelaikytinas ir pagal Aptarnavimo VMI taisykles teikiamu ir nagrinėjamu skundu, į kurį atsakant būtina priimti administracinį sprendimą.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos argumentas, kad VMI, atsakydama į pranešimą, pažeidė įstatyme nustatytą atsakymo į pranešimą pateikimo terminą, nėra susijęs su patikslintame skunde keliamu reikalavimu įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pranešimą ir priimti administracinį sprendimą, todėl į šį argumentą neatsižvelgtina.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su jame pareikštais reikalavimais (t.1, b.l. 188 -193).
Atsiliepime teigiama, kad 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1936 sudarymo metu pareiškėjui buvo žinoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo individualios veiklos ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, todėl sutarties sudarymo metu pareiškėja negalėjo protingai ir pagrįstai tikėtis, kad už įsigytą žemės sklypą jai bus išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu ji įgis teisę į pirkimo PVM atskaitą. Pareiškėja turėjo įvertinti, kad sudarydama sandorį su nevykdančiu ekonominės veiklos ir neįsiregistravusiu PVM mokėtoju, ji negalės pasinaudoti minėta teise ir atsižvelgiant į tai, galėjo atsisakyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsiliepime pažymima, kad pareiškėja nepagrįstai ilgai – penkerius metus, delsė apginti tariamai pažeistą savo teisę į PVM atskaitą. Be to, nurodoma, jog G. T. jokios individualios veiklos nevykdo, iš 2005, 2006, 2007 ir 2008 metais sudarytų nekilnojamojo turto sandorių matyti, kad iš viso įsigyto nekilnojamojo turto buvo parduotas tik vienas nekilnojamojo turto objektas - būtent ginčo žemės sklypas, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad vienkartinis pirkimo-pardavimo sandoris negali būti laikomas individualia veikla, nes nėra nustatyta visuma požymių, leidžiančių konstatuoti individualios veiklos egzistavimą. Vienkartinio sandorio sudarymas negali būti pakankama priežastis siekiant minėtą veiklą klasifikuoti kaip individualią.
Atsiliepime pareiškėjos raštai traktuojami kaip jos pageidavimas, jog G. T. veikla būtų įvertinta kaip individuali ir apmokestinta PVM, o ne kaip prašymas priimti konkretų administracinį sprendimą - įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą. Atsakant į pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. prašymą, VMI, nepraleisdama 20 darbo dienų termino, pateikė prašymo esmę atitinkantį atsakymą - 2013 m. liepos 8 d. raštą Nr. (32.39-PVM)-RM-4145, kuriame motyvuotai išreiškė savo poziciją dėl pateikto prašymo. Atsakant į pareiškėjos 2013 m. birželio 4 d. pranešimą „Dėl G. T. veiklos“, VMI taip pat pateikė šio pranešimo esmę atitinkantį atsakymą - 2013 m. liepos 16 d. raštą Nr. (13.4-38-4)-R-5473, todėl nėra pagrindo konstatuoti VMI neveikimo, be to, ji nebuvo saistoma pareigos priimti administracinius sprendimus. Pareiškėjos teisė į PVM atskaitą nebuvo pažeista, todėl VMI neturėjo pagrindo užtikrinti šios teisės įgyvendinimo ir aukščiau nurodytais raštais pagrįstai netenkino pareiškėjos nepagrįstų reikalavimų.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, jog jis iki šiol turi visus įsigytus sklypus, o pardavė tik vienintelį sklypą, tai yra tą, kurį įsigijo UAB „Čelta“, ir ketinimų verstis šių sklypų pardavimu neturėjo. Be to, du kartus buvo atliekami mokestiniai patikrinimai už 2006-2010 metus ir už 2007-2011 metus, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjos teiginiai, jog VMI nepagrįstai sklypo pardavimo nelaikė ekonomine veikla, atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje keliamas klausimas, ar atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymai į pareiškėjos UAB „Čelta“ raštą „Dėl G. T. veiklos“ ir prašymą „Dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra“ laikytini viešojo administravimo subjekto neveikimu, pastarajam savo kompetencijos ribose nepriimant administracinių sprendimų, taip pat ar pagrįstai keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir priimti administracinius sprendimus dėl G. T. įpareigojimo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą pagal 2008-03-21 sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį, dėl leidimo pareiškėjui patikslinti PVM deklaraciją, į ją įtraukiant šią PVM sąskaitą faktūrą, dėl pirkimo PVM pagal minėtą sandorį pareiškėjui sugrąžinimo, o taip pat priimti administracinį sprendimą dėl 2008-03-21 su G. T. sudaryto sandorio pripažinimo individualia veikla ir jos apmokestinimo PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai patikslino, jog atsakovė 2013 m. liepos 8 d. raštu atsakė į 2013 m. birželio 5 d. pranešimą, o 2013 m. liepos 16 d. raštu – į 2013 m. birželio 7 d. prašymą, o ne į du 2013 m. birželio 4 d. prašymus, bei prašė vadovautis tais pareiškėjos skundais, kuriuos pateikė atsakovė kaip priedus prie atsiliepimo su jų gavimo žyma (t.1, b.l. 170-180), o ne tais, kuriuos pateikė pareiškėja prie skundo (t. 1, b.l. 14-18, 23-29), kadangi teismui į bylą pareiškėjos pateikti prašymai (surašymo data 2013 m. birželio 4 d.) dar buvo koreguojami, todėl atsakovei pateikti papildyti ir tik po kelių dienų. Dėl šių aplinkybių nesant ginčo, teismas pareiškėjos atsakovei teiktų prašymų datos nurodymą skunde vertina kaip rašybos klaidą bei pačios pareiškėjos prašymu vertindama atsakovės veiksmus/neveikimą ir reiškiamus reikalavimus dėl įpareigojimo pagal atitinkamus prašymus priimti administracinius sprendimus, konstatuoja, jog pareiškėja į atsakovę kreipėsi 2013 m. birželio 5 d. pranešimu „Dėl G. T. veiklos“ (VMI registruotas 2013m. birželio 10 d.) ir 2013 m. birželio 7 d. prašymu „Dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra“ (VMI registruotas 2013m. birželio 11 d.) (t. 1, b.l. 170-180).
Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. birželio 5 d. pranešimu „Dėl G. T. veiklos“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama argumentus ir pateikdama papildomą informaciją apie G. T. veiklą, išsakydama nuomonę, jog šio asmens veiksmai 2008-03-21 sudarnat žemės sklypo pardavimo sandorį turi būti kvalifikuojami kaip individuali veikla, apmokestinama PVM, į kurį atsakovė atsakė 2013 m. liepos 16 d. raštu Nr. (13.4-38-4)R-5473, paaiškindama, kad G. T. ir R. T. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vienkartinis pirkimo-pardavimo sandoris negali būti laikomas individualia ekonomine veikla, kadangi nenustatyta tokią veiklą patvirtinančių požymių visuma (t. 1, b. l. 176-180, 19-20).
Be to, pareiškėja 2013 m. birželio 7 d. prašymu „Dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra“ kreipėsi į atsakovę, prašydama: 1) įpareigoti G. T. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2008-03-21 sutartį Nr. 1936 dėl 3,6235 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB Čelta“ nuosavybėn; 2) leisti UAB Čelta“ patikslinti PVM deklaraciją įtraukiant į ją šią PVM sąskaitą faktūrą; 3) sugrąžinti UAB Čelta“ pirkimo PVM, sumokėtą pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2008-03-21 sutartį Nr. 1936 (b. l. 170-175). Atsakydama į šį pareiškėjos prašymą, atsakovė 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. (32.39-PVM)-RM-4145 nurodė, kad pagal turimus ir pareiškėjos pateiktus duomenis, žemės sklypo pardavėjas sandorio sudarymo metu nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, todėl PVM sąskaitos faktūros išrašyti neprivalėjo ir pareiškėja negali pasinaudoti PVM atskaita. Rašte pareiškėja informuota, jog jai pateiktas atsakymas neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais (t. 1, b. l. 21-22).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2008 m. sausio 23 d. (išrašo išdavimo data) sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė G. T. (t. 1, b. l. 44-45), į bylą taip pat pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti trečiojo suinteresuoto asmens G. T. (ir jo sutuoktinės) sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai ir šio turto savininkų pasikeitimas (t. 1, b. l. 81-116, t. 2, b.l. 11- 42).
Viešojo administravimo subjekto neveikimu laikytina veika, kai nėra atliekami veiksmai, kuriuos atlikti viešojo administravimo subjektą įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija į pareiškėjos 2013 m. birželio 5 d. pranešimą „Dėl G. T. veiklos“ atsakė 2013 m. liepos 16 d. raštu Nr. (13.4-38-4)R-5473, o į 2013 m. birželio 7 d. prašymą „Dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra“ - 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. (32.39-PVM)-RM-4145. Pareiškėjos teigimu, tai laikytina atsakovės neveikimu, kadangi ji nepriėmė atitinkamų administracinių sprendimų, kuriais pareiškėjos prašymai būtų atmesti ar tenkinti. Dėl to pareiškėja reiškia reikalavimą atsakovei šiuos jos prašymus įpareigoti išnagrinėti iš esmės ir priimti apibrėžtus ir konkretizuotus administracinius sprendimus.
Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pagal pareiškėjos 2013 m. birželio 5 d. pranešimą „Dėl G. T. veiklos“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Kaip matyti iš šio pranešimo turinio, pareiškėja pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis, kurie, jos manymu, patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens G. T. veiksmai – nekilnojamojo turto įsigijimas ir jo perleidimas turi būti kvalifikuojami kaip individuali veikla ir apmokestinami PVM. Pažymėtina, jog šiame pranešime pareiškėja nesuformulavo jokių reikalavimų atsakovei, o tik pateikė informaciją apie G. T. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius ir išdėstė savo nuomonę, jog 2008-03-21 sudarytas sandoris turi būti apmokestinamas PVM. Gi teismui pateiktame skunde pareiškėja jau reiškia reikalavimą, kad atsakovė iš esmės išnagrinėtų šį prašymą, priimdama konkretų administracinį sprendimą - sandorio sudarymą pripažinti individualia veikla ir ją apmokestinti PVM.
Teismo vertinimu, atsakovė, vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis 2007-12-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-77 (toliau – Asmenų aptarnavimo VMI taisyklės), pareiškėjos 2013 m. birželio 5 d. pranešimą „Dėl G. T. veiklos“ pagrįstai vertino kaip pranešimą, tai yra kaip VMI pateiktą informaciją apie galimus mokesčių įstatymo pažeidimus ir/ar mokesčių vengimo atvejus, ir, atsižvelgdama į jo turinį, taip pat įvertindama jau atliktos kontrolės procedūros - G. T. operatyvaus patikrinimo išvadas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 181-182), nepažeisdama nustatytų terminų pateikė pareiškėjai motyvuotą, objektyviais duomenimis ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, kuriame išdėstė argumentą nuomonę, dėl ko 2008-03-21 G. T. sudarytas nekilnojamojo turto sandoris neturėtų būti laikomas ekonomine veikla. Kadangi minėtame prašyme nebuvo suformuluoti kokie nors reikalavimai, o tik pateikta informacija apie kitą asmenį, Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai nepriėmė administracinio sprendimo – įsakymo, nurodymo ar kitos formos dokumento, kuriame būtų išreikšta VMI valia. Pagal tokią informaciją, kurią pateikė pareiškėja, atsakovė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 7 p., 114 str., galėjo pasirinkti, ar tikrinti atitinkamą mokesčių mokėtoją, ar duoti jam privalomus vykdyti nurodymus dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo ir pan., tai yra priimti sprendimus dėl taikytinų kontrolės procedūrų, tačiau tai yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė, dėl ko, neįžvelgdamas tam pagrindo, jis to daryti neprivalo.
Akivaizdu, jog į pareiškėjos pranešimą buvo tinkamai atsakyta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal kompetenciją ir kuriuos ją įpareigoja atlikti įstatymas ar kitas teisės aktas, taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neveikimo ir įpareigoti ją išnagrinėti iš esmės pareiškėjos prašymą, priimant administracinį sprendimą, kuriuo 2008-03-21 nekilnojamojo turto sandoris būtų pripažintas G. T. individualia veikla ir apmokestintas PVM. Dėl nurodytų argumentų šis pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pagal pareiškėjos 2013 m. birželio 7 d. prašymą „Dėl įpareigojimo įforminti sandorį PVM sąskaita faktūra“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šio pareiškėjos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto prašymo, gauto atsakymo turinį ir nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovė ir šiuo atveju pateikė pareiškėjai motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą atsakymą, kuriame pateikė pareiškėjai konsultaciją dėl teisės aktų, reglamentuojančių PVM sąskaitos faktūros išrašymą ir PVM atskaitą, taikymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neveikimo. Šis pareiškėjos pranešimas taip pat nelaikytinas pagal Asmenų aptarnavimo VMI taisyklių nuostatas teikiamu prašymu, į kurį atsakant būtina priimti administracinį sprendimą, kadangi juo neprašoma apginti pažeistų pareiškėjos ar kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų
Valstybinė mokesčių inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis mokesčių administravimo funkcijas. Sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsniu, viešojo administravimo subjektai, be kita ko, savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal VAĮ 6 straipsnio 3 dalį viešojo administravimo subjektai individualius administracinius aktus priimti turi teisę, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, pagal įstatymus vykdydama jai pavestas mokesčių administravimo funkcijas, negalėjo priimti pareiškėjos prašomų administracinių sprendimų, kadangi pagal pateiktame prašyme suformuluotus reikalavimus jai nėra suteiktos tokios funkcijos.
Pagal PVMĮ nuostatas PVM mokėtoju yra laikomas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčių administratoriaus yra įregistruotas mokesčių mokėtoju. Šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų gavėjas arba trečiasis asmuo. Taigi įstatymas nustato, jog prekių tiekimo ir paslaugų teikimo faktą PVM sąskaita faktūra privalo įforminti apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsiregistravęs PVM mokėtoju. Byloje ginčo dėl, jog G. T. žemės sklypo pardavimo sandorio metu nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, nėra. Taigi, nebūdamas PVM mokėtoju, jis išrašyti PVM sąskaitos faktūros už pareiškėjai parduotą žemės sklypą negalėjo, nes, kaip minėta, įforminti prekių tiekimą ir paslaugų teikimą PVM sąskaita faktūra gali tik pats PVM mokėtojas (arba užtikrinti, jog tai atliktų prekių ar paslaugų gavėjas arba trečiasis asmuo). Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip mokesčių administratorei, įstatymas taip pat nesuteikia įgalinimų priimti administracinius sprendimus, įpareigojančius asmenį registruotis PVM mokėtoju ar išrašyti sąskaitas faktūras už praėjusį laikotarpį, to nenumatyta ir tais atvejais, kuomet jos neišrašo netgi tai privalėjęs atlikti PVM mokėtojas (tokiais atvejais VMI turėtų įgalinimus priskaičiuoti mokėtiną PVM). Pažymėtina ir tai, kad pagal PVM įstatymo 92 str. 1 d., 4 d. apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, tačiau tokia nustatyta tvarka apskaičiuota PVM suma negali būti išskiriama apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas.
Kadangi atsakovė neturi įgalinimų priimti administracinių sprendimų pagal pareiškėjos 2013 m. birželio 7 d. prašyme nurodytus reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė pažeidė minėtas Asmenų aptarnavimo VMI taisykles, kadangi jos negali būti aiškinamos plečiamai, tai yra kad visais atvejais, net ir tuomet, kai atsakovė pagal nustatytą teisinį reglamentavimą neturi tokių įgalinimų, turėtų būti priimamas administracinis sprendimas. Dėl nurodytų argumentų yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė veikė tinkamai, į pareiškėjos prašymą atsakydama ne administraciniu sprendimu, o informuodama apie teisės aktus, reglamentuojančius PVM sąskaitos faktūros išrašymą, kas laikytina tinkamu jos veikimu, todėl pagrindo įpareigoti ją iš esmės išnagrinėti prašymą dėl G. T. įpareigojimo pagal 2008-03-21 sudarytą sandorį išrašyti PVM sąskaitą faktūrą nėra pagrindo.
Netenkinus šios prašymo dalies, atmestinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos prašymą iš esmės ir priimti administracinį sprendimą leisti pareiškėjai patikslinti PVM deklaraciją, įtraukiant PVM sąskaitą faktūrą pagal minėtą sandorį, nes, kaip minėta, atsakovė neturi įgalinimų įpareigoti G. T. išrašyti tokią sąskaitą faktūrą. Be to, pareiškėjai siekiant tikslinti PVM deklaraciją, atsakovės administracinis sprendimas dėl leidimo ją tikslinti yra nereikalingas, o toks tikslinimas pagal MAĮ 68 str., 80 str. yra galimas ne daugiau kaip einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, ir šis terminas jau yra pasibaigęs.
Pareiškėja 2013 m. birželio 7 d. prašyme taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti jos prašymą ir priimti administracinį sprendimą sugrąžinti pirkimo PVM, sumokėtą pagal 2008-03-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Šis reikalavimas taip pat atmestinas, kadangi dėl anksčiau minėtų argumentų nesant galimybės išrašyti žemės sklypo pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kurioje yra išskirta pardavimo PVM suma, nebuvo sumokėtas pirkimo PVM ir mokesčio permoka nebuvo susidariusi. Be to, pareiškėjai siekiant gauti mokesčio permoką, pagal Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA- 186, tam turi būti pateiktas nustatytos formos prašymas, kurios pagrindu priimamas atitinkamas sprendimas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. birželio 5 d. pranešimą ir 2013 m. birželio 7 d. prašymą veikė tinkamai, ir nėra pagrindo ją įpareigoti šiuos prašymus išnagrinėti iš esmės, priimant administracinius sprendimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Čelta“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.