Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. vasario 14 d. vagystės) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. kovo 3 d. vagystės) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. kovo 4 d. ir faktinis suėmimas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš L. L. civiliniam ieškovui A. Š.. M. M. K. P. parapijai priteista 1 603 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Taip pat nuspręsta palikti nepakeistą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. kovo 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą šiose sąskaitose esančiomis lėšomis, leidžiant išmokėti VSDFV įmokas 200 eurų per vieną kalendorinį mėnesį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 14 d. apie 1.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pritaikęs raktą ir atrakinęs lauko duris, įsibrovė į patalpą – Švč. M. M. K. P. bažnyčią ir iš ten pagrobė svetimą turtą – mikšerinį stiprintuvą „Voice Kraft U8“, kurio vertė 203 eurai, klavišinį instrumentą - vargonėlius „C. T. PX360“, kurio vertė 970 eurų, garso reguliavimo stereo pedalą, kurio vertė 28 eurai, kuriame įmontuotas potenciometras, kurio vertė 25 eurai, materialinės vertės neturinčius devynis raktus, tuo padarydamas A. Š.. M. M. K. pagalbos parapijai 1 226 eurų turtinę žalą.

2. Be to, L. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 2.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pritaikęs raktą ir atrakinęs lauko duris, įsibrovė į patalpą – Švč. M. M. K. P. bažnyčią ir iš ten pagrobė svetimą turtą – garso kolonėlę su stiprintuvu „Skytec“, kurios vertė 250 eurų, klavišinius elektroninius vargonus „Casio (duomenys neskelbtini) , kurių vertė 50 eurų, raktą su metaliniu pakabuku, ant kurio pavaizduotas policijos ženklas, kurio vertė 1 euras, du raktus su juodos spalvos plastikiniais pakabukais, kurių vieno vertė 1 euras, bendra vertė 2 eurai, senovinį rožančių su rožinės spalvos plastikiniais karoliukais, kurio vertė 2 eurai, apyrankę su 10 plastikinių karoliukų ir aliumininiu „F. M.“ medalikėliu, kurios vertė 1 euras, pilkos spalvos popiežiaus lazdos formos metalinį kryželį, kurio vertė 1 euras, įsegamą sagę „Kamelia“ su baltos spalvos moters atvaizdu, kurios vertė 30 eurų, rankų darbo plastikinį juodos spalvos pakabuką su grandinėle, primenantį Užgavėnių kaukę, kurio vertė 2 eurai, du juodos spalvos krepšius su rankenomis, kurių vieno vertė 1 euras, bendra vertė 2 eurai, baltos spalvos medžiaginį krepšį - uždangalą monstrancijai, kurio vertė 1 euras, paauksuotą apie 25 cm aukščio storų sienelių Komunijos taurę su trimis ornamentų juostomis, kurios vertė 500 eurų, paauksuotą apie 27 cm aukščio storų sienelių Komunijos taurę su trimis ornamentų juostomis, kurios vertė 500 eurų, paauksuotą apie 32 cm aukščio plonesnių sienelių Komunijos taurę su ant kojelės pritvirtintais trimis baltos spalvos medalikėliais, kurios vertė 500 eurų, paauksuotą apie 57 cm aukščio monstranciją su stikline erdve įstatyti šventajam sakramentui, kurios vertė 700 eurų, senovinį rankų darbo paauksuotą apie 47 cm aukščio relikvijorių, kurio vienoje pusėje įdėta kryžiaus relikvija, kitoje - kitų šventųjų relikvija, kurio vertė 1 000 eurų, rankų darbo bronzinį nupoliruotą apie 36 cm aukščio relikvijorių, kuriame įdėta Šv. Bosco relikvija, kurio vertė 500 eurų, paauksuotą apie 20 cm aukščio taurę - kieliką su graviruotais religiniais simboliais ant taurės pado, kurio vertė 250 eurų, dvi pilkos spalvos apie 26 cm aukščio žvakides su plastikiniais intarpais, kurių vienos vertė 20 eurų, bendra vertė 40 eurų, bronzinę apie 24 cm aukščio masyvią žvakidę, kurios vertė 20 eurų, dvi pilkos spalvos ovalios formos lėkštutes su ornamentuotais pakraščiais, kurių vienos vertė 20 eurų, bendra vertė 40 eurų, pilkos spalvos metalinę lėkštelę su ornamentuotais kraštais, kurios vertė 10 eurų, nešiojamą šventinto vandens šlakstyklę, kurios vertė 10 eurų, dvigubą šventinto vandens indą su rankena, kurio vertė 80 eurų, bronzinį žiedą su ornamentais, kurio vertė 20 eurų, praskleidžiamą žalvarinį žiedą su ornamentais, kurio vertė 2 eurai, tris metalinius kryželius, kurių vieno vertė 0,50 euro centų, bendra vertė 1,50 eurų, keturis metalinius gelsvos spalvos pakabukus-medalikėlius, kurių vieno vertė 1 euras, bendra vertė 4 eurai, pilkos spalvos metalinę grandinėlę, kurios vertė 5 eurai, gelsvos spalvos metalinį raktų pakabuką, kurio vertė 1 euras, geltonos spalvos grandinėlę su ažūriniu bronziniu kryželiu, kurios vertė 3 eurai, pilkos spalvos plastikinę metalu padengtą sagę-medalikėlį su moters atvaizdu, kurios vertė 1 euras, imitacinį ginklą-pistoletą, kurio vertė 10 eurų, apeigų žvakių gesiklį su medine rankenėle, kurio vertė 10 eurų, baltos spalvos metalinę nešiojamą šventinto vandens šlakstyklę apie 2,5 cm skersmens ir 15 cm ilgio cilindro formos, kurios vertė 30 eurų, tuo padarydamas A. Š.. M. M. K. pagalbos parapijai 4 579,5 Eur turtinę žalą.

3. Alytaus apylinkės teismas nuosprendyje, skirdamas L. L. bausmę, nurodė, kad L. L. yra teistas vienuolika kartų, dvi naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas vos prieš keturis mėnesius paleistas iš pataisos namų. Marijampolės pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai, daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų visiškai nesumoka, iki suėmimo nedirbo, todėl padarė išvadą, kad jis turi polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų ir baudimų kaltinamasis išvadų nedaro, teisei priešingo elgesio neatsisako, todėl skyrė jam laisvės atėmimo bausmę ir įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jos dydį nustatė artimą sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui, bausmes subendrino jas iš dalies sudedant pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, atsižvelgus į kaltinamojo pavojingumą visuomenei, nuolatinį analogiškų nusikaltimų darymą, prie griežčiausios bausmės pridėta daugiau nei pusę mažesnės bausmės.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. L. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Taip pat apeliantas prašo paskirti bausmę atlikti Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. 2020 m. spalio 13 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nuteistojo L. L. apeliacinio skundo papildymas, tačiau pažymima, jog Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės vienam apeliantui paduoti kelis skundus ar jį papildyti, be to šis papildymas pateiktas pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė šios nutarties 9 punkte nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į L. L. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat į nuteistojo asmenybę – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 188, 189), anksčiau teistas net vienuolika kartų, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 1179–187), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog du apysunkius nusikaltimus L. L. padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir pataisos namų charakteristikose nurodytas aplinkybes, susijusias su L. L. elgesiu pataisos įstaigose. Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad L. L., už padarytus apysunkius nusikaltimus, turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas artimas sankcijos vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam L. L. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

9. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas skyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į tai, kad nusikaltimų tikslas buvo gauti pinigų susimokėti už nakvynę bei nusipirkti akinius. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties, buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-531/2014).

10. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-303/2017).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu L. L. iš tiesų niekur nedirbo, tačiau pastoviais, ilgalaikiais darbo santykiais jis niekada nebuvo saistomas (2 t., b. l. 188). Nuo 2019 m. gruodžio 18 d. nuteistasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2020 m. sausio 21 d. darbo paieška nutraukta be teisės registruoti 6 mėnesius (2 t., b. l. 189). Teigiama nuteistojo L. L. darbine motyvacija verčia abejoti ir Marijampolės pataisos namų charakteristikoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nerodė jokios motyvacijos nei užsiimti darbine veikla, nei mokytis Suaugusiųjų mokymo centre ar profesinėje mokykloje bei dalyvauti pataisos įstaigos vykdomose programose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien darbo neturėjimas nelemia BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimo. L. L. yra jauno, darbingo amžiaus asmuo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo darbines galimybes ribotų jo sveikatos būklė, lėtinės, nepagydomos ligos ir pan. Vadinasi, apeliantas vietoj aktyvių darbo paieškų sąmoningai rinkosi priešingų teisei veikų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad po pirmosios vagystės pardavęs daiktus, gautus pinigus skyrė ne mokesčiui už gyvenamąjį būstą ar būtiniausiems gyvenimiškiems poreikiams tenkinti, o išvyko į Vilnių pas savo draugę (3 t., b. l. 16). Be to, iš to seka, kad nuteistasis galėjo kreiptis į savo draugę dėl materialinės pagalbos įsigyjant akinius, tačiau jis rinkosi greitą ir lengvą pasipelnymo šaltinį – nusikalstamos veikos vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuteistojo pasirinkimas nebuvo nulemtas beviltiškai sunkios materialinės padėties, o sąlygotas jo susiformavusių nusikalstamų polinkių.

12. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas bendrindamas paskirtas bausmes, skyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už L. L. padarytas nusikalstamas veikas, paskyręs bausmes, apylinkės teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje ir atsižvelgęs į L. L. pavojingumą visuomenei, nuolatinį analogiškų nusikalstamų veikų darymą, prie paskirtos griežčiausios bausmės (2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių), pridėjo daugiau nei pusę (2 (du) metus 2 (du) mėnesius) mažesnės bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis anksčiau teistas vienuolika kartų, vyrauja nusikaltimų nuosavybei nusikalstamas modelis. L. L. buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šios bausmių atlikimo formos jo elgesio nepakoregavo teigiama linkme. L. L., teistumui neišnykus ir praėjus tik keturiems mėnesiams po to kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, vėl nusikalto, kas rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Įvertinus tiek aukščiau aptartą L. L. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti L. L. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Pažymima, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti šią bausmę nėra teisinio pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti L. L. bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, nuteistasis jas padarė būdamas recidyvistu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai nenustatyta. L. L. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu L. L. paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad L. L. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

14. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo L. L. reikalavimo jį perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą – Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija, kuri nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios, numatė, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. L. nustatęs galutinę subendrintą bausmę, ją paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). BVK 69 straipsnis numato nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas sąlygas ir tvarką. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 6 dalis). Taigi tokių klausimų apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesprendžia. Nuteistieji dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo turi teisę kreiptis į administraciją pataisos įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl to, netenkinama iš ši nuteistojo L. L. apeliacinio skundo dalis.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.