- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- I-40-283/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00133-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kupiškio skyriaus
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kupiškio skyriaus, atstovei J. E.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kupiškio skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), R. Z. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. J., pateikdama 2012 m. gegužės 23 d. skundą, kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities viršininko (toliau – Panevėžio AV) 2000 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje“ ( toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), suprojektavimo; nurodyto žemės sklypo 2001 m. spalio 13 d. paženklinimo vietoje aktą ir Panevėžio AV 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. M.i, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, kad Kupiškio rajono valdybos 1994 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktiniui J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, natūra suteikiant 14,10 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini). Po J. J. mirties nurodytą sklypą pagal 1996-02-06 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo pareiškėja. Pareiškėja 2012 m. pradžioje gavo UAB (duomenys neskelbtini) raštą su pridėtais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktu ir planu. Išnagrinėjus šiuos dokumentus, paaiškėjo, kad dalis pareiškėjai priklausančio sklypo Panevėžio AV 2000 m. balandžio 5 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuota kaip atskiras žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. spalio 13 d. paženklintas vietoje, o Panevėžio AV 2001 m. gruodžio 19 d. Sprendimu į šį sklypą A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja teigė, kad Kadastro žemėlapio ištraukoje akivaizdžiai matyti, jog ginčo žemės sklypas yra suformuotas jai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. T. J. nurodė, kad ji nepertraukiamai naudojosi žemės sklypu jo suteikimo metu nustatytomis ribomis, nėra sulaukusi pretenzijų, kad naudojasi svetima žeme, nebuvo kviečiama atstatyti sunaikintų žemės sklypo riboženklių, dalyvauti žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodymo ir paženklinimo vietoje procedūrose. Pareiškėja nurodė, kad taip buvo pažeisti Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – Metodika) 67, 68 ir 69 punktai. Be to, pažeidžiant Metodikos 17.1 punktą, žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo nepažymėti arba netinkamai pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, dėl ko tarp žemės sklypų, pažymėtų indeksais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo nebuvo (b. l. 2-5).
Pareiškėja T. J. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. T. J. atstovai V. J. ir advokatė T. Kočegarova, iš esmės pakartodami skundo motyvus ir argumentus, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Advokatė T. Kočegarova akcentavo, kad J. J. natūra grąžinto žemės sklypo ribos nuo 1994 metų nekito, jos bei gretimybės su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais buvo aiškiai įbraižytos planuose. Aplinkybė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalis patenka į A. M. suformuotą ir UAB (duomenys neskelbtini) parduotą žemės sklypą, T. J. tapo žinoma tik 2012 metų pradžioje, gavus Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus raštą. Pareiškėjos atstovė pažymėjo, kad tam, jog žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų buvę galima perduoti A. M., jis turėjo būti suformuotas laisvoje valstybinėje žemėje. Advokatė T. Kočegarova pažymėjo, kad A. M. grąžinimui natūra suformuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), betarpiškai ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų įsiterpusio laisvos žemės sklypo nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad A.M. buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises, gaunant piniginę kompensaciją, o ne grąžinti natūrinį sklypą, todėl teigė, kad jai sklypai buvo suteikti, nesilaikant pretendentės išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atstovė nurodė, kad rengiant ginčijamus administracinius aktus, buvo pažeistos pareiškėjos teisės valdyti žemės sklypą nustatytose ribose, nesilaikyta Metodikos 17.1, 67, 68 ir 69 punktų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ( toliau – Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje įtvirtinto žemės sklypų formavimo eiliškumo, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnis, ginantis pareiškėjos nuosavybę. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad T. J. termino paduoti skundą nėra praleidusi, nes skundą padavė per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius sprendimus, tačiau tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas V. J., teikdamas paaiškinimus, naujų aplinkybių nenurodė ir papildomų argumentų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašė T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas laisvoje valstybinėje žemėje, patvirtintas Panevėžio AV 2000 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o Panevėžio AV 2001 m. gruodžio 19 d. Sprendimu į šį žemės sklypą A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovė, remdamasi Metodikos 67 ir 72 punktais tvirtino, kad teisės normos nenumatė, jog į atliekamus preliminarius matavimus buvo privaloma kviesti gretimų žemės sklypų savininkus. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, jog nesant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nėra galimybės tiksliai nustatyti šio sklypo ribų, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), užima pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 43-45). Nacionalinės žemės tarnybos atstovė J. E., iš esmės remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais ir faktais, prašė T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė akcentavo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra aiškios, jos paženklintos vietovėje esančiais riboženkliais, ką patvirtina 2001-10-13 parengti žemės sklypo abrisas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Ginčo sklypui 2011 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, jo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Atsakovės atstovė, remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti UAB (duomenys neskelbtini) valdomo žemės sklypo ribomis. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjos žemės sklypo ribos nėra aiškios, nes jo ribų riboženkliai nėra išlikę, žemės sklypui kadastriniai matavimai nėra atlikti. Pareiškėjos nurodytas teiginys, kad žemės sklypas yra dirbamas, nesudaro pagrindo teigti, jog žemės sklypo ribos yra aiškios ir atitinka faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Remdamasi valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, tvirtino, kad pareiškėja šiuo metu tebevaldo 14,10 ha ploto žemės sklypą, t. y. tokio paties dydžio, kaip ir 1994 metais, kai žemės sklypas buvo grąžintas natūra pareiškėjos vyrui J. J.. Kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius, kad atliktas ginčo sklypo ribų paženklinimas neatitiko Metodikos 67,68 ir 69 punktų reikalavimų, kadangi tuo metu galiojusios Metodikos 67 ir 72 punktai nereikalavo gretimų žemės sklypų savininkų kviesti į preliminarius matavimus. Toks reikalavimas Metodikoje buvo įtvirtintas tik nuo 2002-10-05. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad ženklinant ginčo sklypą, buvo nesilaikyta Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Teismo posėdžio metu apžiūrint Piliakalnio žemės ūkio įmonės preliminarinį projektą, Nacionalinės žemės tarnybos atstovė paaiškino, kad jame laisvos valstybinės žemės sklypas greta T. J. priklausančio žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įbraižytas. Patvirtino, kad šiame preliminariniame projekte žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra aiškiai įbraižytos ir jo vakarinės ribos vienas taškas remiasi į kanalą (griovį), o kitas taškas - į kelią, vedantį į Skapiškį, ir prie kelio einantį melioracijos griovį K-8. Apžiūrint 2002 metų Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovės atstovė paaiškino, kad pagal šį projektą ir buvo atkuriamos nuosavybės teisės A. M., kad šiame projekte jau yra suformuotas bei parodytas laisvos valstybinės žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 49, 52).
Atsiliepimas
UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Panevėžio AV 2000 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo aiškios ir nustatyta tvarka paženklintos vietoje. Tai patvirtina 2001-10-13 ribų paženklinimo aktas bei A. M. formuojamo sklypo abrisas. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo ribos yra įbraižytos į Kadastro žemėlapį, sklypui atlikti kadastriniai matavimai, todėl sklypo ribos nekelia jokių abejonių. UAB (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pareiškėjai priklausančio sklypo ribos nėra aiškios, nes sklypo riboženkliai neišlikę, sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, jo plotas po žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo nėra pakitęs. Teigė, kad Metodika nenumatė privalomo T. J. dalyvavimo, ženklinant vietoje ginčo žemės sklypo ribas, Metodikoje toks reikalavimas buvo nustatytas tik 2002-10-05, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti Metodikos 67, 68 ir 69 punktų nustatyti reikalavimai, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nustatytas žemės grąžinimo natūra eiliškumas. Tvirtino, kad nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kad juos priimant, būtų pažeistos jų priėmimo procedūros ir kad šiuos aktus būtų priėmę nekompetentingi viešojo administravimo subjektai (t. 1, b. l. 96-100).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu nurodė, kad ji A.M. priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepaveldėjo, todėl mano, kad ginčo išsprendimas jos teisėms jokios įtakos neturės ( t. 1, b. l. 156).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje esančių dokumentų duomenimis nustatyta, kad Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) Aukštupėnų kadastro vietovėje pareiškėja T. J. nuosavybės teisėmis valdo 14,10 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-27). Pareiškėja šį žemės sklypą paveldėjo po savo sutuoktinio J. J. mirties pagal 1996 m. vasario 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Byloje esančios Kadastro žemėlapio ištraukos duomenimis, teisminio ginčo nagrinėjimo metu T. J. priklausantis žemės sklypas ribojasi su UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šis trečiasis suinteresuotas asmuo 2006-02-08 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš A. M. (t. 1, 28, 41-42, 101-103).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu suformuoto žemės sklypo tinkamumo, žemės perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę teisėtumo. Ginčo teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Metodika.
Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus pateiktų nuosavybės teisių atkūrimui parengtų dokumentų duomenimis, A. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos Panevėžio AV 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,58 ha žemės, esančios Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), sklypą (t. 1, b. l. 48-64). A. M. pretendavo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam kitą žemės sklypą - 3,56 ha ploto, priklausiusį buvusiai savininkei M. S., priskirtą valstybės išperkamai žemei. Tuo reikalu A. M. buvo parengta Panevėžio apskrities viršininko 1999-11-05 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55). A. M. buvo įtraukta į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 9-ą eiliškumo grupę ir 2000-03-20 vykusiame Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 9-o eiliškumo grupės pretendentų susirinkime pasirinko žemės sklypus, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), nurodytus kaip laisva valstybinė žemė (t. 1, b. l. 84, 69-72).
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Kupiškio rajono 22 kadastro vietovių laisvo žemės fondo plotai ir planai buvo patvirtinti Panevėžio AV 1998 m. gruodžio 31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad Aukštupėnų kadastro vietovėje laisvo žemės fondo plotas yra 412,00 ha (t. 1, b. l. 66-67). Nurodytas laisvo žemės fondo plotas buvo patikslintas Panevėžio AV 2000 m. kovo 13 d. įsakymu Nr(duomenys neskelbtini), nurodant, kad minėtas plotas yra 514,00 ha ( t. 1, b. l. 68). Panevėžio AV 2000 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-uoju punktu buvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) parengtas 2000 m. Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suformuotos žemės ir miško sklypų ribos (t. 1, b. l. 49). Įvardintu įsakymu patvirtintame Piliečių, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Kupiškio rajono Aukštupėnų kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąraše A. M. nurodyta (duomenys neskelbtini) eilutėje, jai suprojektuoti bendro 3,56 ha ploto du žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 51).
Pareiškėjos ginčijamų dokumentų, parengtų žemės privatizavimui, priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) 28 punktas nustatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas privalo būti projektuojamas laisvoje žemėje. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 8.2 punktas numatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys juose privalo pažymėti privačion nuosavybėn įsigytus žemės, miško sklypus ir vandens telkinius. Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 4 punktas reikalavo, kad grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys būtų ne tik paženklinami vietoje, bet ir pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 17.5 punktą, kadastrinėje vietovėje projektą rengiantį autorių įpareigojo pažymėti laisvos žemės plotus sutartiniais ženklais (spalvomis) valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose.
Išanalizavus paminėtas teisės normų nuostatas, daroma išvada, kad teisės aktai įsakmiai nurodė, jog rengiant žemės reformos vykdymui reikalingus žemės reformos žemėtvarkos projektus, privaloma atsižvelgti į jau suformuotas privačias žemėnaudas, o perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami tik laisvoje žemėje.
Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyrius pateikė dokumentus, patvirtinančius, kaip J. J., S. J. ir A. M. buvo atkurtos natūra nuosavybės teisės į žemės sklypus, besiribojančius su J. J. valdytu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4-25; 26-31; 32-36). Kaip matyti iš šių dokumentų, pareiškėjos T. J. sutuoktiniui J. J. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos Kupiškio rajono valdybos 1996 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 14,10 ha ploto žemės sklypą, esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4-25). Išanalizavus šiam sklypui skirtingu laikotarpiu parengtą įvairią grafinę medžiagą - 1992-11-06 abrisą; 1996-01-30 planą, parengtą pagal buvusios Piliakalnio žemės ūkio bendrovės preliminarinį žemėtvarkos projektą; 1996-03-06 laikinąjį žemės sklypo planą, 2001-02-14 planą, parengtą pagal Aukštupėnų kadastro vietovės žemės kadastro planą (t. 1, b. l. 13, 14, 15,17), matyti, kad žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės-vakarinėje dalyje ribojosi su kanalizuotu upeliu; pietvakarinėje dalyje – su žemės sklypais, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo 570 m ilgio riba baigiasi ties melioracijos griovio, pažymėto K-8, vingiu. Tai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimas iki 2001-02-14 iš esmės nekito. Duomenų, patvirtinančių, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su laisva valstybine žeme ar keliu, aukščiau nurodytuose dokumentuose nenustatyta. S. J. pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, buvusią Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), ir jam nuosavybės teisės buvo atkurtos Kupiškio rajono valdybos 1995-03-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), natūra perduodant 1,50 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 32, 36). Iš 1994-05-04 parengto šio žemės sklypo abriso akivaizdžiai matyti, kad S. Jonušiui grąžinamas buvusio žemės savininko J. J. žemės sklypas betarpiškai ribojasi su žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu jau buvo grąžintas natūra J. J., ir kad tarp šių žemės sklypų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ar kelio nebuvo (t. 2, b. l. 33). A. M. pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. S. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) valdytą 18,386 ha ploto žemę, iš kurios 14,89 ha pateko į Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos teritoriją (t. 2, b. l. 30). Panevėžio AV 1998-08-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)A. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos į buvusios savininkės 11,33 ha ploto žemės dalį, perduodant natūra du sklypus, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26). Iš 1998-06-01 parengtų A.M. natūra grąžinamų žemės sklypų abriso ir žemės plano vizualiai matyti, kad šie sklypai šiaurės-rytų pusėje taškuose Nr. 1 ir Nr. 2 ribojasi su J. J. priklausančiu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); taškas Nr. 2 pažymėtas ties melioracijos griovio, pažymėto K-8, vingiu; tarp sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs S. J. priklausantis žemės sklypas, projektinis Nr(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28-29). Tai, kad A. M. natūra grąžinami du žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr (duomenys neskelbtini), ribojasi su J. J. natūra grąžintu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra aiškiai nurodyta ir šių sklypų ribų 1998-06-01 parengtame paženklinimo-pažymėjimo akte (t. 1, b. l. 27).
Taigi, byloje esantys iki 1998 m. gruodžio 31 d. parengtų Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo dokumentų duomenys leidžia teigti, kad J. J., S. J. ir A. M. natūra grąžinti žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavyje ribojosi; tarp jų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ar kelio nebuvo; šių sklypų ribos buvo aiškiai aptartos, parodytos ir paženklintos vietoje, parengiant nustatyta tvarka aktus; sklypų ribos buvo pažymėtos žemės sklypų planuose. Pažymėtina, kad tuometinio Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, 1998-08-10 suderindama A. M. natūra grąžintiems žemės sklypams, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą planą, nurodė, kad šių žemės sklypų ribos yra suderintos su žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais (t. 2, b. l. 29). Pažymėtina, kad A. J. 2001-02-14 parengtame žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane yra tuometinio Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojo įrašas, tvirtinantis, kad tai ištrauka iš Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (t. 1, b. l. 15). Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tuometinei Panevėžio apskrities viršininko administracijai duomenys apie J. J., S. J. ir A. M. privačion nuosavybėn įsigytus, t. y. šiems asmenims natūra grąžintus, žemės sklypus, esančius Kupiškio rajone, Kupiškio seniūnijoje, Aukštupėnų kadastro vietovėje, turėjo būti žinomi ir į juos, remiantis Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo privaloma atsižvelgti, toliau vykdant įvardintoje kadastro vietovėje žemės reformą.
Atsakovė byloje pateikė Panevėžio AV 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio AV 2000 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo nustatytas ir patikslintas Aukštupėnų kadastro vietovėje, įskaitant ir Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) esančios laisvos žemės fondo plotas, Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą, kuriame žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), įbraižytas kaip laisva valstybinė žemė (t. 1, b. l. 87-88).
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, laisvos žemės fondas – tai žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 17.5 punktas taip pat nustatė, kad piliečių turėtoje žemėje laisvos žemės fondo žeme galėjo būti apskaitomi tik tokie žemės plotai, kuriems yra parengtos ir išsiųstos (išduotos) išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal piliečių prašymuose nurodytą vietovę (kitą seniūniją, rajoną). Įvertinus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu Kupiškio skyriaus atstovės duotus paaiškinimus apie žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitymą laisvos žemės fondo žeme, daroma išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nebuvo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų asmenų, pretendavusių susigrąžinti natūra Aukštupėnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane įbraižytą žemės sklypą, kuriam suteiktas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriems yra parengtos ir išsiųstos (išduotos) išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal piliečių prašymuose nurodytą vietovę (kitą seniūniją, rajoną) nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad įvardintas žemės sklypas liko, atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovė byloje neįrodė, jog žemės sklypas, kuriam buvo suteiktas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrįstai pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė, ir kuriame, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punktas, galėjo būti projektuojamas A. M. perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad J. J. natūra grąžinto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pokyčiai atsirado po to, kai, vykdant Panevėžio AV 2000 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. 2001-10-30 buvo parodomi ir ženklinami vietoje žemės sklypai, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp proceso dalyvių ginčo dėl A. M.priskyrimo 9-ojo eiliškumo grupei pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį bei dėl šio asmens teisės atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. S. Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) valdytus 3,56 ha žemės nėra. Pareiškėja iš esmės kelia ginčą tik dėl suformuoto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo ir kaip lygiaverčio turėtajam turto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn teisėtumo.
Žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), abrise pažymėta, kad žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje ribojasi su žemės sklypais, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o šiaurės rytinėje dalyje – su T. J. sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Analogiškai žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nurodytos ir šio sklypo plane (t. 1, b. l. 56,57). Remiantis 2001-10-13 parengtu žemės vertinimo plotų skaičiavimo žiniaraščiu, žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 2.30 ha (t. 1, b. l. 62). Išanalizavus byloje esančių grafinių dokumentų duomenis, daroma išvada, kad A. M. parodyto ir pažymėto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba su jai pačiai natūra grąžintais žemės sklypais, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei S. J. priklausančiu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią žymi taškai Nr. 3 ir Nr. 4, sutampa su T. J. 2001-02-14 parengtame žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta sklypo pietvakarine riba (t. 1, b. l. 15). Be to, iš žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), abriso ir plano duomenų matyti, kad žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinė riba yra apytikriai per 41 m pasislinkusi į šiaurės rytų pusę nuo melioracijos griovio, pažymėto K-8, vingio. Kaip buvo nustatyta, būtent šioje vietoje A. M. natūra grąžinamų žemės sklypų abrise ir žemės plane, parengtuose 1998-06-01, buvo pažymėtas ribos su J. J. priklausančiu žemės sklypu, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), taškas Nr. 2 (t. 2, b. l. 28-29).
Išanalizavus grafinių dokumentų duomenis ir juos įvertinus, daroma išvada, kad, parodant ir paženklinant žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei rengiant abrisą, o vėliau - ir planą, nebuvo įvertinti asmenims natūra grąžintiems žemės sklypams, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau parengti planai bei abrisai, kuriuose buvo aiškiai įbraižytos įvardintų besiribojančių žemėnaudų ribos, suderintos su to laikotarpio rengiamo Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. Panevėžio AV, priimdamas ginčijamus administracinius aktus bei suderindamas A. M. patvirtinto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, į šiuos bei nuosavybės teisių atkūrimui A. J., S. J. ir A. M. parengtų kitų dokumentų duomenis taip pat neatsižvelgė.
Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio AV priimtų 2000 m. balandžio 56 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 2,30 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo ir 2001 m. gruodžio 19 d. Sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių A. M. atkūrimo į šį sklypą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, priimant šiuos aktus, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl yra neteisėtos ir naikintinos.
Atsižvelgus į 2001-10-13 galiojusioje Metodikoje įtvirtintas nuostatas, reglamentavusias projekto paženklinimo vietovėje procedūras, nustatančias jose dalyvaujančių asmenų kategorijas, nėra pagrindo teigti, kad projekto autoriui į aukščiau nurodytą procedūrą nepakvietus žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės T. J. ar šio sklypo nuomininko, buvo nesilaikyta Metodikos 67-69 ir 72 punktų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad J. J. nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko žemę buvo atkurtos dar 1994-12-14 priimtu Kupiškio rajono valdybos sprendimu, dėl ko nei jis, nei jo teisių perėmėja T. J. Aukštupėnų kadastro vietovėje vykusiame žemės reformos žemėtvarkos procese nebedalyvavo, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas pretendentų eiliškumas.
UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad pareiškėja T. J. yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą 10 metų senaties terminą, kadangi ginčija 2000-04-05 ir 2001-12-19 priimtus administracinius aktus. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad tai yra savarankiškas pagrindas atmesti skundo reikalavimus.
CK 1.126 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senaties taikymo taisykles, nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (1dalis), o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (2 dalis). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba teismui pateiktame atsiliepime į skundą, reikalavimo taikyti ieškinio senatį nesuformulavo. Atsakovo atstovė tokio reikalavimo teismo posėdyje taip pat nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir atsižvelgus į tai, jog pareiškėja ginčija Panevėžio AV 2000-04-05 ir 2001-12-19 priimtus administracinius aktus, teismas neturi pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, būtina vadovautis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad apie savo nuosavybės teisių pažeidimą, pasireiškusį tuo, jog dalis jai priklausančio sklypo buvo suformuota, patvirtinta ir perduota kaip žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. nuosavybėn, jai tapo žinoma, tik 2012-04-23 gavus Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus 2012-04-18 raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Skundą dėl pareiškėjos nuosavybės teises pažeidžiančių aktų T. J. teismui padavė per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja skunde, o jos atstovė teismo posėdyje teigė, kad nuo pat žemės sklypo grąžinimo natūra momento J. J., o po jo mirties - ir pareiškėja, sklypu netrukdomai naudojosi patys, o vėliau jį išnuomojo A. A.. Teismas šiuos pareiškėjos paaiškinimus vertina kaip pagrįstus. Visų pirma, teismas pažymi, kad J. J. nuosavybės teises į žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 1994-12-14 sprendimą (t. 2, b. l. 4) ir po to vykusiose Aukštupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūrose nedalyvavo. Išanalizavus ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios Metodikos 72 ir 73 punktus, darytina išvada, kad T. J., po sutuoktinio mirties tapusi žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, kaip šiame teisės akte įvardintas kviestinis asmuo galėjo būti pakviesta į A. M. nuosavybėn perduodamo žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodymą ir paženklinimą vietoje. Pagal įvardintas teisės normas, kviestiniai asmenys, turintys teisę pareikšti pretenzijas dėl žemės sklypų ribų paženklinimo, suprantami kaip asmenys, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti, jog specialistai, atliekantys vietoje žemėnaudų paženklinimą asmenims, kuriems matuojami žemės sklypai, tai atliktų teisingai ir nepažeisdami jų turimų teisių į žemę. Kaip buvo nustatyta, T. J. į 2001-10-13 vykusį žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodymą ir paženklinimą vietoje, kurio metu buvo padaryti pakeitimai jai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plane, nebuvo pakviesta. Apklausta kaip liudytoja A. A. parodė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos jai yra žinomos nuo 1996 metų ir jos iki šių dienų yra išlikę pastovios ir nepakitusios. Liudytoja tvirtino, kad tokiu žemės sklypu naudojasi jau 16-18 metų, sklypo ribas parodė savininkai, išlikusių riboženklių nebuvo, sklypo ribos yra nusistovėjusios faktiškai. Liudytoja nurodė, kad su gretimų žemės sklypų savininkais ginčų dėl sklypų ribų niekada nebuvo kilę. Patvirtino prieš 2-3 metus sulaukusi skambučių, kad ji dirba ne savo žemę, tačiau pamaniusi, kad skambinusieji apsiriko, nes niekas naujų žemės sklypo ribų jai nėra parodęs, ir šiuo metu naujas sklypo ribas žyminčių riboženklių nėra pastatyta. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad T. J., tik 2012-04-23 gavus Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus 2012-04-18 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo apie Panevėžio AV priimtus administracinius aktus, pažeidusius jos nuosavybės teises į žemę. Kadangi T. J. skundą teismui per pašto įstaigą padavė 2012-05-2 ( t. 1, b. l. 29), daroma išvada, kad pareiškėja nustatyto ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
Pareiškėja prašė panaikinti 2001-10-13 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodymo-paženklinimo vietoje aktą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir atsižvelgęs į ginčo teisiniams santykiams taikomas teisės normas, teismas sprendžia, kad įvardintas dokumentas nėra administracinis aktas. Teismo vertinimu, žemės sklypo parodymo-paženklinimo vietoje aktas, kuris rengiamas vykdant nustatyta tvarka patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, tėra procedūrinis ir savarankiškų teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas. Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisminio ginčo objektu gali būti tik tie viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia tam tikras teisines pasekmes, t. y. pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus teisėtus interesus. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nustačius, kad reikalavimas dėl 2001-10-13 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parodymo-paženklinimo vietoje akto panaikinimo negalėjo būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme, administracinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nuspr endžia:
pareiškėjos T. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Kupiškio seniūnijos Aukštupėnų kadastrinėje vietovėje“ dalį, kuria buvo patvirtintas suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,30 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini).
Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2001 m. spalio 13 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo vietoje aktą nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.