Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-03-24 · Byla Nr. ATP-337-290/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-337-290/2014Nutarimas · 2014-03-24Kauno apygardos teismas
  2. A2.13.-5136-660/2014Nutartis · 2014-06-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
ATP-337-290/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07223-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-337-290/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07223-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 40.1.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, N. M., K. A., E. B. ir G. S. dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, jie darbo pažymėjimų nepateikė, darbo sutarčių nepasirašė, apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešė, t. y. leido jiems nelegaliai dirbti mūrininkų pareigose. Šiais veiksmais V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d. 6 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. nutarimu V. Č. veiką iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį, ir nubaudė jį 500 (penkių šimtų) litų bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti šį Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: pripažinti V. Č. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 d. ir skirti po 3000 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (viso 12000 litų bauda). Skunde nurodoma, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad N. M., K. A., G. S., E. B. 2013 m. gegužės 7 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos objekte, tačiau apie minėtų asmenų įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius privalėjo įstatymo nustatyta tvarka vieną dieną iki darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė darbo kodekso 98 str., l d. 2 p. Nelegaliu darbu laikytina veika, kuria vieną dieną iki numatytos darbo pradžios darbdavys nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, nepaisant to ar yra sudaryta darbo sutartis ar ne.

Atsiliepimas

V. Č. savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad jis neturėjo tikslo nuslėpti darbo santykių fakto, nemokėti mokesčių ar panašiai. Nesutinka su apelianto nuomone, kad savalaikis nepranešimas apie darbuotojų įdarbinimą VSDFV visais atvejais turi būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. kaip nelegalus darbas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą teisės pažeidimą visiškai nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir ištyrė bylos aplinkybes, tačiau priėmė nepagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. (pažeidimo metu galiojusi redakcija) numatė, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje V. Č. buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi leido N. M., K. A., E. B., G. S. dirbti nelegalų darbą, nors ir buvo sudaręs su jais darbo sutartis, tačiau apie jų priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ 25.1. p., pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 str. 5 d., su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė, nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė, nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Apylinkės teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir bylos medžiaga konstatavo, kad su N. M., G. S., E. B., K. A. darbo sutartys buvo pasirašytos 2013 m. gegužės 6 d. (prašymai priimti į darbą parašyti 2013 m. gegužės 3 d.). 2013 m. gegužės 7 d. 12 val. 16 min. (atliekant patikrinimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) įdarbintus N. M., G. S., E. B., K. A. dar nebuvo pranešta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie N. M., G. S., E. B., K. A., priėmimą uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pranešė 2013 m. gegužės 7 d.

Apylinkės teismas perkvalifikavo V. Č. veiką motyvuodamas tuo, kad nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui apie N. M., G. S., E. B., K. A. priėmimą į darbą buvo pranešta pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 17.1 punkto reikalavimus, t. y., pranešta ne dieną prieš N. M., G. S., E. B., K. A. faktinį pradėjimą dirbti, tačiau tai nesudaro pagrindo pažeidimą kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi, kad tuo buvo siekiama nuslėpti darbo santykių faktą ir nemokėti mokesčių mokėtinų į socialinio draudimo fondą, duomenų nėra. Pažymėtina, kad paprastai kada darbuotojas įdarbinamas nelegaliai, apie tai nepranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, tai nefiksuojama įmonės dokumentuose.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais. Pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista dirbti ne tik su juo sudarius rašytines darbo sutartis, bet ir apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nors UAB (duomenys neskelbtini) direktorius iškart po patikrinimo VSDFV informavo apie naujų darbuotojų priėmimą, tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog jis nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo, t.y. nelegalaus darbo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. Č. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y., leido N. M., G. S., E. B., K. A. dirbti, nors apie jų socialinio draudimo pradžią nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas nutarimas, kuriuo V. Č. pripažįstamas kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. V. Č. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jis anksčiau administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, V. Č., už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, skiriama sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 d. 5 p., 2 d. teismas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

V. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 12000 (dvylikos tūkstančių) litų bauda, tai yra po 3000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Jurgis Kiškis