- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-671-936/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01584-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi tenkino ieškovės J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojo atsakovą S. M. netrukdyti ieškovei J. P. naudotis automobiliu „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nurodant, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovas S. M. vienasmeniškai naudojasi automobiliu „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė J. P. – vienasmeniškai naudojasi automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. M. atsiliepime prašė ieškovės prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nustatant, kad transporto priemone „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė J. P. ir atsakovas S. M. naudojasi rotacijos principu, kiekvienai šaliai transporto priemone naudojantis pakaitomis po tris mėnesius iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad pirmasis naudotis šia transporto priemone pradeda atsakovas S. M.; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę J. P. netrukdyti atsakovui S. M. naudotis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
3.1. Atsakovas prašo nustatyti, kad pirmasis naudotis transporto priemone „Lexus NX200T“ pradėtų atsakovas, atsižvelgiant į tai, jog šalims pradėjus gyventi skyrium šiuo automobiliu faktiškai vienasmeniškai naudojosi ieškovė ne trumpiau kaip 100 dienų, tuo tarpu atsakovas šiuo laikotarpiu buvo visiškai eliminuotas nuo galimybės naudotis bendru santuokiniu turtu, dėl ko jam šis laikas turi būti kompensuojamas. Atsakovas pažymėjo, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. HOR 533, yra skirtas naudotis Ispanijos Karalystėje, kur šalys turi nuosavą būstą, todėl šios transporto priemonės priskyrimas vienasmeniam ieškovės naudojimui faktiškai panaikintų atsakovo galimybę naudotis šiuo automobiliu užsienyje ir nepagrįstai pažeistų jo turtinius interesus, kadangi kaskart vykstant į Ispaniją atsakovas būtų priverstas patirti papildomas išlaidas nuomojantis transporto priemonę. Be to, nurodo, kad ieškovė gali aptariamą turtą paslėpti, nes jau bandė paslėpti nuo teismo didelės vertės santuokos metu įgytą turtą – santaupas.
3.2. Dėl naudojimosi transporto priemone „Lexus NX200T“ atsakovas pažymėjo, kad siekia, jog abi šalys naudotųsi transporto priemone pakaitomis, nustatant aiškią ir iš anksto apibrėžtą trijų mėnesių rotacijos principu grindžiamą naudojimosi tvarką automobiliu. Tokios tvarkos nustatymo atsakovas prašo būtent siekdamas užkirsti kelią tolesniems šalių tarpusavio konfliktams. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei būtų leista vienasmeniškai naudotis kažkuria iš ginčo transporto priemonių, kadangi bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė transporto priemones eksploatuoja neatsakingai, neatsižvelgdama į elementarius saugaus ir tinkamo naudojimo reikalavimus. Pabrėžė, kad transporto priemonių technine priežiūra ir tinkamos eksploatacijos užtikrinimu nuolat rūpinosi išimtinai atsakovas kartu su sūnumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo S. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, o ieškovės J. P. tenkino: pakeitė 2025 m. spalio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną naudojimosi transporto priemonėmis tvarką – atsakovas S. M. vienasmeniškai naudojasi automobiliu „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė J. P. – vienasmeniškai naudojasi automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors abi transporto priemonės šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra priimto sprendimo dėl santuokos nutraukimo tarp šalių, taip pat nėra sprendimo ir dėl turto padalijimo, tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius ir siekiant laikinai sureguliuoti situaciją (tarp šalių kilusį ginčą dėl naudojimosi automobiliais), teismo nuomone, būtina nustatyti laikiną naudojimosi turtu tvarką.
4.2. Nors atsakovas teigia, kad trijų mėnesių rotacijos principu grindžiamą naudojimosi tvarką automobiliu prašo nustatyti būtent siekdamas užkirsti kelią tolesniems šalių tarpusavio konfliktams, tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad tokia tvarka lemtų papildomus šalių ginčus dėl remonto, techninės priežiūros, kuro ar kitų eksploatacinių išlaidų, todėl vengiant tokių konfliktų, naudojimosi automobiliais tvarka nustatoma be rotacijos ar pakaitinio naudojimo. Be to, nors atsakovas teigia, kad siekia užkirsti kelią konfliktams dėl naudojimosi automobiliais tvarkos, tačiau atsiliepime nurodė, jog ieškovė neužtikrina automobilių techninės būklės, jais nesirūpina ir pan., tokie atsakovo argumentai parodo, kad automobilių naudojimo rotacijos principu įtvirtinimas sukeltų ginčus dėl perduoto automobilio techninės būklės įvertinimo kiekvieną kartą keičiantis automobiliais. Atsakovo argumentai dėl tariamo turto paslėpimo ar gadinimo ir sunaikinimo taip pat yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, be to, net ir tuo atveju, jei automobilis būtų paslėptas ir/ar neišsaugotas, atsakovas turi teisę ginti savo interesus prašydamas kompensacijos už jam tenkančio turto dalį. Ieškovė nurodė, kad vykdo verslo veiklą Ispanijos Karalystėje, todėl jai reikalingas automobilis. Atsakovas patvirtino, kad ieškovė vykdo nekilnojamojo turto nuomą Ispanijoje ir, jo teigimu, savinasi iš nuomos gautas lėšas. Vadinasi, automobilis ieškovei reikalingas verslo veiklai vykdyti. Atsakovas nenurodė, kad taip pat vykdo verslo veiklą Ispanijoje ir jam šiuo tikslu reikalingas automobilis, taip pat nenurodė argumentų, kodėl buvimo Ispanijoje metu negalėtų naudotis viešuoju transportu, nuomotis kitą transporto priemonę ir pan.
4.3. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašymas tenkintinas, o atsakovo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
5. Atsakovas S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir pakeisti 2025 m. spalio 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, nustatant, kad transporto priemone „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė J. P. ir atsakovas S. M. naudojasi rotacijos principu, kiekvienai šaliai transporto priemone naudojantis pakaitomis po tris mėnesius iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad pirmasis naudotis šia transporto priemone pradeda atsakovas S. M., bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę J. P. netrukdyti atsakovui S. M. naudotis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas visiškai neįvertino padarinių, kurie kils atsakovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, taip pat visiškai nepasisakė dėl atsakovui neišvengiamai kilsiančių papildomų finansinių nuostolių, susijusių su transporto priemonės nuoma ar kitais judėjimo kaštais užsienyje, ir neanalizavo, ar šie suvaržymai yra proporcingi siekiamiems tikslams. Ieškovės interesams suteiktas prioritetas, neužtikrinta šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
5.2. Transporto priemonė „Toyota Corolla“ buvo įsigyta būtent tam, kad būtų naudojama Ispanijos Karalystėje – šalims vykstant į jų bendrą nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrint, administruojant ir sprendžiant su šio turto naudojimu bei nuoma susijusius klausimus. Vienasmeniam ieškovės naudojimui lemia, jog atsakovas netenka realios galimybės naudotis ne tik šia transporto priemone, bet ir efektyviai įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises į Ispanijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą. Nutartyje nepateikta jokių teisinių ar faktinių argumentų, kodėl ši finansinė, o kartu ir organizacinė našta, nes atsakovui kiekvieną kartą nuvykus į Ispaniją tektų ieškotis kitų transportavimosi būdų, turi tekti būtent atsakovui, o ne būti paskirstoma proporcingai šalims arba taikoma analogiškai ieškovei. Transporto priemonės nuoma gali siekti virš 1000 Eur, kas, atsižvelgiant į tai jog šalių teisės į turtą yra lygios, neatitinka nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų ir nepagrįstai apsunkina vienos proceso šalies padėtį. Teismas neturi pagrindo spręsti, kokiu būdu atsakovas turi užtikrinti savo susisiekimą, kai tam egzistuoja teisėta galimybė naudotis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančia transporto priemone.
5.3. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nei tokios verslo veiklos pobūdį, nei apimtį, nei faktinį ryšį su būtinybe naudotis būtent ginčo transporto priemone. Ieškovės nurodoma vykdoma „verslo veikla“ būtų tapatinama su šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kotedžo Ispanijos Karalystėje nuoma, tačiau tai nėra individuali ieškovės verslo veikla, o bendro šeimos turto panaudojimo forma. Kotedžas buvo įsigytas šeimos poilsiui ir bendram asmeniniam naudojimui, o jo nuoma vykdoma tik tais laikotarpiais, kai šalys juo nesinaudoja, siekiant racionaliai valdyti bendrą turtą, bet ne vykdyti savarankišką komercinę veiklą. Teismui, nesant jokių tai patvirtinančių faktinių įrodymų, konstatavus, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuoma yra individualus ieškovės verslas, teismas sudarė prielaidas išvadai, jog iš kotedžo gaunamos nuomos pajamos priklauso išimtinai ieškovei. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje faktiškai pasisakė dėl ginčo esmę sudarančių aplinkybių.
5.4. Ieškovė neturi realių ketinimų pargabenti ginčo transporto priemonę į Lietuvos Respubliką, bet, priešingai, yra išreiškusi valią ją perregistruoti Ispanijos Karalystėje tikslu transporto priemonę paslėpti, tačiau teismas dėl tokių argumentų nepasisakė. Tai, kad atsakovas galėtų reikalauti kompensacijos, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, t. y. apsaugoti ginčo turtą iki bylos išnagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė dėl turto neišsaugojimo, kadangi transporto priemonė registruota ieškovės vardu, todėl teismui pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, ji vienašališkai gali nuspręsti dėl šio turto ateities. Ieškovė jau buvo bandžiusi nuslėpti reikšmingos vertės santuokos metu įgytą turtą – pinigines lėšas, todėl nuogąstavimai yra pagrįsti. Taip pat ieškovė vienašališkai pakeitė Ispanijos Karalystėje esančio šeimos būsto spynas, taip užkirsdama jam galimybę patekti į bendrą santuokinį turtą. Be to, paskutinio atsakovo vykimo į Ispanijos Karalystę metu jam buvo faktiškai uždrausta naudotis transporto priemone „Toyota Corolla“, kai aikštelės prižiūrėtojas atsisakė perduoti automobilį, motyvuodamas ieškovės nurodymais.
5.5. Apeliantas abejoja pirmosios instancijos teismo šališkumu, kadangi tenkinami tik ieškovės prašymai, susiję su automobiliais.
Atsiliepimas
5.6. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei nurodė teismas, buvo nukreiptos būtent į konfliktų prevenciją, o ne jų eskalavimą – jos būtų leidusios abiem šalims faktiškai naudotis joms reikalingomis transporto priemonėmis (atsakovui – „Toyota Corolla“ Ispanijos Karalystėje, ieškovei – „Lexus NX200T“), aiškiai apibrėžiant naudojimosi tvarką ir maksimaliai sumažinant šalių tarpusavio kontaktą. Nepagrįsti teismo argumentai dėl galimų ginčų dėl transporto priemonių techninės būklės, remonto ar eksploatacijos išlaidų. Atsakovas buvo nurodęs savo atsiliepimuose, jog jis kategoriškai nesutinka, kad ieškovei būtų leista vienasmeniškai naudotis kažkuria iš ginčo transporto priemonių, kadangi bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė transporto priemones eksploatuoja neatsakingai, neatsižvelgdama į elementarius saugaus ir tinkamo naudojimo reikalavimus.
6. Ieškovė J. P. atsiliepime į atsakovo S. M. atskirąjį skundė nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, nevertino galutinio turto padalijimo klausimų ir neapribojo atsakovo nuosavybės teisių, o tik laikinai sureguliavo faktinį naudojimąsi transporto priemonėmis iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
6.2. Atsakovas pats teismui nurodė, kad po 2025 m. spalio 30 d. teismo nutarties, kuria buvo nustatyta laikina naudojimosi transporto priemone tvarka, ieškovei perimant naudojimąsi automobiliu „Lexus NX200T“, ši transporto priemonė perdavimo metu neužsivedė. Nors šalys skirtingai aiškina šios situacijos priežastis, objektyviai susiklostė aplinkybė, kad ieškovė faktiškai negalėjo perimti transporto priemonės naudojimui, o teismo nustatyta laikina naudojimosi tvarka nebuvo realiai įgyvendinta. Ši situacija rodo, jog esant konfliktiškiems šalių santykiams atsiranda rizika piktnaudžiauti faktiniu naudojimusi transporto priemone.
6.3. Atsakovo teiginiai savaime suponuoja, kad kiekvienas transporto priemonių perdavimas rotacijos atveju taptų naujo ginčo objektu dėl automobilio būklės perdavimo metu, galimų gedimų ar atsakomybės už juos. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad aiški, individuali ir be rotacijos nustatyta naudojimosi transporto priemonėmis tvarka yra tinkamesnė ir labiau atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Nustatydamas laikiną naudojimosi transporto priemonėmis tvarką, teismas užtikrino, kad abi šalys turėtų galimybę savarankiškai naudotis po vieną transporto priemonę, taip nė vienos iš jų nepalikdamas be susisiekimo galimybės.
6.4. Ispanijos Karalystėje esantis būstas yra naudojamas teisėtai vykdomai registruotai trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, kontaktiniu asmeniu nurodyta ieškovė. Atsižvelgiant į trumpalaikės nuomos pobūdį, ši veikla nėra pasyvi ar formali, kaip bando sumenkinančiai šią veiklą pristatyti atsakovas savo skunde, bet reikalauja nuolatinės kontrolės ir periodiško fizinio buvimo vietoje, todėl ieškovė į Ispanijos Karalystę vyksta darbo tikslais pakankamai dažnai. Atsakovas šios veiklos neorganizuoja, joje nedalyvauja, nesprendžia jokių su būsto administravimu ar priežiūra susijusių klausimų. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai įvertino, kad transporto priemonė „Toyota Corolla“ ieškovei yra objektyviai būtina jos faktiškai ir teisėtai vykdomai veiklai Ispanijos Karalystėje. Atsakovas Ispanijos Karalystėje lankosi iš esmės tik pavieniais atvejais, dažniausiai turizmo sezono metu, o Ispanijoje esantis būstas yra naudojamas kaip verslo objektas ir tik retkarčiais – šeimos poilsio tikslais.
6.5. Ieškovė niekada netrukdė atsakovui naudotis transporto priemone, esančia Ispanijoje. Saugojimo aikštelės darbuotojui nebuvo žinoma, kad atvykę asmenys yra ieškovės šeima – sutuoktinis ir sūnus. Dėl šių priežasčių automobilis nebuvo perduotas atsakovui, bet tai niekaip nepriklausė nuo ieškovės veiksmų.
6.6. Transporto priemonės registracijos valstybės pakeitimas negali būti tapatinamas su turto slėpimu, kadangi teisinis režimas išlieka nepakitęs, nepriklausomai nuo registracijos valstybės, ir turtas neeliminuojamas iš santuokinio turto masės. Be to, pagal Ispanijos teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą ir transporto priemonių registravimą, transporto priemonė, kuri yra nuolat laikoma ar naudojama Ispanijos teritorijoje privalo būti registruota Ispanijoje, o šios pareigos nevykdymas gali užtraukti administracinę atsakomybę. Todėl galimas transporto priemonės perregistravimas Ispanijos Karalystėje reikštų ne siekį nuslėpti turtą, o pareigą laikytis taikytinų teisės aktų.
6.7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai įvertino šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, tai, kad transporto priemonių naudojimo klausimas tarp šalių jau ne pirmą kartą tampa teismo sprendimo objektu, ir kad ginčai dėl automobilių naudojimo yra linkę kartotis. Esant tokioms aplinkybėms, laikinas sprendimas, grindžiamas pakaitiniu (rotacijos) naudojimusi transporto priemonėmis, objektyviai sudarytų prielaidas naujiems konfliktams ir tolesniems procesiniams ginčams dėl tų pačių automobilių perdavimo, būklės ir naudojimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
11. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018).
12. Formuodamas ir plėtodamas CPK 148 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-186/2017; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024, 14 punktas).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto.
14. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.
15. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė transporto priemones: „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jai, iš jos priteisiant atsakovui kompensaciją, atsakovas priešieškiniu transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jam, iš jo priteisiant ieškovei kompensaciją, o transporto priemonę „Lexus NX200T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, iš ieškovės jam priteisiant kompensaciją. Taigi iš esmės byloje šalys nesutaria tik dėl transporto priemonės „Toyota Corolla“, t. y. kuriam sutuoktiniui ši transporto priemonė būtų priteista, tačiau atsakovas taip pat pageidauja, kad ir transporto priemonę „Lexus NX200T“ jis galėtų naudotis rotacijos principu kas tris mėnesius iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
16. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad naudojimasis transporto „Lexus NX200T“ rotacijos principu yra neracionalus, atsižvelgiant į tai, kad šalys turi ne vieną transporto priemonę, taip pat konfliktinius tarpusavio santykius, be kita ko, ir kylančius dėl automobilių eksploatavimo, remonto ir pan., ką patvirtina ieškovės ir atsakovo argumentai. Todėl atsakovo prašoma nustatyti laikina naudojimosi „Lexus NX200T“ tvarka keltų papildomus ginčus ar apskritai apribotų galimybę įgyvendinti laikinąją apsaugos priemonę, kadangi kaip matyti iš ieškovės argumentų, ji negalėjo pasinaudoti automobiliu „Lexus NX200T“, kadangi jis neužsivedė, šios aplinkybės neginčijo atsakovas, dėl ko ir buvo pateiktas prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Paminėtina ir aplinkybė, kad atsakovas net nesiekia, kad automobilis „Lexus NX200T“ būtų priteistas jam, tik pageidauja juo naudotis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atitinkamai teisinga ir proporcinga nustatyti transporto priemonių naudojimosi tvarką, pagal kurią kiekviena iš šalių naudotųsi vienu ginčo automobiliu iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo.
17. Apeliantas kvestionuoja ieškovės vykdomą nekilnojamojo turto nuomos veiklą Ispanijos Karalystėje, teigdamas, kad nuomojamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas, dėl ko šią veiklą jie vykdo kartu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateikiami prieštaringi argumentai, kadangi atsakovas teigia, kad ieškovė nuslėpė pajamas iš nuomos veiklos Ispanijos Karalystėje, viena disponuoja turtu, t. y. nuomoja tretiesiems asmenims, kas leidžia daryti preliminarią (neištyrus bylos įrodymų iš esmės) išvadą, jog tos veiklos organizavimu ir administravimu užsiima būtent ieškovė. Antra, apeliantas netinkamai interpretuoja skundžiamos nutarties motyvus, kadangi pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad tai individualus ieškovės verslas, taigi atmestini apelianto argumentai, kad pasisakyta dėl bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pats vykdytų šalims priklausančio turto Ispanijos Karalystėje nuomos veiklą ir jam tuo tikslu būtų reikalingas automobilis. Taip pat atsakovas byloje nepateikė įrodymų ir nenurodė, kaip dažnai vyksta į Ispanijos Karalystę, kaip dažnai transporto priemonė būtų jam reikalinga, realių nuomos automobilių kainų ir pan., prašymą grindė tik hipotetiniais, įrodymais nepagrįstais teiginiais (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovas nepagrindė realaus transporto priemonės „Toyota Corolla“, kuri faktiškai yra Ispanijos Karalsytėje, reikalingumo, jam suteikta teisė laikinai vienasmeniškai naudotis didesnės vertės transporto priemone „Lexus NX200T“.
18. Pažymėtina, kad apeliantas prašo įpareigoti ieškovę netrukdyti jam naudotis automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir kaip argumentą nurodo, jog ieškovė ketina perregistruoti automobilį Ispanijos Karalystėje ir taip nuslėpti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė iš esmės vis tiek galėtų atlikti automobilio perregistravimo veiksmus, todėl spręstina, kad šie argumentai nesusiję su pareikštu reikalavimu ir neužtikrina atsakovo siekiamo tikslo. Be to, transporto priemonės registracija nepašalina aplinkybės, kad transporto priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
19. Byloje apeliantas iš esmės nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimas, kas negali būti laikoma, jog sukelia teismo šališkumo įspūdį. Kaip minėta, procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susiję su apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimu. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad apeliantas nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones jos prašytu būdu, kuris ginčo atveju yra proporcingas, teisingas ir sąžiningas, nepažeidžiantis proceso šalių lygiateisiškumo pricipo, o atsakovo prašymą atmetė.
21. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir atitinkamai laikinai sureguliavo ginčo šalių santykius dėl automobilių naudojimo, t. y. tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atmesdamas atsakovo prašymus priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.