Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

2023 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programose, 2023 m. lapkričio 8 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. C. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. vasario 27 d., apie 18:33 val., būdamas neblaivus (2,03 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia smurtavo artimoje aplinkoje savo šeimos narės – sutuoktinės A. L. atžvilgiu, t. y. asmeninio konflikto metu tyčia rankomis ją pastūmė, o A. L. nukritus ant lovos, kuprine, su joje esančiais pilnais plastikiniais alaus buteliais, vieną kartą trenkė jai (A. L.) į nugarą, tuo nukentėjusiajai A. L. padarydamas du nedidelius odos nubrozdinimus nugaroje, ties stuburu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 d.alyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. C. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta iš dalies. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje, gyvena su žmona A. L., 14 metų. Jos pavardė kitokia, nes po santuokos pasiliko savo pavardę. Namas, kuriame jie gyvena, priklauso jo krikšto tėvui, kuris leido jiems gyventi minėtame name. Tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini) 300 metrų nuo minėto namo yra jo tėvų namas, kuriame turi jam priklausančią dalį. 2024 m. vasario 27 d. apie 14 val. sutuoktinė A. L. panorėjo išgerti alaus ir nuvažiavo į Paberžės kaimo parduotuvę, o jis liko namuose. Po valandos A. L. grįžo namo, su savimi atvežė 0,7 l talpos butelį degtinės ir keturias 1 l talpos plastikinius butelius šešių promilių stiprumo alaus. Apie 15:30 val. jie dviese namo kambaryje išgėrė po 150 gramų degtinės. Prieš tai alkoholinių gėrimų jie nevartojo. Apie 16 val. A. L. atsigulė ant savo lovos pamiegoti ir užmigo, o jis išėjo į lauką kapoti malkas. Po 17:15 val. jis užėjo pas A. į kambarį patikrinti ar ji atsikėlusi, kadangi planavo abu eiti pas jo brolį, nes pas jį buvo paliktas krautis A. mobilus telefonas ir jo apykojai skirtas pakrovėjas. Kadangi A. L. miegojo, nuėjo pas brolį vienas. Pas brolį užtruko apie 15 minučių ir grįžo namo. Jam grįžus namo A. L. buvo atsikėlusi. Sužinojusi, kad jis vienas buvo nuėjęs pas brolį, A. L. pradėjo konfliktuoti, reikšti jam pretenzijas, kad jis vienas lankėsi pas brolį (A. L. labai pavydi dėl brolio sugyventinės). Žodis po žodžio tarp jų įvyko konfliktas. Jo metu A. L. jam nestipriai ranka sudavė per veidą, fizinio skausmo nepajuto. Po to, A. L. ranka pagriebė nuo veido jo akinius, kuriuos sulaužė. Dėl akinių pretenzijų jai neturi, dėl jų turtinės žalos nepatyrė. Tuo metu, kai A. L. griebė jam nuo veido akinius, ji su savo nagais nestipriai jam įdrėskė nosies kairę pusę. Fizinio skausmo nuo įdrėskimo nepajuto, jis jam nereikšmingas. Dėl sutuoktinės A. fizinių veiksmų jo atžvilgiu jokių pretenzijų neturi. Nori paaiškinti, kad paskutiniu metu A. L. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Būdama neblaivi ji kelią triukšmą, konfliktuoja, po to kviečia policiją, kaltindama, kad jis ją muša ir pastoviai jam sako, kad jį pasodins į kalėjimą. Minėto konflikto metu A. L. iš spintelės ištraukė virtuvinį peilį ir laikydama jį rankoje jam pagrasino, kad jį papjaus. Atstumas tarp jų buvo apie 1,5 metro, jis neišsigando, nes nemanė, kad ji jį sužalos (ji buvo neblaivi). Jis tuo metu pagriebė namo kambaryje esančią kuprinę, kurioje buvo du plastikiniai buteliai alaus ir metė kuprinę į jos pusę. A. L. pritūpė prie lovos, o kuprinė nukrito jai ant nugaros. A. L. pradėjo rėkti, kad jai labai skauda nugarą ir kad iškvies policiją. Po 15 min. išgirdo, kad A. L. skambina policijai. Jis nuėjo į virtuvę miegoti. Konfliktas baigėsi. Nori pasakyti, kad tarp jų dažnai vyksta nesusitarimai, žodiniai konfliktai, kuriuos provokuoja pati A. L.. Minėto konflikto metu jis neturėjo tikslo sužaloti A. savo veiksmais. Mesdamas kuprinę neturėjo tikslo pataikyti į A., tai įvyko netyčia. Dėl minėto konflikto, sugadintų akinių ir nosies įdrėskimo pretenzijų A. L.i neturi, jokios žalos nepatyrė. Norėtų atsiprašyti A. ir mano, kad jie susitaikys.

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą įtariamasis J. C. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažįsta visiškai, labai gailisi. Įvykio metu buvo girtas, dėl ko visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tai yra konflikto metu galėjo A. pastumti bei pasiėmęs kuprinę, su joje buvusiais plastikiniais alaus buteliais, kuri stovėjo galimai prie lovos, tiksliai nepamena, vieną kartą trenkti jai į nugarą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Taip pasielgė, kadangi buvo girtas. A. jis atsiprašė, dėl minėto įvykio ji jam pretenzijų neturi, jam atleido, jie susitaikė. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 125,59 eurų turtinę žalą atlygino. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia pinigų pervedimo kvitą. Daugiau apie šį faktą pasakyti nieko negali.

Kaltinamojo J. C. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2024 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolu, dalyvaujant VTMT Vilniaus skyriaus teismo specialistui V. K., buvo apžiūrėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymas iš ligos istorijos Nr. P24-10704. Apžiūros protokole nurodyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyti du nedideli odos nubrozdinimai nugaroje prie stuburo, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą.

2024 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolu, dalyvaujant VTMT Vilniaus skyriaus teismo specialistui V. K., buvo apžiūrėta 2024 m. vasario 27 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a. Apžiūros protokole nurodyta, kad A. L. 2024 m. vasario 27 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje objektyvūs kūno sužalojimai neaprašyti.

2024 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra medinis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į pirmą kambarį, matomi išdėstyti baldai. Tiesiai matomas įėjimas į kitą kambarį miegamąjį. Užėjus į kambarį, jame matomi išdėstyti baldai. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta.

2024 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta BPC garso įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad išklausomas 2024 m. vasario 27 d. BPC skambučio garso įrašas ID (duomenys neskelbtini), skambučio laikas – 18:33 val., trukmė – 3 minutės 27 sekundės. Pranešėja paskambinusi nurodo, kad reikalinga policija, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ją muša sutuoktinis.

2024 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įrašų apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – 2024 m. vasario 27 d. vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240227-191855UTC+0200“, kurio trukmė – 30 min. 00 sek. Paleidus vaizdo įrašą, matoma tamsa ir eina policijos pareigūnas. Prie namo prieina pareigūnas, kurį pasitinka moteris. Moteris pasakoja, kad jis atėjo, ji sėdėjo ten toliau. Jis pastūmė, po to sudavė per stuburą. Buvo praradusi sąmonę, vėmė. Nežino kiek čia aš laiko pragulėjo, kol pradėjo judėti. Moteris nurodo, kad ji pajuto fizinį skausmą, skauda iki šiol. Moteris nurodo, kad nukrito ant lovos. Vyras nurodo, kad ir jam sudavė per veidą, akinius sudaužė. Atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams moteris nurodo, kad sudavė per stuburą.

2024 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja A. L., kuri paaiškino, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 18:33 val., jos vyras J. C., grįžo namo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad vyras buvo girtas ir galimai turi kitą moterį. Konflikto metu J. pastūmė A. ant lovos ir su neaiškiu daiktu sudavė jai į nugaros sritį. A. L. pajuto skausmą, vertinamą 10 balų iš 10. A. L. prarado sąmonę, kiek laiko tiksliai buvo be sąmonės pasakyti negali. Atsigavus moterį pykino, pareigūnų akivaizdoje A. L. taip pat vėmė. A. L. skundėsi nugaros skausmais. Atvykusi GMP 0819 apžiūrėjo A. ir nusprendė išvežti ją į Lazdynų RVUL. J. C. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Spec. priemonės nenaudotos, faktinis sulaikymo laikas 20:00 val.

2024 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 18:33 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), J. C. panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną A. L., o būtent, žodinio konflikto metu pastūmė A. L. ant lovos ir su nenustatytu daiktu sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių į nugaros sritį, po ko A. L. pajuto fizinį skausmą ir kuriam laikui prarado sąmonę.

2024 m. vasario 24 d. 21:17 val. prietaisu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARAA0129, patikros sertifikatas Nr. 1985241, galiojantis iki 2024 m. gegužės 15 d., J. C. nustatytas 2,03 prom. girtumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje J. C. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš žmoną A. L. panaudojo fizinį smurtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. asmeninio konflikto metu tyčia rankomis ją pastūmė, o A. L. nukritus ant lovos, kuprine, su joje esančiais pilnais plastikiniais alaus buteliais, vieną kartą trenkė jai į nugarą, tuo nukentėjusiajai A. L. padarydamas du nedidelius odos nubrozdinimus nugaroje, ties stuburu, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kt. J. C., atlikdamas smurtinius veiksmus A. L. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šeimos nario sąvoka apibrėžta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. C. ir A. L. buvo oficialiai susituokę, todėl pripažintina, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. C. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

J. C. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. C., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. J. C. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Kaltinamasis pasirašytinai nurodė, kad sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. C. skirtina

60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė

40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio

1 dalies 2 punkto c papunkčiu, ši bausmė subendrintina iš dalies sudedant ją su neatlikta 2023 m.

spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirtina galutinė subendrinta

75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau taikant atitinkamus įpareigojimus, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, paskiriant J. C. intesnyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos narei (sutuoktinei), vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, kad J. C. atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiosios A. L. gydymo, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl jos pareikšto 125,59 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. C. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 27 d. 20:00 val. iki 2024 m. vasario 28 d. 16:13 val., 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina J. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti J. C. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, J. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę subendrinti iš dalies ją sudedant su neatlikta 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir J. C. paskirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 10 punktais, J. C. paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. C. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 27 d. 20:00 val. iki 2024 m. vasario 28 d. 16:13 val., 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl jos pareikšto 125,59 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.