Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Lazdijų rajono 1-asis notaro biuras ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimą Pauliaus Pankos įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“. Pareiškimą grindžia tuo, kad 2013 m. sausio 18 d. pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei vykdyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. išduotą teismo įsakymą dėl 1 643,33 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 7 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko Pauliaus Pankos kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Atliekant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas mirė 2015 m. rugsėjo 6 d. 2016 m. rugsėjo 29 d. Testamentų registre įregistruotas skolininko palikimo priėmimo faktas – įpėdine tapo Lietuvos Respublika, o 2017 m. kovo 13 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl šalies pakeitimo, kuriuo mirusi skolininką pakeitė Lietuvos valstybe. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino VĮ „Turto bankas“ skundą – antstolės patvarkymą panaikino, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir nurodė, kad skolininko pakeitimo klausimas spręstinas po to, kai mirusiojo skolininko kreditorius įgyvendins teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinto termino atnaujinimo. Terminas reikalavimams pareikšti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti apie skolininko mirtį iki sueinant trijų mėnesių terminui reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti bei pateikti prašymą atnaujinti trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti iki šiol, nes Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį gavo tik 2018 m. vasario 13 d.Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė nesutiko su pareiškimu ir nurodė, kad terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo 2015 m. rugsėjo 6 d., kai mirė Paulius Panka, ir baigėsi 2015 m. gruodžio 6 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas beveik dvejus metus po skolininko mirties būtų rūpinęsis skolos išieškojimu. Pareiškėjo nurodomos priežastys yra subjektyvios, jis pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, rūpestingai, aktyviai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo yra kaltas pats pareiškėjas, negali būti pripažinta svarbi priežastis terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinti. Pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių pareikšti prašymą dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo daug anksčiau, t. y. kol dar buvo neišnagrinėta civilinė byla dėl antstolės Brigitos Palavinskienės priimto patvarkymo panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo 2015 m. rugsėjo 6 d. ir baigėsi 2015 m. gruodžio 6 d. Taigi teismai turėtų tirti, ar nurodytu laikotarpiu buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima pareikšti reikalavimų, ar priežasčių, dėl kurių kreditorius praleido terminą ir kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Nepaisant to, LAT yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas beveik dvejus metus po skolininko mirties būtų rūpinęsis skolos išieškojimu. Pareiškėjo nurodomos priežastys yra subjektyvios - įmonė galėjo ir anksčiau patikrinti Gyventojų registro duomenis. Šių priežasčių negalima laikyti objektyviai pateisinamų ir sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes šiuo atveju terminas buvo praleistas dėl pareiškėjo nerūpestingo neveikimo. Faktas, kad pareiškėjas nesirūpino skola beveik dvejus metus po P. Pankos mirties, rodo, kad jis pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, rūpestingai, aktyviai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teisminis ginčas, kuris buvo baigtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, prasidėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino antstolės Brigitos Palavinskienės 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406. Pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių pareikšti prašymą dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo daug anksčiau, t. y. kol dar buvo neišnagrinėta civilinė byla dėl antstolės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėjai mirus skolininkui Pauliui Pankai, vadovaujantis CK 1.119 straipsnio 2 dalyje numatyta terminų skaičiavimo taisykle, CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjui pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko įpėdinei pasibaigė 2015 m. gruodžio 6 d. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nedetalizuoti kreditorių reikalavimų pareiškimo būdai, įstatymas nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą reikalavimo teisę. Tokiu atveju laikoma, jog apie kreditorinius reikalavimus turi būti pranešta bet kokiu būdu. Aplinkybė, jog pareiškėjas per kreditoriniams reikalavimams pareikšti aktualų 3 mėnesių laikotarpį nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdinei nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-41625-936/2017, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). CK 5.63 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pareiškėjo prašymas gautas 2018 m. vasario 22 d. Naikinamasis trijų metų terminas, kreipiantis į teismą nebuvo pasibaigęs. Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą formuojamos teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Apeliantas su apylinkės teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas beveik dvejus metus po skolininko mirties nesirūpino skolos išieškojimu; įmonė galėjo ir anksčiau patikrinti Gyventojų registro duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog išieškotojas turi aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, tačiau CPK 634 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nustatyta, kad skolininkas mirė 2015 m. rugsėjo 6 d., tuo tarpu Gyventojų registro duomenis apie skolininką antstolė, tikrinusi 2013 m. sausio 22 d., kai priėmė vykdomą dokumentą vykdyti, dar kartą patikrino tik 2017 m. rugsėjo 12 d. Jeigu antstolė būtų laiku informavusi pareiškėją apie reikšmingus juridinius faktus, tai pareiškėjas būtų turėjęs galimybę reikšti kreditorinius reikalavimus nepraleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo reikšmės pareiškėjo elgesiui. Antstolis apie skolininko mirties faktą informuoja priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir šį patvarkymą pateikdamas išieškotojui. Kadangi antstolis šios tvarkos nesilaikė ir įstatyme nustatytų veiksmų neatliko, tai pareiškėjas neturėjo pareigos numanyti, jog skolininkas yra miręs. Šios aplinkybės konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-41625-936/2017 bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018, kurios šiai bylai turi prejudicinę reikšmę ir apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi įsiteisėjusiomis nutartimis nustatytomis aplinkybėmis, kad antstolė veiksmų, susijusių su antstolės pareiga pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, neįvykdė. Taip pat nustatyta, kad antstolė vykdomoje byloje Nr. 0171/13/00406, kaip valstybės įgaliotas subjektas vykdyti vykdomuosius dokumentus, veikiantis pagal Antstolių įstatymą, turėjo pareigą imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tinkamai vykdyti savo procesinę veiklą, todėl turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenimis ir žinoti, kad skolininkas mirė 2015 m. rugsėjo 6 d. bei atitinkamai nedelsdama pranešti apie tai išieškotojui, kad jis laiku per įstatyme nustatytą terminą pareikštų savo reikalavimus, arba pati pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus šioje vykdomojoje byloje. CPK 640 straipsnio 2 punktas įpareigoja išieškotoją aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Pareiškėjas turi lūkestį iš antstolio gauti reikšmingą, pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos turinčią informaciją, o reikalavimas pačiam pareiškėjui nuolat registruose tikrinti informaciją apie skolininką peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir pažeistų asmens privatų gyvenimą. Tai, kad pareiškėjas buvo kreipęsis dėl vykdymo veiksmų atlikimo, buvo pakankamai aktyvus elgesys. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neįvertino, jog pareiškėjas praleistą terminą praleido ženkliai – daugiau nei du metus. Vertinant šiuos argumentus nustatyta, kad nuo palikėjo mirties (2015 m. rugsėjo 6 d.) iki pareiškimo dėl praleisto termino atnaujinimo pateikimo teismui 2018 m. vasario 22 d. praėjo daugiau nei dveji metai. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei Brigitai Palavinskienei 2013 m. sausio 18 d. buvo pateiktas vykdyti Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-808-743/2012 2012 m. gruodžio 10 d. išduotas teismo įsakymas dėl 1643,33 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 7 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko Pauliaus Pankos kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Minėta, kad skolininkas Paulius Panka mirė 2015 m. rugsėjo 6 d. Testamentų registre 2016 m. rugsėjo 29 d. įregistruotas Pauliaus Pankos palikimo priėmimo faktas – jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, pateikusi pareiškimą Lazdijų rajono 1-ajam notarų biurui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Pauliui Pankai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2017 m. kovo 13 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Antstolė Brigita Palavinskienė 2017 m. rugpjūčio 18 d. priėmė patvarkymą dėl šalies pakeitimo, kuriuo mirusį skolininką Paulių Panką vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 pakeitė į skolininką Lietuvos Respubliką. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turo bankas“ 2017 m. rugpjūčio 6 d. pateikė skundą dėl minėto patvarkymo, kurį antstolė 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino – panaikino antstolės 2017 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymą dėl techninės klaidos ištaisymo, kuriais skolininkas Paulius Panka vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406 pakeistas į skolininką Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas du pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi į teismą 2018 m. vasario 22 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su šalių bylinėjimusi, daro išvadą, net jeigu pareiškėjas dėl termino atnaujinimo ir būtų kreipęsis, kol dar buvo neišnagrinėta civilinė byla dėl antstolės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/00406, terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus vis tiek būtų jau seniai praleistas, todėl pareiškėjas galėjo tik kreiptis dėl termino atnaujinimo, pradėdamas atskirą teisminį procesą. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė tiesės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.