Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, institucijos išvadai duoti – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - atstovei Jurgitai Einorytei, nedalyvaujant ieškovei T. J., nedalyvaujant atsakovams R. Z. ir UAB „Agrovalda“ atstovui (atsakovai pateikę prašymus nagrinėti nedalyvaujant), nedalyvaujant institucijos VĮ „Registrų centras“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovams UAB „Agrovalda“ ir R. Z. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išvadas teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu buvo nustatyta, kad T. J. apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2012 m. pradžioje, kai, sulaukę bendrojo 10 metų senaties termino pasibaigimo, naujieji žemės sklypo savininkai pradėjo žemės sklypo matavimo ir ženklinimo vietoje darbus. Būtent todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, kad T. J. senaties terminų nepraleido, o minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nėra praleidusi termino ginčyti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau, teismui nustačius priešingai, šis terminas turi būti atnaujintas. Pažymėtina, kad nei A. M., nei UAB "Agrovalda" ginčo žemės sklypu nesinaudojo, jis, kaip ieškovės žemės sklypo dalis, nuomos pagrindu nuo 1996 metų buvo naudojamas ūkininkės A. A., jo ribos niekada nesikeitė, o apie žemės sklypo dalies išskirimą į atskirą turtinį vienetą (pažeidžiant dar ir žemės sklypų padalijimo taisykles) ieškovė apskrities viršininko administracijos specialistų informuota nebuvo, todėl apie savo teisių pažeidimą nežinojo. Todėl, jei laikyti, kad T. J. vis tik praleido bendrąjį ieškininės senaties terminą ar specialųjį terminą, nustatytą CK 4.96 str. 1 d., šis terminas, atsižvelgiant į Panevėžio apygardos administraciniame teisme jau nustatytas bylos aplinkybes, nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo suformuotą teisminę praktiką, yra atnaujintinas.

Panevėžio apygardos administraciniam teismui panaikinus sprendimą, kuriuo A. M. buvo atkurtos teisės į ginčo žemės sklypą, išnyko teisinis pagrindas A. M. nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą atsirasti, tai yra išnyko A. M. nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Tokiu būdu A. M. pardavė daiktą (žemės sklypą), kuriuo disponuoti neturėjo teisės.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius pateiktoje išvadoje nurodė ( b. l. 46-49), kad žemės reformą nuo 2010 m. liepos 1 d. įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Kadangi nuosavybės teisės į žemės sklypą įgytos neteisėtų administracinių aktų pagrindu, teismui panaikinus administracinius aktus, išnyko nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, taigi ir nuosavybės teisė į žemę, o tuo pačiu ir teisė ją perleisti. UAB .Agrovalda", panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma teisėta to žemės sklypo savininke, nes šis žemės sklypas negalėjo būti sandorio objektu. Nuosavybės teisės perėjimas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu UAB .Agrovalda" yra neteisėtų administracinių aktų sukeltas teisinis padarinys, kuris turi būti pašalintas, konkrečiu atveju, pripažįstant pirkimo - pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini)negaliojančia, kurios pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Panaikinus imperatyvioms teisės aktų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą sandorį, turi būti taikoma restitucija.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė J. Einorytė teismo posėdyje nurodė, kad pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, A. M. turto paveldėtojai turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl kito sklypo suteikimo, o žemės reformos projekto metu paveldėtojams bus leidžiama rinktis kitą lygiavertį žemės sklypą. Suteikus A. M. paveldėtojams kitą sklypą, gal būt bus išspręstas ginčas su UAB „Agrovalda“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013-06-04 sprendimu ( b. l. 14-22) ieškovės T. J. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-05 įsakymo Nr. 582ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje“ dalį, kuria buvo patvirtintas suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio apskrities viršininko 2001-12-19 sprendimo Nr. 16-79484-12543 dalį, kuria A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,3 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad teisės aktai įsakmiai nurodo, jog rengiant žemės reformos vykdymui reikalingus žemės reformos žemėtvarkos projektus, privaloma atsižvelgti į jau suformuotas privačias žemėnaudas, o perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami tik laisvoje žemėje. Išanalizavęs bylos medžiagą ( administracinė byla I-40-283/2013, 2 tomai), teismas nustatė, kad paženklinant žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei rengiant abrisą, o vėliau ir – ir planą, nebuvo įvertinti asmenims natūra grąžinti žemės sklypai, anksčiau parengti planai bei abrisai, kuriuose buvo aiškiai įbraižytos kitų besiribojančių (tame tarpe A. J.) žemėnaudų ribos, suderintos su to laikotarpio rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. Kitaip sakant, A. M. neatlygintinai buvo perduotas 2,30 ha žemės sklypas ne laisvoje žemėje, o žemės sklype, į kurį 1994-12-14 priimtu Kupiškio rajono valdybos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J. (administracinė byla I-40-283/2013, 2 t., b. l. 4-6). Ieškovė T. J. yra J. J. teisių perėmėja (administracinė byla I-40-283/2013, 2 t., b. l. 7).

Remdamasi Panevėžio apygardos teismo 2013-06-04 sprendimu, ieškovė bandė panaikinti žemės sklypo registraciją pagal 2006-02-08 pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. M. ir UAB „Agrovalda“, tačiau VĮ „Registrų centras“ prašymo nepatenkino ( b. l. 23). Iš žemės sklypo 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutarties ( b. l. 42-44) matyti, kad A. M. pardavė UAB „Agrovalda“ už 3910,00 Lt 2,32 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. Z. po A. M. mirties 2008-04-01 paveldėjo turtą pagal testamentą ( b. l. 60).

CK 1.109 str. nurodo, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Kadangi Panevėžio apygardos teismo 2013-06-04 sprendimu buvo panaikinti norminiai aktai, kurių pagrindu buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, darytina išvada, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas žemės sklypas nėra suformuotas, identifikuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pats nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre neturint tam teisinio pagrindo.

Dėl senaties termino

Ieškovė prašo, teismui nusprendus, jog ji praleido senaties terminą paduoti ieškinį ginčijant 2006-02-08 pirkimo pardavimo sutartį, atstatyti senaties terminą.

CK 1.126 str. 1 d. nurodo, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, to paties str. 2 d. nurodo, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju atsakovai, kurie savo poziciją dėl ieškinio išdėstė atitinkamai atsiliepimuose ( b. l. 36, 37-38), neprašo taikyti ieškinio senatį. Teismo nuomone, ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes jai tik įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-06-04 sprendimui atsirado teisė ginčyti 2006-02-08 pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovės T. J. ieškinys Kupiškio rajono apylinkės teisme priimtas 2013-12-06, gautas 2013-11-29 ( b. l. 3), teismas plačiau dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, nesant reikalavimo taikyti ieškinio senatį, nepasisako.

Dėl 2006-02-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas žemės sklypas, kuriam vėliau buvo panaikinti individualūs aktai dėl to sklypo suformavimo bei daiktinių teisių į jį suteikimo. Individualūs aktai panaikinti todėl, kad A. M. suteiktas žemės sklypas buvo atmatuotas J. J. ( teisių perėmėja T. J.) natūra anksčiau grąžinto žemės sklypo ribose.

Atsakovė R. Z., atsiliepime išdėstydama savo nuomonę dėl ieškinio, lyg ir neigia savo kaip atsakovės padėtį. Nurodo, kad ji paveldėjo turtą po motinos A. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties, tačiau A. M. ginčo žemės sklypą pardavė 2006-02-08 pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovė minėto žemės sklypo nepaveldėjo ir nesanti atsakinga už susidariusią situaciją.

Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka. CK 5.1 str. nurodo, kad paveldėjimas-tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (nagrinėjamu atveju). Paveldimą turtą sudaro materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Vadinasi, paveldėjimas yra universalus teisių ir pareigų perėmimas, todėl už prievoles, kurios gali atsirasti mirus palikėjui, turėtų atsakyti įpėdinis.

Kaip aukščiau paminėta, A. M. suteiktas žemės sklypas, kurį ji pardavė, buvo atmatuotas J. J. ( teisių perėmėja T. J.) natūra anksčiau grąžinto žemės sklypo ribose. Vadinasi, A. M., panaikinus individualius administracinius aktus, pardavė faktiškai T. J. priklausančią žemės sklypo dalį. CK 4.37 str. nurodo, kad nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti; tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis. Remiantis CK 4.39 str., nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Panaikinus individualius norminius aktus, kuriais A. M. buvo atkurtos teisės į ginčo žemės sklypą, išnyko teisinis pagrindas A. M. nuosavybės teisei į ginčo žemės sklypą atsirasti, tai yra išnyko A. M. nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, ir A. M. 2006-02-08 sutartimi pardavė daiktą (žemės sklypą), kuriuo disponuoti neturėjo teisės.

CK 1.80 str. 1 d. nurodo, kad įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nuosavybės teisė yra ginama Lietuvos Respublikos – Konstitucijos 23 str. numato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tiek Konstitucijos nuostatos, tiek CK nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisės turinį, turi aiškiai apibrėžtą imperatyvų pobūdį ir nustato, kad nuosavybės teisės objektu draudžiama disponuoti be daikto savininko sutikimo, įstatymo, leidžiančio disponavimą be savininko leidimo, buvimu, ar teismo sprendimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju faktiškai buvo parduota ieškovei T. J. priklausanti žemės sklypo dalis neturint savininkės sutikimo ir savininkės apie pardavimą neinformavus.

2006-02-08 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. M. ir UAB „Agrovalda“, pripažintina negaliojančia CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

CK 6.307 str. numato, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad A. M. pardavė žemės sklypą, kuris jai nepriklauso. To paties str. 3 d. nurodo, kad jei sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus CK 4.96 str. CK 4.96 str. numato, kad iš sąžiningo įgijėjo daiktas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jei daiktas be savininko valios nustojo būti jo valdomas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ( 3K-7-165/2012) tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucjos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl įgijėjo sąžiningumo.

2006-02-08 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. M. ir UAB „Agrovalda“, taip pat pripažintina negaliojančia ir CK 6.307 str. 1 d. pagrindu.

CK 1.80 str. 2 d. nurodo, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jei įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles reglamentuoja CK 6.145-6.153 str., ieškovė ieškinyje nėra pateikusi reikalavimo taikyti restituciją, restituciją prašo taikyti, jei bus panaikintas ginčijamas sandoris, atsakovas UAB „Agrovalda“.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina taikyti restituciją, nes kitu atveju teisinis ginčas būtų nebaigtas. Ginčo sutarties ( b. l. 42-44) 10 p. nurodyta, kad atsakovas UAB „Agrovalda“ už parduodamą žemės sklypą pardavėjai A. M. bankiniu pavedimu sumokėjo 3910,00 Lt. Iš šios bylos ir administracinės bylos Nr. I-40-283-2013 medžiagų matyti, kad 2006-02-08 sutartimi A. M. atsakovui UAB „Agrovalda“ pardavė ieškovei T. J. priklausantį 2,32 ha žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Agrovalda“ įpareigotinas perduoti ieškovei T. J. 2,32 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. Z., A. M. duktė ir teisių bei pareigų testamentinė perėmėja, įpareigotina atsakovui UAB „Agrovalda“ grąžinti 3910,00 Lt, gautus A. M. pagal negaliojančia pripažintiną 2006-02-08 sutartį.

Remiantis CPK 284 str., teismas turi teisę savo iniciatyva, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovė R. Z. nedalyvavo teismo posėdyje nurodydama, kad jai, pensininkei, per didelės kelionės išlaidos iš Vilniaus ( b. l. 59). Teismas laiko, kad atsakovės R. Z. turtinė padėtis prasta, todėl sprendimo, pagal kurį R. Z. privalo sumokėti UAB „Agrovalda“ 3910,00 Lt, vykdymą išdėsto 30 mėnesių laikotarpiui ir nustato, kad atsakovė R. Z. atsakovui UAB „Agrovalda“ turi mokėti po 130,00 Lt kas mėnesį 29 mėnesius, paskutinį mėnesį (trisdešimtą) sumokant 140,00 Lt.

Teismas vertina aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas Lietuvoje užsitęsęs per ilgai, šis kilęs ginčas turi būti išspręstas kuo operatyviau ir iš esmės. Ginčo sutarties panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamos sutarties sudarymo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, tačiau lieka nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas A. M. (atstovauja R. Z.) atžvilgiu. Šioje ir prijungtoje administracinėje byloje nebuvo ginčijamas A. M. kaip nuosavybės teisių atkūrimo subjekto statusas, tai yra A. M. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nepaneigta, tik darytina išvada, kad nuosavybė natūra jai turėjo būti grąžinta laisvoje valstybinėje žemėje. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra lieka nebaigta, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo tvarka priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises A. M..

Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Paprastai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies. Šioje byloje ieškovės išlaidas sudaro 117 Lt žyminis mokestis, kurį ieškovei turėtų atlyginti atsakovai lygiomis dalimis. Atsakovai valstybei biudžetui lygiomis dalimis taip pat turėtų atlyginti 60,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis CK 1.80 str., 4.96 str., 6.307 str., CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovės T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2006-02-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. M. pardavė UAB „Agrovalda“ už 3910,00 Lt 2,32 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

- atsakovą UAB „Agrovalda“, į. k. 300056201, perduoti ieškovei T. J. 2,32 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- atsakovę R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui UAB „Agrovalda“ 3910,00 Lt, gautus A. M. iš UAB “Agrovalda” pagal pripažintą negaliojančia 2006-02-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant R. Z. nurodytą sumą grąžinti UAB „Agrovalda“ per 30 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo mokant tokiomis dalimis - po 130,00 Lt kas mėnesį 29 mėnesius, paskutinį mėnesį (trisdešimtą) sumokant 140,00 Lt.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 2008-04-01.

Priteisti iš R. Z. ir UAB “Agrovalda” T. J. naudai po 58,50 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš R. Z. ir UAB “Agrovalda” į valstybės biudžetą po 30,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.