Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-16 · Civilinė byla Nr. 2-1015-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-08-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-16
Bylos Nr.
2-1015-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00669-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
B. M.
Atsakovas
V. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Virbarta“, Lietuvos Respublikai
Kategorijos
  • 3.1.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1015-178/2018Proceso Nr. 2-55-3-00669-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.; 3.1.14.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. (B. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti minėto pareiškėjo ieškinį, pareikštą atsakovams V. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Virbarta“ ir Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas B. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. M., UAB ,,Virbarta“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 150 000 Eur neturtinės žalos, o iš atsakovų V. M. ir UAB ,,Virbarta“ solidariai 150 000 Eur neturtinės žalos ir 91 324,77 Eur turtinės žalos, taip pat priteisti iš atsakovų pareiškėjui kiekvieną mėnesį po 41,01 Eur negautos pensijos dalį, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. vasario mėn., procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad V. M. 2005 m. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sutuoktinės sveikata. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008 V. M. pripažintas kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, taip pat pripažinta pareiškėjo teisė į civilinio ieškinio, pareikšto atsakovui V. M., patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasak pareiškėjo, atsakovė UAB ,,Virbarta“ už padarytą žalą atsako solidariai su V. M., kaip automobilio, kuriuo sukeltas eismo įvykis, savininkė ir V. M. darbdavė. Be to, pareiškėjo teigimu, minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras ir teisėjai padarė daug įstatymų pažeidimų, todėl neturtinė žala priteistina ir iš Lietuvos Respublikos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, teismingi apylinkės teismui. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles, o ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą nepriklausomai nuo civilinio ieškinio dydžio. Baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendis, pareiškėjas buvo pareiškęs civilinį ieškinį atsakovams V. M. ir UAB ,,Virbarta“, nuosprendyje teismas pripažino pareiškėjo teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasak teismo, tai reiškia, kad ieškinys V. M. ir UAB ,,Virbarta“ turi būti išnagrinėtas Vilniaus miesto teisme baudžiamojoje byloje.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas B. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą arba Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėti jo ieškinį. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus m. apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatyta, kad pareiškėjo ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Tačiau Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėjo ieškinys V. M. ir UAB ,,Virbarta“ turi būti išnagrinėtas Vilniaus miesto teisme baudžiamojoje byloje. Ši teismo išvada yra klaidinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilęs ginčas dėl rūšinio bylos teismingumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, pareikštą atsakovams Lietuvos Respublikai, V. M. ir UAB ,,Virbarta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Apeliacijos dalyką sudaro šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Iš pareiškėjo pateikto ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir solidarus reikalavimas atsakovams V. M. bei UAB ,,Virbarta“ dėl 150 000 Eur neturtinės žalos ir 91 324,77 Eur turtinės žalos atlyginimo grindžiami skirtingais tarpusavyje nesusijusiais ieškinio faktiniais ir teisiniais pagrindais. Ieškinio reikalavimas atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtais prokuroro ir teisėjų veiksmais baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas atsakovams V. M. bei UAB ,,Virbarta“, grindžiamas pareiškėjui eismo įvykio metu padaryta žala – reikalavimas atsakovui V. M. reiškiamas kaip eismo įvykio kaltininkui, o solidarus reikalavimas atsakovei UAB ,,Virbarta“ – kaip V. M. darbdavei ir transporto priemonės, kuria sukeltas eismo įvykis, savininkei. Kadangi skirtingiems atsakovams reiškiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiami reikalavimai, kurie galėtų būti atskirų ieškinių dalykas, todėl ir šių reikalavimų (reikalavimo, pareikšto atsakovei Lietuvos Respublikai, ir reikalavimo, pareikšto atsakovams V. M. ir UAB ,,Virbarta“) rūšinis teismingumas nustatomas atskirai. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, teismingas apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingą apygardos teismui. Kaip galima spręsti iš atskirojo skundo turinio, šios teismo išvados neginčija ir pats pareiškėjas.Solidarus reikalavimas atsakovams V. M. bei UAB ,,Virbarta“ dėl 150 000 Eur neturtinės žalos ir 91 324,77 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal bendrąsias rūšinio teismingumo taisykles būtų teismingas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.; 33 str. 4 d.). Tačiau šiuo atveju nustatant teismingumą reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš V. M. ir UAB ,,Virbarta“ buvo pareikštas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008, kurioje įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir pripažinta pareiškėjo teisė į ieškinio V. M. patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinio ieškinio dydžio klausimo išsprendimas, remiantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka, toks ieškinys nagrinėjamas to paties, baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo, netaikant CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos dėl civilinių bylų teismingumo pagal pareikšto ieškinio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, pareiškėjo ieškinio reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl V. M. sukelto eismo įvykio, atlyginimo klausimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (buvęs Vilniaus m. 1 apylinkės teismas), kadangi šis teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje pripažinta pareiškėjo teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Nors Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažinta pareiškėjo teisė tik į V. M. pareikšto civilinio ieškinio patenkinimą (o šioje byloje dėl eismo įvykio sukeltos žalos atlyginimo reikalavimas pareikštas solidariai atsakovams V. M. ir UAB ,,Virbarta“), tačiau reikalavimai šiems atsakovams yra neatsiejamai susiję, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, reikalavimas šiems atsakovams reiškiamas solidariai, todėl šių reikalavimų išskyrimas į atskiras bylas neatitiktų civilinio proceso protingumo, teisingumo ir koncentruotumo principų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, V. M. ir UAB ,,Virbarta“ kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus