Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas A. Balandžio ir nubaustosios Z. B. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog ji 2015 metų sausio 10 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodama automobilį VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio sankryžą kertančiam automobiliui Mazda MX -5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo per sankryža degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, dėl ko abi transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Po autoįvykio Z. B. pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 220,222,165,73.11 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) laikinai einantis viršininko pareigas A. Balandis prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimo dalį, kurioje Z. B. administracinė byla, iškelta pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties ir patraukti Z. B. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., ir vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirti galutinę administracinę nuobaudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, Z. B., pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 28 Eur baudą, o pagal LR ATPK 130 str. 1 d. bylos teiseną nutraukė motyvuodamas nutarimą tuo, kad iš byloje surinktų įrodymų, tarp pažeidėjos ir nukentėjusiosios po eismo įvykio kilo ginčas, kontaktas tarp dviejų automobilių buvo nežymus, pažeidėja iš eismo įvykio vietos išvažiuoti neskubėjo, pati išlipo iš automobilio, aiškinosi su nukentėjusiąją. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė LR administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl žemiau nurodytų priežasčių. Iš visos administracinės medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, po automobilių kontakto, tiek pažeidėja, tiek nukentėjusioji buvo išlipusios iš savo automobilių. Tarp abiejų automobilių vairuotojų kilo ginčas, kas kaltas dėl eismo įvykio. KET 220 punkte nurodoma, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Faktas, kad įvykio metu prastos oro sąlygos turėjo įtakos automobilių apgadinimų matomumui, vertinamas kritiškai. Pati Z. B. parodė, kad įvykio metu apžiūrėjusi savo automobilį, pamatė, kad jis buvo apgadintas nežymiai, bet iš įvykio vietos nuvažiavo, nes išvažiavo ir A. B.. Taip pat ir nukentėjusioji A. B., vėliau, atidžiau apžiūrėjusi savo automobilį rado apgadinimų. Galima daryti prielaidą, kad įvykio metu abi pusės, dėl kilusio ginčo, neatidžiai apžiūrėjo savo automobilius, apie eismo įvykį policijai nepranešė, nors Z. B. nurodė, žinojusi, jog apie eismo įvykį reikėjo pranešti policijai. Apeliantas teigia, kad remiantis teismų praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjęs (2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2387/2010), kad „ atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė)".

Motyvuojamoji dalis

Institucijos ir nubaustosios A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013). Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. NI6-2330/2007).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pažeidėjos ir nukentėjusiosios po eismo įvykio kilo ginčas, kas kaltas dėl autoįvykio kilimo. Įvykio kaltininkė Z. B. nurodė, kad buvo labai blogos eismo sąlygos, snigo, todėl padaryti apgadinimai ant jos automobilio nesimatė, nematė jų ir ant kito automobilio. Analizuojant pačių automobilių apgadinimą remiantis fotonuotraukomis matyti, kad kontaktas tarp dviejų automobilių buvo, tačiau jis buvo nežymus, todėl tikėtina, kad Z. B. nepastebėjo pačių apgadinimų atsižvelgiant į tuo metu buvusias oro sąlygas. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad dėl blogų oro sąlygų nebuvo matyti padarytų apgadinimų, todėl Z. B. jų įvykio vietoje galėjo ir nepastebėti ir klaidingai įvertinti įvykio aplinkybes. Visiškai pritartina apylinkės teismo pozicija, kad pažeidėja iš eismo įvykio vietos nuvažiuoti niekur neskubėjo, išlipo iš automobilio, aiškinosi su nukentėjusiąja, tik netinkamai įvertino paties eismo įvykio padarinius, todėl nuvažiavo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad duomenų, jog Z. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, byloje nesurinkta, Z. B. paaiškinimas, jog ji iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuprasdama, kad sukėlė eismo įvykį, nepaneigtas. Nenustačius, jog Z. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, Z. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nėra pagrindo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl konstatuotina, kad Z. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėties.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad Z. B. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto 127 str. 2 d. sudėtis, kurią patvirtina jos pačios prisipažinimas, liudytojų parodymai, eismo įvykio schema, foto lentelės, todėl ji pagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Vertinant automobilių VW VENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZDA MX -5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus apžiūros protokolus, bei fotonuotraukas, matyti apgadinimai tiek ant vieno, tiek ant kito automobilio, todėl apeliantės Z. B. argumentas, jog automobilis MAZDA MX -5, valst. Nr. GTJ apgadintas nežymiai, turtinė žala nepadaryta, todėl jos veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. sudėties, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, Kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato laikinai einančios viršininko pareigas A. Balandžio ir nubaustosios Z. B. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.