Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-510-227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-758/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atsakovei DNSB „Sedulinos žiedas“, tretiesiems asmenims B. Š. (B. Š.), E. S., R. R., L. B., I. R., T. R., J. T., A. T., V. L., J. L., K. P., L. T., T. Š., G. G., S. K., N. L., K. P., M. J., L. F., G. L., V. L., S. K., Z. S., P. S., M. K., A. P., T. R., J. P., A. L., J. S., A. K., I. Z., S. D., V. S., A. S., AB bankui „Snoras“, P. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės DNSB „Sedulinos žiedas“ 405,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 50,16 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu buvo aplietas ieškovės Būsto draudimu apdraustas B. Š. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žalų ekspertas nustatė, kad buvo sulieta patalpos 1-5 bute, lubos, kurias reikia perdažyti, sugadinta vamzdžių apdaila, kurią reikia keisti, reikia keisti patalpoje 1-1 elektros instaliaciją, reikalinga perdažyti sienas, remontuoti virtuvės, patalpa 1-3, elektros instaliaciją, perdažyti jos sienas. Įvykį pripažinus draudžiamuoju apskaičiuotas butui padarytas nuostolis ir išmokėta draudimo išmoka. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudarytą pagal nustatytus normatyvus, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 470,34 Eur (tuo metu 1624 Lt) ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą išmokėdama 1424 Lt (šiuo metu 412,82 Eur), išskaičiuodama besąlyginę išskaitą 200 Lt (šiuo metu 57,52 Eur). Kadangi žala buvo padaryta dėl vandens pratekėjimo trūkus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, už tai atsakinga atsakovė DNSB „Sedulinos žiedas“, kuri įsteigta eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, jo inžinierinę įrangą, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą, ir kuri savo pareigos neįvykdė. Ieškovė atlyginusi žalą draudėjui atsakovei išsiuntė pretenziją, ragindama atlyginti žalą, atsižvelgiant į nusidėvėjimą (6,89 Eur), tai sudaro 405,93 Eur. Atsakovei praleidus terminą sumokėti skolą, paskaičiuotos kompensacinės palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu įtrūkus lietaus nutekamajam vamzdžiui, namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubose, buvo padaryta žala butui: sulieta patalpos 1-5 bute, lubos, sugadinta vamzdžių apdaila, patalpoje 1-1 elektros instaliacija, sienos virtuvės, patalpa 1-3, ir elektros instaliacija, tačiau dėl žalos butui atsiradimo kaltas yra pats žalą patyręs asmuo B. Š., nes jis nebuvo pakankamai rūpestingas, netinkamai prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausančiame bute esančius inžinierinius tinklus, nors ir priklausančius visiems daugiabučio gyvenamojo namo savininkams. Pripažino, kad žala nekilo staigiai, per lietaus nutekamajame vamzdyje esantį įtrūkimą jo lubų perdengime palaipsniui pratekėdavo vanduo, kuris smelkėsi giliau į sienas. Jei B. Š. būtų tinkamai prižiūrėjęs šio inžinierinio įrenginio dalį savo bute, vandens prasismelkimą būtų pastebėjęs ir tuomet buvo galima užkirsti kelią žalos padarymui. Nurodė, kad atsakovės DNSB „Sedulinos žiedas“ galimybė nustatyti pratekėjimą buvo apribota, nes jos atstovai neturėjo galimybės bet kuriuo metu patekti pas trečiąjį asmenį ir stebėti jo bute esančių bendrosios nuosavybės objektų būklę.Atkreipė dėmesį į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.38 str.). Šioms pareigoms įgyvendinti nagrinėjamu atveju butų savininkai įsteigė DNSB „Sedulinos žiedas“, tačiau šios bendrijos įsteigimas taip pat neatleidžia nuo šių pareigų vykdymo ir pačių butų savininkų, nagrinėjamu atveju B. Š., nes atsakovės priėjimas prie gedimo buvo apribotas. Sprendė, kad atsakovės atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės, nes kaltė (neatidumas, nerūpestingumas, netgi aplaidumas) dėl žalos atsiradimo yra paties buto savininko B. Š., o ne atsakovės.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir prašo teismo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas pats buto savininkas, netinkamai prižiūrėjęs jo bute esančius inžinerinius tinklus, kai atsakovės atstovų patekimas į butą yra apribotas. Teigia, jog atsakovė neįrodė, kad jos atstovai bandė patekti į trečiojo asmens B. Š. butą ir siekė apžiūrėti bute esančią bendrąją inžinerinę įrangą, už kurios priežiūrą ir eksploataciją atsakovė atsakinga. Nors atsakovės valdybos posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 29 d., buvo nutarta informuoti namų (duomenys neskelbtini) butų savininkus dėl priėjimo galimybės prie nuotekų ir vandentiekių vamzdžių tam, kad būtų galima įvertinti jų būklę ir, jei reikalinga, butų savininkai turi pašalinti dekoratyvinę apdailą arba kitokį nuotekų ir vandentiekių vamzdžių uždengimą, o butų savininkus apie vykdomą patikrinimą buvo reikalinga informuoti iškabinant skelbimus namų laiptinėse, tačiau duomenų apie tai, kad buvo pranešta (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, byloje nėra. Taip pat atsakovė neįrodinėjo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. jos atstovai bandė patekti į butą, bet buvo neįleisti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad į jį nei karto nesikreipė bendrijos atstovai, siekdami suderinti laiką patekimui į jo butą. Todėl žalos atsiradimą sąlygojo išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. pareigos eksploatuoti ir prižiūrėti bendrąją inžinerinę įrangą nevykdymas, o ne trečiojo asmens B. Š. elgesys. Ta aplinkybė, kad atsakovė iki užpylimo nesiėmė pakankamų veiksmų apžiūrėti bendrosios inžinerinės įrangos, dėl kurios defekto atsirado žala, t.y. atsakovė nenustatė termino, per kurį turėtų būti nuimamos dekoratyvinės apdailos, nenumatė ir neinformavo daugiabučio gyvenamojo namo apie tai, kada bus vykdomos apžiūros ir iki 2013 m. rugsėjo 10 d. jokių apžiūrų apskritai neatliko, įrodo netinkamą pareigų vykdymą. Nurodo, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnį būtent bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų ir kt. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad bendrijai nebuvo jokio pagrindo patekti į trečiojo asmens butą ieškovės nurodomu laikotarpiu, kadangi nėra teisės aktų, įpareigojančių bendriją, nesant avarijai arba gedimui, kas mėnesį patekti į savininkų butus tikslu apžiūrėti esančią juose bendrųjų pastato inžinierinių sistemų įrangą, tą galėtų atlikti tik esant savininko skundui dėl bendrojo naudojimo objekto techninės būklės (dalinio pratekėjimo, lašėjimo ar įtarimo apie tai ir pan.). Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tuo tarpu B. Š. nesikreipė į atsakovę dėl jo bute esančių pastato bendrųjų inžinierinių sistemų įrangos trūkumų, be to, pats teisme patvirtino, kad vizualiai aptikti vamzdžio defektą buvo neįmanoma, jam nekilo dvejonių dėl įrangos funkcionalumo. Atsakovė nuo pat namo administravimo/valdymo pradžios (2013-04-19) iki pat įvykio (2013-09-10) tinkamai vykdė savo pareigas ir kas mėnesį atlikdavo apžiūras (ką patvirtino trečiųjų asmenų atstovė K. P., rašytiniai įrodymai), pradėjus valdyti naujai prisijungusius namus, tarp jų ir namą, esantį (duomenys neskelbtini), valdyba nutarė informuoti naujai prisijungusių namų butų savininkus apie jų pareigą sudaryti priėjimą prie jų butuose esančios pastato bendrosios inžinierinės įrangos ir, jeigu reikia, pašalinti dekoratyvinę apdailą arba kitokį uždengimą, kas buvo žinoma trečiajam asmeniui prieš 3 mėnesius iki įvykio (ką jis pats patvirtino teismo posėdžio metu). Nors B. Š. buvo žinomi jo veiksmų neigiami padariniai ir į tai turėjo atsižvelgti, jis to nepaisė, savo rizika, nepasikonsultavęs su namą eksploatuojančiomis organizacijomis, įrengė konstrukciją, aklinai dengiančią pastato bendrąją inžinierinę įrangą, kurią teko išlaužyti siekiant patekti prie bendrųjų sistemų. Nurodo, kad nėra priežastinio ryšio tarp 2013-09-10 įvykio ir atsiradusios žalos, kadangi į atsakovę kreiptasi ne dėl užpylimo, o dėl dingusios elektros, tada atsakovės atstovai bute nustatė kad siena, esanti šalia stovių vamzdžių, uždengtų dekoratyvine konstrukcija, buvo drėgna. Dėl konstrukcijos buvo neįmanoma atlikti vietos apžiūros ir tik ją trečiajam asmeniui demontavus atsakovės atsakingas asmuo aptiko, kad apie 15-20 cm nuo lubų, ties drėgnu vamzdynu buvo išvesti elektros laidai be papildomos izoliacijos. Dėl netinkamų elektros laidų panaudojimo, pratiesimo drėgnoje aplinkoje įvyko elektros grandžių trumpasis sujungimas, t.y. elektros kabelio (laidų) sugadinimas. Todėl teigti, kad 2013-09-10 įvyko „užpylimas“ ir juo padaryta žala nėra pagrindo. Be to, trečiasis asmuo B. Š. pranešė, kad trumpasis sujungimas jo bute galėjo įvykti dėl elektros įtampos šuolio, kad laidai sudegė pačiame bute (ne vonios kambaryje), kad elektros instaliacija buvo pravesta be jokio inžinierinio pasiruošimo, be schemų. Jeigu trečiasis asmuo B. Š. nebūtų aklinai uždengęs pastato bendrosios inžinierinės sistemos įrangos (vamzdynų), šios konstrukcijos nebūtų reikėję griauti. Jeigu bute esanti elektros instaliacija būtų įrengta tinkamai, o ne ties bendrosios inžinierinės sistemos įrangos (vamzdynų), nebūtų įvykęs trumpas sujungimas. Draudimo išmoka išmokėta dėl to, kad buvo sugriauta bendrosios inžinierinės sistemos įrangą (vamzdynus) dengianti konstrukcija/apdaila (ką trečiasis asmuo privalėjo padaryti norint stebėti įrangą) bei dėl elektros instaliacijos įrengimo. Žala atsirado ne dėl atsakovės veiksmų/neveikimo, o dėl trečiojo asmens kaltės, tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio.Draudimo išmokos apskaičiavimo pagrindu buvo sąmata, sudaryta Turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo pagrindu. Akto priedo 1.2 p. nurodoma viena iš išmokėtos sumos dedamųjų: vamzdžio apdaila, plytelės ir gipsokartonas, taip pat lokalinėje sąmatoje nurodytas „Nišų iškirtimas ir užtaisymas mūro sienose (inžinierinių tinklų, sumontuotų sienose, remontui), užtaisant gipsokartonio plokštėmis“ (sąmatos 1 eilutė), „sienų aptaisymas vienspalvėmis glazūruotomis plytelėmis“ (sąmatos 2 eilutė), iš nuotraukų matyti vamzdynai ir vieta, kurioje buvo įrengta demontuota konstrukcija. Draudimo išmoka išmokėta už bute neteisėtai įrengtos konstrukcijos, trukdančios remontuoti bendro naudojimo sistemas, trečiojo asmens atliktą suardymą.Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Ieškinys pareikštas regreso tvarka, kadangi ieškovė, veikdama kaip draudikė, išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Apeliantė ieškinį grindė tuo, kad žala padaryta dėl vandens pratekėjimo trūkus lietaus kanalizacijos vamzdžiui, o už tai atsakinga atsakovė DNSB „Sedulinos žiedas“, eksploatuojanti daugiabutį gyvenamąjį namą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neigė, jog avarija kilo dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo), jos kaip namą administruojančios įmonės netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiūrint namo konstrukcijas ir inžinerinius tinklus, nesutiko, kad jai taikytina civilinė atsakomybė, laikėsi pozicijos, kad dėl žalos atsiradimo kaltas trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu įtrūkus lietaus nutekamajam vamzdžiui, namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubose, buvo padaryta žala butui, tačiau dėl jos atsiradimo kaltas pats draudėjas, buto savininkas, kuris neprižiūrėjo jo bute esančių inžinerinių tinklų, neužkirto kelio žalos atsiradimui apribojęs galimybę nustatyti vamzdžio įtrūkimą lubų perdengime. Su tokia išvada nesutinka apeliantė.Iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros 2013-09-10 akto matyti, kad atsakovės avarinę tarnybą pasiekė B. Š., buvo savininko, pranešimas apie tai, kad jo bute dingo elektros įtampa, apžiūros metu B. Š. bute nustatyta, jog buto viduje įvyko elektros grandžių trumpasis sujungimas, o tualeto siena, esanti šalia nišos su kanalizacijos vamzdžiais yra drėgna, pati niša uždengta dekoratyvine apdaila. Buto savininkui nuėmus apkalą po išorinės apžiūros buvo aptiktas kanalizacijos vamzdžio pratekėjimas 2-ojo aukšto perdangoje, taip pat aptikta, kad apie 15-20 cm. atstumu nuo lubų, ties nišoje drėgnu vamzdžiu šliejosi buto elektros instaliacijos laidai be kokios nors papildomos izoliacijos, kas savaime yra elektros įrengimo taisyklių pažeidimas ir dėl ko įvyko grandžių trumpasis sujungimas (b.l.43). Trečiasis asmuo B. Š. su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2012-10-12 iki 2013-10-11 buvo apdraustas jam priklausantis minėtas butas. Turto sunaikinimo, sugadinimo 2013-09-20 akte su priedu, kuriame aprašyta nuostoliai padaryti butui, esančiam (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl 2013-09-10 įvykusio užpylimo buvo sulieta patalpos 1-5 bute, lubos, kurias reikia perdažyti, sugadinta vamzdžių apdaila, kurią reikia keisti, reikia keisti patalpoje 1-1 elektros instaliaciją, perdažyti sienas, remontuoti virtuvės, patalpa 1-3, elektros instaliaciją, perdažyti jos sienas. Žala paskaičiuota sudarius lokalinę sąmatą nurodant, kad turto remonto kaina sudaro 1624 Lt, trečiajam asmeniui išmokėta 1424 Lt, išskaičiavus besąlyginę išskaitą 200 Lt. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų. Teigia, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, o žalos atsiradimą lėmė būtent netinkamas šios pareigos vykdymas, ne draudėjo elgesys. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovės atstovai neturėjo galimybės patekti į butą ir užkirsti kelią žalos atsiradimui. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), o šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pagal Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“ įstatų 8 p., bendrijos tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teise ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisių objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą (73 punktas). Pripažintina, kad bendrijai yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos, todėl įgyvendindama namo savininkų teises ir pareigas, susijusias su šios įrangos nuosavybės teisių įgyvendinimu, atsakovė turėjo organizuoti įrangos priežiūros bei remonto darbus. Byloje neginčijama, kad atsakovės valdybos posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 29 d., buvo nutarta informuoti namų (duomenys neskelbtini) butų savininkus dėl priėjimo galimybės prie nuotekų ir vandentiekių vamzdžių tam, kad būtų galima įvertinti jų būklę ir, jei reikalinga, butų savininkai turi pašalinti dekoratyvinę apdailą arba kitokį nuotekų ir vandentiekių vamzdžių uždengimą, o butų savininkus apie vykdomą patikrinimą buvo reikalinga informuoti iškabinant skelbimus namų laiptinėse. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. Š. patvirtino, kad apie tokio nutarimo priėmimą jam buvo žinoma, tačiau jokių veiksmų jis nesiėmė ir apdailos nepašalino, kas būtų leidę pastebėti defektus, atsakovės atstovai į jį nesikreipė dėl nuotekų ir vandentiekių vamzdžių apžiūros bei pateikimo į butą iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovės buvo vykdomi patikrinimai kituose butuose, tačiau nenustatyta, kad atsakovės atstovai būtų bandę patekti į trečiojo asmens butą bei patikrinę, kokia yra bendrosios inžinerinės įrangos būklė. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų pateikusi raštišką prašymą trečiajam asmeniui patekti į jam priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti vandens sistemą ar, kad trečiasis asmuo būtų trukdęs jai prižiūrėti vamzdyną.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepaisant priimto valdybos nutarimo būtent atsakovė, būdama daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, trečiąjį asmenį, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir dėl netinkamų pareigų vykdymo įvykusio kanalizacijos vamzdžio pratekėjimo 2-ojo aukšto perdangoje į trečiojo asmens butą pateko vanduo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžta, kad žala laikoma ne tik asmens turto netekimas, bet ir jo sužalojimas. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo lėšų dydį, reikalingą butui remontuoti lokaline sąmata, kurios 1 eilutėje nurodoma, kad nišų iškirtimo ir užtaisymo mūro sienose (inžinierinių tinklų, sumontuotų sienose, remontui), užtaisant gipsokartonio plokštėmis, 1,5 kv.m. vertė yra 165,73 Lt, 2 eilutėje nurodoma, kad sienų (mažų plotų) aptaisymo vienspalvėmis glazūruotomis plytelėmis ant Atlas klijų, 1,5 kv.m. vertė yra 140,58 Lt, 3 eilutėje nurodoma, kad anksčiau dažytų sienų labai gero dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, 34 kv.m. vertė yra 729,92 Lt, 4 eilutėje nurodoma, kad apšvietimo tinklų dviejų-trijų gyslų laidų tiesimo paruoštose vagose (po tinklu), 100 m vertė 226,58 Lt (b.l. 6). Pastebėtina, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad anksčiau dažytų sienų labai gero dažymo emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, 34 kv.m. vertė yra 729,92 Lt, tuo tarpu iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo matyti, kad virtuvės ir koridoriaus sienos, kurias reikės perdažyti sudaro 34 kv.m. Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad vonios kambario perdažymo vertė į lokalinę sąmatą neįtraukta ir žala dėl to draudėjui neatlyginta.CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimas avarinei tarnybai buvo ne dėl užliejimo, tačiau dėl elektros dingimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apie 15-20 cm. atstumu nuo lubų, ties nišoje drėgnu vamzdžiu šliejosi buto elektros instaliacijos laidai be kokios nors papildomos izoliacijos, kas savaime yra elektros įrengimo taisyklių pažeidimas ir dėl ko įvyko grandžių trumpasis sujungimas. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo atsakovės atstovo siūlymu demontavo jo paties savavališkai atliktą dekoratyvinę apdailą, kuria buvo uždengti vandentiekio vamzdynai, dėl elektros įrenginių gedimo teko iš naujo išvedžioti elektros laidus, keisti elektros instaliaciją ir dėl to perdažyti ne tik vonios kambario, bet ir koridoriaus, virtuvės sienas. Iš ieškovės nurodomų defektų matyti, kad tik patalpos 1-5 lubos buvo sulietos ir reikalinga jas perdažyti, tačiau kiti defektai bute yra susijęs su elektros instaliacijos keitimu, o kaip nustatyta, grandžių trumpasis jungimas įvyko dėl neizoliuotų laidų lietimosi prie drėgno vamzdžio. Visuotinai žinoma, kad tokia elektros instaliacijos įrengimas, kai neizoliuoti laidai įrengiami drėgnose vietose, nėra galimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad elektros gedimas įvyko dėl užliejimo, todėl byloje nepaneigta, kad neizoliuotų laidų buvimas greta drėgnų vamzdžių, buvo elektros grandžių trumpojo sujungimo priežastis (CPK 178 str.). Kadangi bute elektros instaliacija atlikta trečiojo asmens iniciatyva nesilaikant elementarių saugumo reikalavimų, dėl netinkamo elektros laidų įvedimo šalia drėgnų vamzdžių įvyko trumpas sujungimas ir būtent dėl to teko išdaužyti sumontuotą apdailą, vėliau nišas užtaisyti gipskartonio plokštėmis, aptaisyti sienas plytelėmis, išvedžioti apšvietimo tinklus bei perdažyti koridoriaus, virtuvės sienas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus buvo reikalinga atlikti ne dėl užliejimo, o dėl elektros instaliacijos gedimo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovės, kadangi tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų nėra įrodytas priežastinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad, nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog žalą patyręs asmuo, o ne atsakovė, netinkamai prižiūrėjo bute esančius inžinierinius tinklus, tačiau įvertinus, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, teismo sprendimas atmesti ieškinį yra teisėtas, jo pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.