Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant advokatui Rimvidui Valančiui, išnagrinėjusi

Z. B., (tėvo vardas A.) gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, našlės, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkės, nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 metų sausio 10 d., apie 16.50 val., Z. B., Šilutės m., Lietuvininkų g. ir Eglių g. sankryžoje, vairuodama automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio sankryžą kertančiam automobiliui Mazda MX -5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo per sankryža degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, dėl ko abi transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Po autoįvykio Z. B. pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 220,222,165,73.11 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Z. B. teismo posėdyje dalyvavo, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad paminėtą dieną ji Lietuvininkų g. ir Eglių g. sankryžoje įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, kai į jos automobilį įvažiavo iš Eglių g. išvažiavęs automobilis ir atsitrenkė į ją. Z. B. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko už pėsčiųjų perėjos, ji važiavo Lietuvininku gatve, o kaip vėliau paaiškėjo A. B. išsuko iš Eglių gatvės į pagrindinę Lietuvininkų gatvę. Po kontakto jos abi sustojo, A. B. pareiškė, kad dėl jos (Z. B.) kaltės įvyko eismo įvykis, o pati iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Ji (Z. B.), apžiūrėjo, kad jos automobilis apgadintas nežymiai, taip pat nuvažiavo iš įvykio vietos. Žinojo, kad apie įvykį reikėjo pranešti policijai.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2015-01-10 apie 17 val. vairavo automobilį MAZDA CX-5. Važiavo su savo vyru. Stovėdama Eglių g. laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Prieš ją stovėjo dar vienas automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis stovėjęs priekyje jos automobilio, nuvažiavo tiesiai į Taikos g., o ji pasuko į kairę į Lietuvininkų g. link policijos. Pasukusi pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę. Abejos dešinės pusės durelės buvo įbrėžtos. Sustojusi išlipo iš automobilio. Iš automobilio išlipo ir Z. B.. Tarp jų kilo ginčas, kas kaltas dėl eismo įvykio. Z. B. degė raudonas šviesoforo signalas, ji į sankryžą įvažiuoti negalėjo. Tą dieną buvo baisus oras- liūtis, šlapdriba, vėjas. Tą dieną buvo uraganas „Feliksas“. Liudytoja parodė, kad iš esmės esant tokiam matomumui Z. B. galėjo ir nepamatyti apgadinimų ant jos (A. B.) automobilio, juo labiau ji pati šiuos apgadinimus pamatė tik kiek vėliau, atidžiau apžiūrėjusi automobilį, todėl ji po įvykio nuvažiavo į policiją ir pareigūnams pranešė Z. B. automobilio valstybinius numerius.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad dirba Šilutės r. PK prevencijos poskyryje tyrėjo pareigose. 2015-01-10 įvykio nematė, įvykio vietoje nebuvo. Pagal gautą pavedimą važiavo pas Z. B. į Žakainių k., nes turėjo ją apklausti dėl 2015-01-10 autoįvykio. Datos, kada vyko apklausti Z. B., nepamena. Pas ją važiavo su kolega L. J.. Ją rado namuose, apklausė. Z. B. papasakojo, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, jog ji po įvykio išlipo iš savo automobilio ir jį apžiūrėjo, vėliau numojusi ranka nuvažiavo, ji dėl įvykio nekalta. Iš Z. B. buvo paimtas paaiškinimas. Jos paaiškinimas buvo pristatytas į policijos komisariatą. Įvykį toliau tyrė R. K..

Liudytoja M. K. parodė, kad 2015-01-10 važiavo kartu su Z. B. į šokius. Z. B. vairavo automobilį. Liudytoja sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje, už priekinės keleivio sėdynės. Į sankryžą įvažiavo, kai degė žalia. Važiuojant sankryža per Z. B. automobilio šoną brūkštelėjo kitas automobilis. Kitas automobilis sustojo priekyje Z. B. vairuojamo automobilio. Z. B. bei kito automobilio vairuotoja išlipo iš automobilių, jos pasišnekėjo. Iš įvykio vietos pasišalino, po to kai iš jos pasišalino Z. B. automobilį kliudęs automobilis. Į įvykio vietą policijos pareigūnų nekvietė. Iš automobilio nebuvo išlipusi.

Liudytoja D. J. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir liudytoja M. K..

Liudytoja J. B. parodė, kat ji taip pat važiavo su Z. B., ji nematė, koks šviesoforo signalas tuo metu degė. Liudytoja taip pat nejuto paties kontakto. Parodė, kad policija nebuvo kviesta, o pirma iš eismo įvykio nuvažiavo moteris, kuri vairavo kitą automobilį.

Liudytojas K. Š. parodė, kad važiavo kartu su Z. B.. Ji vairavo automobilį VOLKSWAGEN VENTO. Jis sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojos. Privažiavo prie sankryžos. Degė žalias šviesoforo signalas. Pravažiavus sankryžą prie pėsčiųjų perėjos juos lenkė kitas automobilis, automobilis užblokavo jiems kelią. Automobilio galas kliudė Z. B. automobilio priekinį sparną. Automobilis sustojo už Z. B. automobilio priekio už 5 m. Iš automobilio išlipo moteris ir vyras. Jie apžiūrėję savo automobilį nuvažiavo. Jie nebuvo priėję prie Z. B. automobilio, nesiūlė tartis.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2015-01-10 eismo įvykio nematė. Tą dieną jis vairavo „Audi Q7“. Apie 17 val. važiavo Taikos g. Privažiavęs sankryžą su Lietuvininkų g., kuri reguliuojama šviesoforo, sustojo. Pajudėjus automobiliams jis taip pat pradėjo važiuoti. Staiga prieš jo akis Lietuvininkų g. pravažiavo automobilis. Automobilio markės neįsidėmėjo. Jis sustojo. Pasižiūrėjo, kokios spalvos dega šviesoforo signalas. Degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Pravažiavęs sankryžą pasuko į Maximos prekybos centro stovėjimo aikštelę.

Liudytojas D. B. parodė, kad yra A. B. vyras ir tą dieną kartu su savo žmona važiavo Eglių g. Žmona vairavo automobilį, o jis sėdėjo šalia. Paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir nukentėjusioji A. B., t.y., kad dėl eismo įvykio kalta buvo Z. B..

Liudytojas L. J. parodė, kad dirba Šilutės rajono policijos komisariate. Jam buvo duota užduotis apžiūrėti automobilį, kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, šį automobilį jis fotografavo. Buvo kažkokie įbrėžimai. Paėmė pasiaiškinimą iš pažeidėjos, nepamena jos paaiškinimų.

L. R. K. parodė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal surinktą medžiaga, aiškinosi įvykį, apklausinėjo liudytojus.

Liudytojas J. M. tą dieną dirbo, kai kreipėsi A. B., kad buvo eismo įvykis, iš kurio vienas eismo dalyvis pasišalino. Nurodė pasišalinusio automobilio numerius. Įvykio vietoje nebebuvo nei vieno automobilio.

Neginčijamai nustatyta, kad būtent dėl Z. B. kaltės įvyko eismo įvykis, dėl to, kad ji degant draudžiamam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir abu automobiliai susidūrė. Iš esmės šios aplinkybės nebeneigė ir pati Z. B., todėl konstatuojama, kad pastarosios veikoje yra požymių pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 508-514.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių bei posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp pažeidėjos ir nukentėjusiosios po eismo įvykio kilo ginčas, dėl kieno kaltės kilo eismo įvykis. Analizuojant pačių automobilių apgadinimą remiantis fotonuotraukomis matyti, kad kontaktas tarp dviejų automobilių buvo labai nežymus, todėl tikėtina, kad Z. B. nepastebėjo pačių apgadinimų atsižvelgiant į tuo metu buvusias oro sąlygas. Tą patvirtina ir pažeidėja A. B.. Be to pažeidėja iš eismo įvykio vietos nuvažiuoti niekur neskubėjo, pati išlipo iš automobilio, aiškinosi su nukentėjusiąja, tik tikėtina netinkamai įvertino paties eismo įvykio padarinius. Esant tokiems neaiškumams, taikytinas Principas in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai), todėl Z. B. atžvilgiu iškelta administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, Z. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirtina bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21str., 22 str., 302 str., 31 str., 287 str. 1d.1p. teismas

nutaria:

Z. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 € baudą.

Administracinę bylą, iškeltą Z. B. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001 nurodant mokėjimo paskirtį – už administracinę baudą byloje Nr. A.2.6-963-299/2015, ROIK:07-15-9034239.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.