- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- e2-41435-541/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33842-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 753,06 Eur skolos, 277,84 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-07-02 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T407002538, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei kortelę su kredito limitu, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei kitus mokesčius sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl sutartis buvo nutraukta, o atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui 753,06 Eur. Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo pagal pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2010-01-19 d. sudarytą Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Ieškovas taip pat paskaičiavo atsakovei 277,84 Eur delspinigius pagal sutarties 9.4. punktą už laikotarpį nuo 2015-03-15 iki 2015-09-15. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas prašo tenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus.
Atsakovei V. Z., kurios buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-07-02 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakove V. Z. sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T407002538, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei kortelę su 2 000,00 Lt dydžio kredito limitu, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei kitus mokesčius sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010-01-19 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės V. Z. 753,06 Eur (2 600,17 Lt) dydžio skolą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Ieškovas šio pranešimo į bylą nepateikė. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininkę apie reikalavimo teisės perleidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Be to, 2004-07-02 d. Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T407002538, 9.4 punkte nustatyta, jog kortelės turėtojui praleidus mėnesio mokėjimo ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kortelės turėtojas privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnio), t. y. atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.567 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 753,06 Eur skola ir 277,84 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 030,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovės priteistinos 145,65 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 122,65 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, Lvovo g. 25, Vilnius, iš atsakovės V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 753,06 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 6 ct) skolos, 277,84 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 84 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 030,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,65 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.