- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-70-449/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Aušra Bielskė, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. Z.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Tele2“, AS „Inbank filialas“, UAB „Teledema“, UAB „GF bankas“, AB „Telia Lietuva“
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.2.2; 2.4.6.1 (S)
2026 m. sausio 8 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Eglės Gruodienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, subendrinta bausmė A. Z. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžiu.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. Z. pripažintas recidyvistu.
A. Z. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.
Iš nuteistojo A. Z. priteista 745,80 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Tele2“, 9 468,24 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui AS „Inbank filialas“, 2 178,44 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „Teledema“, 1 535,05 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „GF bankas“, 778,45 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui AB „Telia Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „X“, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokio teisėto pagrindo, turėdamas tikslą prievartauti turtą, tai yra D. P. vardu sudarius neapibrėžtą kiekį sutarčių su įvairiomis įmonėmis, taip įgyti įvairių prekių ir jas užvaldyti, pasinaudodamas D. P. bejėgiška būkle dėl neįgalumo ir panaudodamas jo atžvilgiu fizinę ir psichinę prievartą, tai yra sugriebęs D. P. už marškinėlių, jį nusitempė už parduotuvės pastato ir vieną kartą sudavė kairės rankos kumščiu į veidą, taip sukeldamas D. P. fizinį skausmą, bei toliau grasindamas panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą – jį sumušti, laikotarpyje nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d., veždamasis su savimi, reikalavo sudaryti neapibrėžtą kiekį sutarčių su įvairiomis įmonėmis, ir taip D. P. vardu įgijus įvairių prekių, jas perduoti jam, tai yra:
1.1. 2023 m. rugpjūčio 16 d., 16.46 val., UAB „Tele2“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), D. P. sudarius judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijus 549 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „S. G.“ IMEI (duomenys neskelbtini), 14.90 Eur vertės „S. G.“ dėklą bei 19.90 Eur vertės buitinį kroviklį „Q“, bei SMS kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai perėmė šį turtą sau;
1.2. 2023 m. rugpjūčio 26 d., 14.53 val., UAB „Avitelos prekyba” salone, esančiame (duomenys neskelbtini), D. P. sudarius tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijus 1 039,40 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „L. G.“, neteisėtai perėmė šį turtą sau;
1.3. 2023 m. rugpjūčio 27 d., 13.38 val., UAB „K. S. Lithuania“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), D. P. sudarius tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijus 1499 eurų vertės kompiuterį „M. P.“ bei 679 Eur vertės paspirtuką „H“, neteisėtai perėmė šį turtą sau;
1.4. 2023 m. rugpjūčio 27 d., 14.51 val., AB „Telia Lietuva“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), D. P. pateikus akcijos užsakymą ir abonento įjungimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijus 589 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „S“, IMEI (duomenys neskelbtini), bei SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai perėmė šį turtą sau;
1.5. 2023 m. rugpjūčio 27 d., 15.49 val. UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), D. P. sudarius tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijus 1 269 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „A“, IMEI (duomenys neskelbtini), 1 429 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „AA“, IMEI (duomenys neskelbtini), 749 Eur vertės dulkių siurblį – šluotą „D“, 439 Eur vertės Premium draudimą, sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), bei 319 Eur vertės Premium draudimą, sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai perėmė šį turtą sau;
1.6. Tokiais neteisėtais veiksmais, pasinaudodamas prieš tai naudotu smurtu, grasinimais, neturėdamas teisėto pagrindo, A. Z. atvirai savo naudai vertė D. P. perduoti įgytą turtą jam ir jį neteisėtai įgijo.
1.7. Šiais veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
2. Be to, A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 20 d., apie 19.09 val., UAB „Mobili prekyba“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Mobili Prekyba“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sandoris Nr. X, ir kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 1 104,25 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „S. G., IMEI (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką pateiktoje UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Klientas“ pasirašė išgalvotu parašu, bei savo ranka įrašė įrašą „D. P.“, o vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosiose sąlygose, ties įrašu „D. P. Parašas“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugpjūčio 20 d. UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 1 104,25 Eur vertės UAB „General Financing“ priklausantį turtą.
2.1 Tęsdamas nusikalstamas veikas A. Z., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.59 val., UAB „Teledema“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Teledema“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su UAB „Teledema“ susitarimą dėl įrangos nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 990 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „A“, IMEI (duomenys neskelbtini), bei sudarius viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kur D. P. vardu įgijo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, pateiktame UAB „Teledema“ susitarime dėl įrangos nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Abonentas ar jo įgaliotas asmuo“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Teledema“ susitarimą dėl įrangos nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 990 Eur vertės UAB „Teledema“ priklausantį turtą.
2.2 Tęsdamas nusikalstamas veikas A. Z., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 11.28 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Topo grupė“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 499 Eur vertės elektrinį paspirtuką „X“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), 265 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „X.“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 0,01 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „X“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, tęsdamas nusikalstamą veiką pateiktoje AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą grafose „parašas“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugpjūčio 30 d. AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 774,51 Eur vertės AS „Inbank filialas“ priklausantį turtą.
2.3 Tęsdamas nusikalstamas veikas A. Z., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugpjūčio 30 d., apie 11.42 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Topo grupė“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 1 139 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „A“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 879 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „A“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 449 Eur vertės muzikinį centrą „S, tęsdamas nusikalstamą veiką pateiktoje AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą grafose „parašas“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugpjūčio 30 d. AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 2 477,50 Eur vertės AS „Inbank filialas“ priklausantį turtą.
2.4 Tęsdamas nusikalstamas veikas A. Z., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugsėjo 2 d., apie 13.59 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Topo grupė“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 999 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „L“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), su 7,01 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 1 029 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „A“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 959 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „S. G.“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 579 Eur vertės žaidimų kompiuterį „S. P.“ su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 77,99 Eur vertės žaidimą P“, 69,99 Eur vertės žaidimą PS“, 51,99 Eur vertės žaidimą PS“, tęsdamas nusikalstamą veiką pateiktoje AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), bei standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą grafose „parašas“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugsėjo 2 d. AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 3 788,73 Eur vertės AS „Inbank filialas“ priklausantį turtą.
2.5 Tęsdamas nusikalstamas veikas A. Z., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugsėjo 2 d., apie 14.27 val., UAB „Topo grupė“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Topo grupė“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 399 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „L“, Serijinis numeris (duomenys neskelbtini), su 7,01 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, 99 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „X“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 5,25 Eur valstybės nustatytu laikmenos mokesčiu, tęsdamas nusikalstamą veiką pateiktoje AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), bei standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą ir sutarties bendrosiose sąlygose grafose „parašas“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugsėjo 2 d. AS „Inbank filialas“ tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 511,25 Eur vertės, AS „Inbank filialas“ priklausantį turtą.
2.6 Tęsdamas nusikalstamas veikas A. Z., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2023 m. rugsėjo 12 d., apie 11.07 val., UAB „Teledema“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų, UAB „Teledema“ darbuotojai prisistatė svetimu – D. P. vardu, pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, D. P. asmens tapatybės kortelę, taip neteisėtai ją panaudodamas, sudarė su UAB „Teledema“ susitarimą dėl įrangos nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. P. vardu įgijo 990 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „A“, IMEI (duomenys neskelbtini), bei sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl numerio prijungimo prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kur D. P. vardu įgijo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką pateiktame UAB „Teledema“ susitarime dėl įrangos nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) bei susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) grafose „Abonentas ar jo įgaliotas asmuo“ pasirašė išgalvotu parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2023 m. rugsėjo 12 d. UAB „Teledema“ susitarimą dėl įrangos nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, neteisėtai panaudodamas dokumentą, savo naudai įgijo svetimą – 990 Eur vertės UAB „Teledema“ priklausantį turtą.
2.7 Šiais veiksmais A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), BK 302 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendį BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad D. P., sudarydamas sutartis su kaltinime nurodytomis įmonėmis, suvokė sutarčių pasekmes, nes nukentėjusysis nėra pripažintas neveiksniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnis, 2.10 straipsnis).
3.2. Nuteistasis nurodo, kad liudytojų A. K., G. K., R. S. parodymai yra neinformatyvūs, nes jie paties tariamo įvykio, kurio metu jis sumušė nukentėjusįjį, nematė ir jame nedalyvavo. Priešingu atveju, pasak A. Z., jis būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnį ar BK 138 straipsnį. Be to, kaltinime nurodytų įmonių darbuotojai nenurodė, kad jis nukentėjusiojo D. P. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą ir (ar) kitaip siekė jį paveikti įvykio vietose.
3.3. Nuteistojo A. Z. nuomone, teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, vadovavosi ydinga teismine praktika. Be to, liudytojai G. K. ir R. S. nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą (BPK 85 straipsnis).
3.4. Skunde nuteistasis dar nurodo, kad prie kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo teismas nurodė tuos pačius nukentėjusiojo D. P. parodymus. Nukentėjusysis parodė, kad po to, kai jis 2023 m. rugpjūčio mėn. pradžioje buvo sumuštas, jo, A. Z., bijojo, todėl kažkuriuo laiku pareikalavus, perdavė jam savo asmens tapatybės kortelę, kurią po kažkurio laiko jis, A. Z., grąžino. Ką jis, A. Z., su jo asmens tapatybės kortele darė, nežino. Jokių pinigų ar daiktų iš jo, A. Z., jis nėra gavęs, su juo nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, nors ir jam ir buvo siūloma. Nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, taip pat nesilaikė 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ nuostatų.
4. Teismo posėdyje nuteistasis A. Z. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį pakeisti, A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teismo išvados jas atitinka, kvalifikuojant A. Z. nusikalstamas veikas teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, o paskirtos bausmės yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos. Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas sprendimas, ar tik jo dalis.
7. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis A. Z.. Ranka rašytame skunde nuteistasis dėsto, kad iš dalies nesutinka su nukentėjusiojo D. P. ir kai kurių liudytojų parodymais, su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, tačiau ko šiuo apeliaciniu skundu prašoma, o jei prašo nuosprendį pakeisti, tai kaip ir kokiu pagrindu pakeisti, apeliaciniame skunde neišdėstyta. Apeliantas tik nurodo, kad prašo nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais. Šiais nuosprendžio pakeitimo pagrindais apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas) arba jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl ko prašoma pakeisti nuosprendį šiais pagrindais, apeliaciniame skunde nenurodyta, jokie motyvai neišdėstyti. Klausimą dėl paduoto apeliacinio skundo ribų teisėjų kolegija papildomai aiškinosi jau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi nuteistąjį A. Z.. Papildomos apklausos metu nuteistasis faktiškai pakartojo savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis faktiškai pripažino ir patvirtino teismo nustatytas visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nesutiko tik su kaltinimo dalimi dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį D. P.. Nuteistasis patvirtino savo parodymus apie tai, kad naudodamasis D. P. dokumentais įgydavo prekes, jas pardavinėdavo ir po to kartu su nukentėjusiuoju girtaudavo. Papildomos apklausos metu A. Z. pripažino, kad nežino, kokiais pagrindais jis apskundė nuosprendį. Tačiau išdėstė, kad pagrindinis jo prašymas yra sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tokį prašymą jis išdėstė ir baigiamųjų kalbų metu. Nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti A. Z. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija paduoto apeliacinio skundo ribas šioje byloje nustatė atsižvelgdama ne tik į apeliacinio skundo turinį ir jame dėstomus prašymus, bet ir jau paminėtas patikslintas nuteistojo ir jo gynėjo aplinkybes. Išnagrinėjusi tuos argumentus teisėjų kolegija juos atmeta.
Dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių
8. Byloje teismo išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. nuteistasis A. Z. vežėsi nukentėjusįjį D. P. į įvairias parduotuves, kuriose nukentėjusysis sudarė įvairius sandorius (paslaugų teikimo sutartis, vartojimo kredito sutartis, akcijos užsakymą) dėl daiktų (mobiliojo ryšio telefonų, nešiojamų kompiuterių, dulkių siurblio – šluotos) įgijimo ir tokiu būdu nukentėjusiojo vardu įgytus daiktus nuteistasis perimdavo sau. Be to, nuteistasis A. Z. 2023 m. rugpjūčio 20 d. ir 30 d. bei 2023 m. rugsėjo 2 d. ir 12 d. įvairiose parduotuvėse prisistatydamas nukentėjusiojo D. P. vardu ir pateikdamas jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sudarė įvairius sandorius (vartojimo kredito sutartis, susitarimą dėl įrangos nuomos) ir taip D. P. vardu įgijo įvairius daiktus (mobiliojo ryšio telefonus, elektrinį paspirtuką, SIM korteles, muzikinį centrą, nešiojamą kompiuterį, žaidimų kompiuterį, žaidimus), taip pat dėl šių daiktų įgijimo sutartyse pasirašė išgalvotu parašu ties D. P. vardu, o kai kuriais atvejais pats savo ranka dar ir parašė nukentėjusiojo vardą ir pavardę, ir tokiu būdu A. Z. savo naudai įgijo UAB „General Financing“, UAB „Teledema“, AS „Inbank filialas“ priklausantį turtą.
9. Šių bylos įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su tuo, jog prievartaudamas turtą prieš tai panaudojo fizinį smurtą D. P. atžvilgiu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis, sudarydamas įvairias sutartis, suvokė jų pasekmes.
10. Nuteistasis A. Z. apie šias aplinkybes parodė pirmosios instancijos teisme ir atliekant įrodymų tyrimą bei papildomai jį apklausiant apeliacinės instancijos teisme. Jis parodė, kad jokio smurto prieš D. P. nenaudojo, o neteisėtus veiksmus įsigyjant įvairius daiktus parduotuvėse atliko bendru sutarimu su nukentėjusiuoju. Nuteistasis teigia, kad kartu su nukentėjusiuoju sugalvojo kredito pagrindu įgyti įvairius daiktus, po to juos parduoti ir gautus pinigus išleisti savo reikmėms. Tą ir padarė. A. Z. parodė, kad nukentėjusįjį vežėsi į įvairias parduotuves, kuriose D. P. vardu buvo sudaromos sutartys, jose jis pasirašydavo. Po to taip įgytus daiktus parduodavo ir gautus pinigus kartu išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Nuteistasis parodė ir tai, kad sutartyse jis pasirašinėjo už nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teisme A. Z. teigė, kad nukentėjusysis jam geranoriškai duodavo asmens tapatybės kortelę, kurią jis naudodavo parduotuvėse sudarydamas kredito sutartis nukentėjusiojo vardu ir jose pasirašydavo už nukentėjusįjį, nes D. P. būdavo neblaivus ir likdavo automobilyje ar bare. Tokiu būdu įgytus daiktus taip pat parduodavo ir gautus pinigus kartu su nukentėjusiuoju išleisdavo alkoholiui, degalams, dalį atiduodavo nukentėjusiajam.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymų dalį, kurioje jis teigia, jog jokio smurto prieš nukentėjusįjį D. P. nenaudojo, o jie kartu sugalvojo neteisėtai veikti ir kartu atliko neteisėtus veiksmus, taip pat dalį, kurioje jis teigia, jog nukentėjusysis geranoriškai nuteistajam davė savo asmens tapatybės kortelę, jog kartu vartojo alkoholį, leido pinigus, įvertino kritiškai, kaip jo siekį sušvelninti savo kaltę. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo parodymų vertinimo sutinka.
12. Nukentėjusysis D. P. viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme) davė nuoseklius parodymus. Jis parodė apie tai, kad nuteistasis A. Z., sugriebęs jį už marškinėlių, nusitempė už parduotuvės ir pasakė, jog reikės su juo važiuoti ir kažkur pasirašyti. Atsisakius tai daryti, A. Z. sudavė smūgį kumščiu į veidą. Po šio smūgio jam ištino veidas, skaudėjo žandikaulį, buvo net valgyti sunku. Kitą dieną darbdaviui paklausus apie jo ištinusį veidą jis pabijojo pasakyti, kad jį sumušė A. Z., todėl pasakė, kad nugriuvo. Jo nuomone, darbdavys suprato, kad jis buvo sumuštas, apie tai po kurio laiko ir jis pats jam pasisakė. Nukentėjusysis parodė ir apie tai, kad A. Z. buvo paėmęs jo asmens tapatybės dokumentą. Jis kartu su A. Z. važinėjo po parduotuves, kuriose A. Z. paduodavo jo asmens tapatybės dokumentą, o jis pasirašydavo. Taip įgytus daiktus (telefonus, kompiuterius) nuteistasis pasiimdavo sau. Tą darė, nes bijojo A. Z., jam nebuvo kitos išeities. Nukentėjusysis neigė, kad kartu su nuteistuoju vartojo alkoholinius gėrimus.
13. Kiti bylos įrodymai taip pat paneigia nuteistojo parodymus, jog jis jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, ir patvirtina būtent nukentėjusiojo D. P. parodymus, jog prievartaudamas turtą nuteistasis panaudojo fizinį smurtą. Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. Z. apeliaciniame skunde, liudytojų A. K., G. K. ir R. S. parodymai yra informatyvūs ir išsamūs bei sutampantys tarpusavyje. Galima sutikti su tuo, kad šie liudytojai tiesiogiai paties įvykio, kai nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, nematė, tačiau apie tai jiems pasakė pats D. P.. Liudytojai tiesiogiai iš paties nukentėjusiojo sužinojo apie šį jo sumušimą ir jo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir minėti liudytojai parodė, kad iš pradžių D. P. slėpė tikrąją jo sužalojimų priežastį, o tik vėliau atskleidė liudytojams ir jiems pasisakė apie sužalojimo aplinkybes. Būtent apie tokią sužinojimo seką parodė ir liudytojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teisingumą.
14. Kaip parodė D. P., kitą dieną jo darbdavys A. K. pastebėjo nukentėjusiojo sumušimą. A. K. teisme parodė, kad, kai pastebėjo kraujosruvą ant nukentėjusiojo veido ir apie tai jo paklausė, šis atsakė, kas gali jį sumušti. Po kurio laiko sužinojo apie įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas išsamiau nurodė šias aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jo parodymai (t. 1, b. l. 89–90), duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino kaip teisingus. Jis parodė, kad, pamatęs nukentėjusįjį sumuštu veidu, pasiteiravo apie sužalojimų aplinkybes, nukentėjusysis paaiškino susižalojęs krisdamas nuo dviračio. Pasitikslino, ar niekas jo nemušė, į tai nukentėjusysis jam atsakė: „kas jį gali mušti“. Vėliau D. P. gavo kelis laiškus dėl įsiskolinimo, tada nukentėjusysis pasisakė apie įvykį. Jis pasakė, kad A. Z. nusitempė jį už parduotuvės ir sumušė reikalaudamas duoti savo asmens tapatybės dokumentą. D. P. sakė, jog buvo davęs šį dokumentą nuteistajam, taip pat, kad nuteistasis jį vežė pirkti telefonų, kuriuos iš karto pasiėmė pats nuteistasis.
15. Kiti nukentėjusiojo bendradarbiai – liudytojai G. K. ir R. S. – taip pat parodė, jog matė sumuštą D. P.. Apie tai paklausus, nukentėjusysis R. S. nieko nepaaiškino, tik galvą nuleidęs patylėjo, o G. K. nurodė, jog griuvo su dviračiu. Abu liudytojai parodė, kad vėliau nukentėjusysis bendradarbiams pasisakė, jog buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 95) G. K. parodė, kad tada D. P. į veidą sudavė A. Z.. Be to, į darbovietę pradėjo gauti laiškus su pretenzijomis apie išsimokėtinai D. P. paimtus daiktus. D. P. pasakojo, kad A. Z. jį vežė į X ir pasirašinėjo dokumentus. Tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas G. K. patvirtino teisiamojo posėdžio metu.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo D. P. ir liudytojų A. K., G. K. ir R. S. parodymais, kurie yra ne tik išsamūs, bet ir atitinkantys tarpusavyje. Taigi aptarti bylos įrodymai paneigia nuteistojo A. Z. versiją, jog jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, o veiksmus įgyjant prekes atliko kartu su nukentėjusiuoju bendru sutarimu, ir patvirtina, jog jis, turėdamas tikslą prievartauti turtą, sudarydamas D. P. vardu įvairias sutartis su įvairiomis įmonėmis ir taip įgydamas įvairias prekes ir jas užvaldydamas, panaudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir vėliau teigė, jog sutiko atlikti A. Z. nurodomus veiksmus (važiuoti kartu į parduotuves, pasirašyti sutartyse, nuteistajam duoti savo asmens tapatybės kortelę) tik dėl to, jog bijojo ir vėl būti jo sumuštas. Be to, bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad A. Z. pasinaudojo dar ir nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl jo neįgalumo.
17. Bylos duomenys (t. „Baudžiamoji byla Nr. 01-1-45944-23 priedas“, b. l. 34, 35–42, 43–44, 45), kurie apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo perskaityti, patvirtina, kad nukentėjusiajam D. P. nustatytas tik 45 proc. darbingumo lygis, jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Psichologo išvadose nurodyta, kad D. P. labai siauras ir skurdus žodynas; labai menkas informacijos kiekis; žymūs sunkumai apibendrinant, nustatant objektą ir reiškinių ryšius; bloga dėmesio koncentracija; silpna atmintis; labai žemas supratingumo lygis; loginio mąstymo stoka; suvokimo problema; lėta orientacija. Apie tokią jo sveikatos būklę parodė ir liudytojai. Nors galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad G. K. ir R. S. nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, tačiau jie ir nebuvo apklausti kaip ekspertai ar specialistai, jie buvo apklausti liudytojais. Apklausti liudytojais G. K., R. S. ir A. K. parodė apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, jam nustatytą protinį atsilikimą ir jo įtaką kasdieniniame nukentėjusiojo gyvenime. Būtent šių liudytojų padedamas nukentėjusysis D. P. susitvarkė dokumentus neįgalumui nustatyti. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie padėdavo D. P. ir kasdieniniame gyvenime, nes nukentėjusysis iš esmės neturėjo socialinių įgūdžių. Nukentėjusysis nesinaudojo nei kompiuteriu, nei internetu, neturėjo net mobiliojo telefono. Nors atlyginimas jam buvo mokamas pavedimais į jo banko kortelę, tačiau ir ja jis nesinaudojo. Liudytojai A. K. ir R. S. paaiškino, kad parduotuvėje nukentėjusysis tik pasiimdavo maisto, nes jis nesuprato pinigų vertės. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95) liudytojas G. K. parodė, kad D. P. negali tvarkyti jokių finansinių reikalų, nes nesuvokia pinigų vertės, jis negali susimokėti mokesčių, juos už jį sumoka jis ir kiti liudytojai. Nukentėjusysis nemoka nei skaičiuoti, nei skaityti. Liudytoja R. S. parodė, kad dėl savo sveikatos būklės nukentėjusysis nesusiprastų važiuoti sudarinėti sutarčių. Liudytojų nurodytas aplinkybes, susijusias su pagalba jam, patvirtina ir paties nukentėjusiojo D. P. parodymai. Jis parodė, kad iš tikrųjų jam atlyginimas buvo mokamas pavedimais į banko kortelę, tačiau visais finansiniais klausimais jam padėdavo darbdavys, jis ir sumokėdavo mokesčius, padėdavo apsipirkti parduotuvėje. Jis neturėjo nei mobilaus telefono, nei kompiuterio.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus A. Z. ne tik panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, jį sumušė ir vertė parduotuvėse įgyti įvairų turtą bei perduoti jį nuteistajam, bet ir pasinaudojo D. P. bejėgiška būkle dėl jo neįgalumo. Netgi ir pats nuteistasis A. Z., pirmosios instancijos teisme ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme, pripažino pasinaudojęs nukentėjusiojo būkle dėl jo neįgalumo. A. Z. parodė, kad pasinaudojo D. P., nes jis buvo „nesveikas“, nukentėjusysis atrodė „nenormalus“. Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nukentėjusysis dėl savo būklės nesuvokė sudaromų sutarčių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats D. P. nesugebėjo nurodyti, kodėl pasirašė parduotuvėse pateiktuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis suvokė sudaromų sutarčių teisinę reikšmę ir pasekmes. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis sutiko vykti kartu su nuteistuoju ir atliko kitus veiksmus (pasirašė sutartyse) tik dėl prieš tai panaudojo prieš jį smurto ir bijodamas vėl būti sumuštas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog jis ne tik, kad laisva valia pasirašė sutartyse, bet dar ir suvokė šių sandorių esmę bei jų pasekmes. Prie bylos pridėti ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti dokumentai, rodantys tikrąją D. P. sveikatos būklę, visiškai paneigia nuteistojo aiškinimus, kad visi veiksmai parduotuvėse D. P. vardu įgyjant įvairias prekes buvo atliekami nuteistojo ir nukentėjusiojo bendru sutarimu ir jų abiejų noru. Duomenys apie D. P. psichikos būklę paaiškina ir jo elgesį, kai jis, bijodamas A. Z., ilgą laiką buvo vežiojamas po parduotuves, pasirašinėjo prekių įgijimo dokumentus, o nebandė nuo nuteistojo atsiriboti, nuo jo pabėgti arba kam nors pasiskųsti.
19. Iš nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad kuriam laikotarpiui A. Z. buvo ir paėmęs nukentėjusiojo asmens tapatybės dokumentą. Iš esmės to neneigia ir pats nuteistasis, tačiau teigia, kad šį dokumentą geranoriškai jam davė pats nukentėjusysis. Jis parodė, kad tam tikrais atvejais vienas lankydavosi parduotuvėse, kur nukentėjusiojo vardu sudarydavo sutartis: pateikdavo jo asmens tapatybės kortelę, pasirašydavo už jį ir taip įgydavo įvairius daiktus. D. P. kartu neidavo, nes būdavo arba per daug girtas, arba toliau gerdavo jo automobilyje ar bare. Apeliacinės instancijos teisme A. Z. pripažino, kad už nukentėjusįjį pasirašinėjo įvairiose sutartyse ir taip klastojo dokumentus. Nuteistasis teigia, kad tokiu būdu gautus daiktus parduodavo ir pinigus kartu su nukentėjusiuoju išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Iš nukentėjusiojo D. P. parodymų matyti, kad nuteistajam savo asmens tapatybės kortelę davė tik jo bijodamas, o ne geranoriškai. Be to, priešingai nei teigia nuteistasis, D. P. iš A. Z. negavo nei tokiu būdu įgytų daiktų, nei už juos pardavus gautų pinigų. Tuo tarpu nuteistojo tuometinė sugyventinė J. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu (2023 m. rugsėjo mėn.) A. Z. vaikams parnešdavo dovanas, tai buvo telefonai, garso kolonėlė, paspirtukas, kompiuteris. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, 98–99) J. N. išsamiau parodė apie šias aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti šie jos parodymai. Ji parodė, kad kratos metu pateikė daiktus (paspirtuką, mobilaus ryšio telefonus, muzikinį centrą), kuriuos A. Z. padovanojo vaikams. Šie daiktai buvo nauji, originaliose pakuotėse. A. Z. tuo metu nedirbo, todėl jo paklausė, iš kur šie daiktai, tačiau jis liepė nesikišti ne į savo reikalus. Be to, ji pastebėjo, kad tuo laikotarpiu A. Z. turėjo pinigų, vartojo alkoholį. Tokius liudytojos parodymus patvirtina kratos ir apžiūros protokolai (4 t., b l. 57–61, 62–75, 76–89). Apie tai, kad neteisėtu būdu įgytus daiktus parduodavo, parodė ir pats A. Z.. Tačiau, priešingai nei teigė A. Z., nukentėjusysis neigė kartu su nuteistuoju vartojęs alkoholį už pinigus, gautus pardavus neteisėtu būdu įgytus daiktus. Apie tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu D. P. nevartojo alkoholio, patvirtina liudytojų parodymai. Kartu su nukentėjusiuoju dirbę liudytojai G. K. ir R. S. parodė, kad tuo laikotarpiu girto D. P. nematė. R. S. parodė ir apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais D. P. nevartojo alkoholio, nes tuo metu ūkio darbuose yra pats darbymetis. Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad neteisėtu būdu įgytus daiktus, o taip pat dalį tų daiktų pardavus ir už juos gautus pinigus turėjo ir leido tik nuteistasis A. Z.. Nuteistojo aiškinimus, kad visus D. P. vardu ir pasinaudojant jo dokumentais įgytus daiktus jis kartu su D. P. pragėrė, teismas pagrįstai atmetė.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išnagrinėtus bylos įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi nuteistąjį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai A. Z. pripažino kaltu padarius nuosprendyje aprašytas nusikalstamas veikas.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
21. Nuteistojo A. Z. gynėjo prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje perkvalifikuoti A. Z. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę teisėjų kolegija atmeta. Šis gynėjo prašymas, pirmiausia, grindžiamas tais pačiais paties A. Z. argumentais apie tai, kad jis tariamai jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį D. P. nepanaudojo ir kad visas prekes įgijo bendru sutarimu. Tačiau šie nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentai jau buvo paneigti ir atmesti. Tai reiškia, kad viena A. Z. nusikalstama veika teisingai įvertinta ir kvalifikuota kaip turto prievartavimas. BK 181 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra skirtingos, skiriasi jų sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl abi šias nusikalstamas veikas kvalifikuoti tik kaip sukčiavimą nėra pagrindo.
22. Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatytomis ir nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis A. Z., neturėdamas teisėto pagrindo, vertė nukentėjusįjį D. P. prekybos įmonėse įgyti įvairias prekes ir perduoti jas nuteistajam, o po to tas prekes ir užvaldė. Tai A. Z. darė ne tik pasinaudodamas bejėgiška D. P. būkle dėl neįgalumo, tačiau ir vertė perduoti jį turtą panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – jį sumušęs ir grasindamas tokį fizinį smurtą panaudoti ateityje. Tokią nuosprendyje aprašytą tęstinę A. Z. nusikalstamą veiką teismas pagrįstai įvertino kaip kvalifikuotą turto prievartavimą ir ją teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
23. Tuo tarpu kitą A. Z. tęstinę nusikalstamą veiką dėl apgaule savo naudai įgyto svetimo turto teismas teisingai įvertino kaip sukčiavimą ir šią nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Sukčiaudamas A. Z. prisistatinėjo svetimu – D. P. vardu, pateikdamas D. P. asmens tapatybės kortelę, ją neteisėtai panaudodavo, sutartis pasirašinėjo išgalvotu parašu. Todėl sukčiaudamas A. Z. dar ir klastojo dokumentus bei neteisėtai panaudojo kito fizinio asmens, t. y. nukentėjusiojo D. P. dokumentus. Šias nuteistojo nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį.
24. Nors visos nuteistojo A. Z. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai ir baudžiamuosius įstatymus teismas pritaikė tinkamai, tačiau nuosprendyje yra kai kurių neaiškumų dėl pritaikytų BK straipsnių redakcijų. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas A. Z. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Šioje nuosprendžio dalyje baudžiamųjų įstatymų redakcijos nenurodytos ir pagal galiojančią teismų praktiką tai reiškia, kad taikoma baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojanti nuosprendžio priėmimo metu. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies matyti, kad joje kai kurių baudžiamųjų įstatymų redakcijos nurodytos kitos. Aprašant tęstinę A. Z. turto prievartavimo veiką nuosprendyje nurodyta, kad taip jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Aprašant A. Z. padarytus dokumentų suklastojimus ir fizinio asmens dokumento panaudojimus nurodyta, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir BK 302 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija). Kodėl nuosprendžio nustatomojoje ir rezoliucinėse dalyse nurodomos ne tos pačios baudžiamųjų įstatymų redakcijos, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta.
25. Vis dėlto, pažymėjusi apie šiuos nuosprendžio prieštaravimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktiškai pirmosios instancijos teismas baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai, o kai kurių BK straipsnių redakcijų nepaminėjimas atskirose nuosprendžio dalyse turi būti vertinamas tik techninėmis klaidomis, neturėjusiomis reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui.
26. Šiuo metu galiojančios redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tuo tarpu A. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija numatė laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Šios redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalies sankcija numatė švelnesnę bausmę, šiuo metu galiojanti šio baudžiamojo įstatymo redakcija griežtina bausmę, todėl neturi grįžtamosios galios ir A. Z. negalėjo būti taikomas. Vis dėlto, vien tai, kad BK 181 straipsnio 2 dalies redakcija nebuvo paminėta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, teisėjų kolegijos nuomone, yra tik techninė klaida. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies aiškiai matosi, kad A. Z. teismas pripažino kaltu ir nuteisė būtent pagal jam palankesnės, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalį.
27. Tik technine klaida paaiškinama ir BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijų nesutapimas skirtingose nuosprendžio dalyse. Nors nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nurodė, kad A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 2 dalyje, kurios yra tos pačios 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcijos, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas pripažino A. Z. kaltu ir paskyrė bausmes pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 2 dalį, kurios yra 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcijos. Tai bausmes švelninantys baudžiamieji įstatymai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jie turėjo būti pritaikyti A. Z. ir teismas tai padarė, nors ir neišdėstęs tokio nusikalstamų veikų perkvalifikavimo motyvų.
28. Išnagrinėjusi jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija dar kartą daro išvadą, kad nuteistojo A. Z. nusikalstamos veikos skundžiamu nuosprendžiu buvo kvalifikuotos teisingai, o kai kurie prieštaravimai dėl nurodytų baudžiamųjų įstatymų redakcijų paaiškinami tik teismo motyvų trūkumu, techninėmis klaidomis, dėl kurių nuosprendį keisti pagrindo nėra ir šie prieštaravimai pašalinami juos aptariant šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Dėl bausmės
29. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
30. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).
31. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Z. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Z. paskyrė bausmes, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą bausmę, kurios savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, o yra teisingos, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę.
32. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Siekiant pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismas turi atsakyti į klausimą, ar kaltinamojo prisipažinimas buvo nuoširdus, ar jis iš tikrųjų gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ar jis sąžiningai atskleidė bylai svarbias aplinkybes. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodymų nedavė, o pirmosios instancijos teisme jis kaltu prisipažino iš dalies. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas nuteistasis A. Z.. Iš esmės jis davė tokius pačius parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Iš šių jo parodymų matyti, kad nuteistasis pripažino ne visas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, be to, jis stengėsi sumenkinti savo atliktus neteisėtus veiksmus, nurodydamas, jog kartu su nukentėjusiuoju sugalvojo sudaryti sutartis su įvairiomis įmonėmis ir taip iš jų nukentėjusiojo vardu įgyti įvairių prekių, nurodydamas, kad tokiu būdu įgytas prekes pardavus jie kartu pasidalindavo pinigus, kartu juos leisdavo alkoholiniams gėrimams, nurodydamas, jog nukentėjusysis neprieštaravo nei jo asmens dokumento paėmimui ir jo panaudojimui, nei dėl to, kad nuteistasis už jį pasirašinėjo sutartis taip įgydamas įvairius daiktus įvairiose parduotuvėse. Jis neigė, jog prievartaudamas turtą prieš nukentėjusįjį panaudojo bet kokį smurtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo nuteistojo A. Z. nenuoširdumą. Nuteistasis kai kurių inkriminuotų ir teismo įrodytomis laikomų aplinkybių nepripažino, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis neigiamai vertina savo poelgius ar išgyvena dėl padarytų veiksmų. Taigi nesant nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, negalima ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė pagrįstai.
33. Tuo tarpu teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. Z. teistas 8 kartus. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistojo nusikalstamas elgesys prasidėjo dar 2011 metais. Jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Naujas nusikalstamas veikas A. Z. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Nuteistajam buvo skirtos viešųjų darbų, laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas daugumoje atvejų buvo atidėtas, tačiau net du kartus šis atidėjimas panaikintas, be to, vienu atveju jis buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, tačiau ir šis buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas į kalėjimą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Z. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro bei suteikia pagrindą išvadai apie didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas turėjo pagrindą nuteistąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir pagrįstai priėmė tokį sprendimą skundžiamu nuosprendžiu.
34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Vertindamas nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. Z. padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 302 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 181 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. A. Z. nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis ne tik teistas, kaip jau minėta, bet ir daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo už nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį (BK 302 straipsnio 1 dalį) nusikaltimus paskirtos bausmės, nors tai ir griežčiausios rūšies sankcijose numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jų dydžiai artimi šių BK straipsnių sankcijų minimumui, nėra aiškiai per griežtos. Nėra aiškiai per griežta ir bausmė, paskirta už sunkų (BK 181 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą, už kurį paskirta vienintelės rūšies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis taip pat artimas sankcijos minimumui. Šias bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, o subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrino ir su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir A. Z. paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 8 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas jau buvo išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. Z. paskyrė teisingas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę. Šios bausmės yra proporcingos nuteistojo asmenybei ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nėra aiškiai per griežtos, jas keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei aplinkybių, mažinančių A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
36. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš A. Z. valstybės naudai priteistina 312,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šio prašymo teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Nors jo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo bausme, į priteistų civilinių ieškinių sumas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo A. Z. išlaidos, susidariusios už suteiktą jam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 312, 50 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų, 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų Lietuvos apeliaciniame teisme išieškojimo iš nuteistojo A. Z. netenkinti.