Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovės teisininkės I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-03 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 309 straipsnio 9 dalį 1400 Eur bauda už tai, kad 2020-01-31 Klaipėdos Krovinių poste „Centras“ išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruotos 2 prekės (1 prekė - mišiniai, kurių sudėtyje yra 52% 1.1.1.2 tetrafluoretano (HFC- 134A), 25% pentafluoretano (HFC-125) ir 23% difiuormetano (HFC-32), daugkartinio naudojimo talpyklose (be etilo alkoholio), KN kodas 3824784020 - 650 PK, 12090 kg bruto svoris, 6500 kg neto svoris; 2 prekė - mišiniai R410A, kurių sudėtyje yra 50% pentafluoretano ir difiuormetano daugkartinio naudojimo talpyklose (be etilo alkoholio), KN kodas 3824783010 -- 650 PK, 12090 kg bruto svoris, 6500 kg neto svoris); prekių importuotojas (gavėjas) - UAB „ (duomenys neskelbtini) “ (įm. kodas (duomenys neskelbtini) ). Pagal deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-01-31) pateiktus prekių aprašymus, KN kodus, įforminimo metu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją (pateikti dokumentai - sąskaita Nr. GFS-20191210 (2019-12-10) bei krovinio aprašas, medžiagų saugos duomenų lapai b/Nr. (2008 m. gruodis) nustatyta, kad šios prekės, savo sudėtyje turinčios aušalų HFC-134A, HFC-125, HFC-32 ir R410A, yra priskiriamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų grupei. Vadovaujantis 2014-04-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 517/2014 dėl fluorinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas reglamentas Nr. 842/2006 (toliau - Reglamentas Nr. 517/2014), 15 straipsnio nuostatomis, fluorintos Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (hidrofluorangliavandeniliai) gali būti pateikiamos rinkai tik pagal šio reglamento nustatytą kvotų sistemą. Pagal šio straipsnio 1 punktą, importuotojai ir gamintojai turi užtikrinti, kad rinkai pateikiamas hidrofluorangliavandenilių kiekis neviršytų jiems paskirtos kvotos, numatytos 16 straipsnio 5 dalyje. Šis reikalavimas netaikomas, jei importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t C02 ekvivalento per metus. Apskaičiavus importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-01-31) deklaruotų prekių C02 ekvivalentą priklausomai nuo kiekvieno mišinio kiekio, nustatyta, kad bendras deklaruotų 2 prekių C02 ekvivalentas – 25 102 t C02 (1-os prekės – 11 530 t C02; 2-os prekės – 13 572 t C02). Kadangi minėtoje deklaracijose nurodytų prekių kiekis buvo didesnis nei 100 t C02 ekvivalento per metus, importuojamam jų kiekiui kvota buvo privaloma. Patikrinus duomenis Europos Komisijos administruojame F-dujų portale (toliau - F-dujų portalas), informacijos apie importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ registraciją F-dujų portale ir kvotos tokio pobūdžio prekėms išdavimą, nerasta. 2020-06-22 raštu (registracijos muitinėje Nr. 10D-7404) UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius nurodė, kad draudimai ir apribojimai yra netaikomi Reglamento Nr. 517/2014 15 straipsnio 2 dalyje išvardintoms hidrofluorangliavandenilių kategorijoms bei informavo, kad pagal minėtas deklaracijas prekės buvo parduotos kaip žaliava Anglijos įmonei (duomenys neskelbtini) , tačiau dokumentai, patvirtinantys, kad prekės buvo parduotos ir naudojamos kaip žaliava, nepateikti. Importuodama importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-01-31) nurodytas prekes, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, neturint importuojamam jų kiekiui išduotos HFC kvotos, o rinkai pateiktų fluorinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų leistinas importuoti kiekis buvo viršytas, taip pat nepateikus įrodymų, kad prekės buvo parduotos ir naudojamos kaip žaliavos, šiuo veiksmu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius T. M. pažeidė Reglamento Nr. 517/2014 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2.1. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. M. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes atsakyti šiuo atveju turi muitinės tarpininkės procedūras pagal sutartį vykdžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Muitinė teikė paklausimus, bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ši įmonė yra apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėdama įvykdyti savo įsipareigojimų, privalėjo nutraukti muitinės tarpininkavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir informuoti, kad pastarosios krovinys nebus išmuitintas ir nurodyti to priežastis. Paaiškina, kad visi dokumentai buvo pas muitinės tarpininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nepateikė muitinei dokumentų, kurie patvirtintų, jog prekės šiuo atveju buvo vežamos kaip žaliava. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti prekių įsigijimo ir apmokėjimo dokumentus, turėjo prisijungimo kodus muitinės procedūroms vykdyti. Muitinės deklaracijas pateikė muitinės tarpininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra perdavusi su muitinės procedūra susijusių teisių ir pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl atsakomybėn, kaip procedūros vykdytoja, turėjo būti patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Muitinė procedūra buvo užbaigta, tačiau tai patvirtinančio dokumento į bylą muitinė teismui nepateikė.

2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už išleidimo į laisvą apyvartą procedūros pažeidimą, kuri nėra priskiriama specialiosioms procedūroms. Todėl šiuo atveju teisių ir pareigų perleidimas, priešingai nei motyvavo teismas, yra galimas. Muitinė priėmė sprendimą išleisti prekes, o išsiuntus deklarantui elektroninį pranešimą, atitinkamos importo deklaracijos muitinis įforminimas laikomas baigtu. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal bendrąją taisyklę, tinkamu įrodymu yra laikomas bet koks muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą, o tuo tarpu šio straipsnio 2 dalis numato tik papildomus dokumentus, kurie taip pat gali būti tinkami įrodinėjant tranzito procedūros užbaigimus. Apeliantas yra įsitikinęs, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad prekės buvo pristatytos į JK esančią paskirties įstaigą, nei kad jos nebuvo pristatytos. Muitinė tokių dokumentų nepateikė, nors muitinės tarpininkei šie dokumentai buvo pateikti. Teismas nepasisakė, jog byloje nėra tinkamų įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Bendrijos muitinės kodeksas nenumato jokios apelianto, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybės, kadangi vykdytoja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po deklaracijos įforminimo nustatyta, kad joje neteisingai nurodyta, jog deklaruojamoms prekėms (dujoms ir jų mišiniams) nėra taikomi draudimai ir apribojimai. Už šį muitines suklaidinimą deklarantei UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Teismas apie tai nepasisakė, nors 2020-12-29 Klaipėdos apylinkes teismas administracinio nusižengimo bylose priėmė nutarimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie kuriuos apeliantas nežinojo. Mano, kad šiuo atveju apelianto atžvilgiu nagrinėtos dvi administracinio nusižengimo bylos apylinkės teisme Nr. A11.-250-563/2021 ir Nr. A.11-251-563/2021 turėjo būti sujungtos.

2.4. Kaip pažymima apeliaciniame skunde, muitinė netinkamai atliko tyrimą, netyrė visų faktinių aplinkybių, buvo šališka, nuslėpė nuo teismo minėtų protokolų surašymo aplinkybes, nuslėpė sutartį bei patraukė administracinėn atsakomybėn netinkamą asmenį, siekdami nuslėpti muitinės tarpininko dalyvavimą. Teismas šių klausimų neištyrė, administracinių bylų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišreikalavo ir apie tai nepasisakė. Muitinės pareigūnų veiksmai, atlikti ir užfiksuoti specialiai sukurtoje ir administruojamoje tik muitinės kompiuterinėje Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje. Tai sukūrė apeliantui pagrįstus lūkesčius, jog procedūros buvo sėkmingai užbaigtos ir jokių pažeidimų nenustatyta. Tranzito deklaracijos buvo užbaigtos teisingai. Byloje liko neaišku, kuo pasireiškė tariamas tranzito procedūros neteisėtumas, kas kaltas dėl tokio neteisėto tranzito procedūros užbaigimo, kur paskirties įstaigoje dingo prekės, kurių gavimą paskirties įstaigoje patvirtino muitinės pareigūnas. Tokiu būdu buvo pažeista apelianto fundamentali teisė į teisingą ir tinkamą bylos nagrinėjimą.

3. Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Šiuo atveju apeliaciniu skundu ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 309 straipsnio 9 dalyje, padarymo, teigiama, kad T. M. nėra tinkamas atsakomybės subjektas, o atsakyti turėtų muitinės tarpininkės procedūras pagal sutartį su T. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl muitinės atlikto tyrimo objektyvumo, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog aptartos ANK nuostatos nepažeistos, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas išvadas dėl T. M. kaltės pakankamai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. M. pagrįstai pripažino padarius ANK 309 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad T. M. kaltė padarius šį nusižengimą yra įrodyta. T. M. nubaustas pagrįstai, beje, tik sankcijos minimumą siekiančia bauda.

9. ANK 309 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad apribojimų dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių naudojimo būdų ar leidžiamo naudoti kiekio pažeidimas ir (arba) uždraustų tiekti rinkai ar importuoti gaminių ir įrangos, kurie turi šių dujų ir jų mišinių arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų mišinių, tiekimas rinkai ir (arba) importas, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar jų mišinių, gaminių ir įrangos, kurie turi šių dujų ir jų mišinių arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų ir jų mišinių, tiekimas Europos Sąjungos rinkai neturint tiekimo rinkai kvotos, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

10. T. M. pagrįstai apylinkės teismo pripažintas pažeidęs Reglamento Nr. 7517/2014 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes būtent jis buvo atsakingas už aktualioje importo deklaracijoje nurodytų prekių, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai neturint importuojamam jų kiekiui išduotos HFC kvotos, tiekimą rinkai (importavimą). Rinkai pateiktų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų leistinas importuoti kiekis buvo viršytas – didesnis nei 100 t C02 ekvivalento per metus, todėl importuojamam kiekiui kvota buvo privaloma. Tačiau, kaip matyti, patikrinus duomenis F-dujų portale, informacijos apie importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registraciją F-dujų portale ir kvotos tokio pobūdžio prekėms išdavimą, nerasta.

11. Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos prekės buvo importuotos ir nustatytas jų CO2 ekvivalentas viršija dydį, nuo kurio privaloma kvota, tačiau byloje buvo teikiama gynybinė versija, jog minėtos prekės naudotos kaip žaliavos, dėl ko turėtų būti netaikomi reikalavimai dėl kvotų, visgi bylos duomenys šios gynybinės versijos nepatvirtina. Įrodymų, kad prekės buvo naudojamos kaip žaliavos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė nei muitinei, nei teismui. Apeliacinio skundo teiginiai, jog visi dokumentai buvo pas muitinės tarpininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ši bendrovė nepateikė muitinei dokumentų, kurie patvirtintų, jog prekės šiuo atveju buvo vežamos kaip žaliava, vertinami kaip nepagrįsti. Pažymėtina kad muitinė 2020-06-12, 2020-07-20 raštais kreipėsi būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė paaiškinimo dėl deklaracijoje nurodytų prekių, be kita, ko ir įrodymų, jog prekės yra žaliava ir parduotos kaip žaliava Anglijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 16-17, 19) ir to savaime nepatvirtina vien prekių pervežimo dokumentai. Atsakydama į muitinės raštus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad Anglijos įmonė „(duomenys neskelbtini) “ atsiųs patvirtinimą, jog prekės buvo įsigytos kaip žaliava (t. 1, b. l. 26). Tačiau įrodymų, jog prekės yra žaliava bei parduotos būtent kaip žaliava Anglijos įmonei „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nepateikė.

12. Kaltindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliantas nepagrįstai neįvertina ir nutyli aplinkybę, jog muitinės deklaracija buvo pateikta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta kaip prekių gavėja). Deklaracijoje aiškiai, remiantis Muitinės departamento 2020-10-09 įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintų Muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių 18.3.9.2 papunkčiu, nurodytas atstovavimo būdas („2“), leidžia spręsti, kad prekes deklaruoja tiesioginis atstovas. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Todėl T. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

13. Apylinkės teismas taip pat teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra perdavusi su muitinės procedūra susijusias teises ir pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei apeliantas mano, kad muitinės tarpininkės procedūras pagal sutartį vykdžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių santykių vykdymas.

14. Apeliaciniame skunde nurodytos administracinio nusižengimo bylos apylinkės teisme buvo nagrinėtos ne pagal ANK 309 straipsnio 9 dalį, o pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Šiose bylose UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas G. I. buvo kaltinamas tuo, kad importo deklaracijose, iš jų ir šioje byloje aktualioje (duomenys neskelbtini), įrašė kodą iš TARIC naudojamų dokumentų klasifikatoriaus „Y926“ ir įrašą „Netaikoma“ ir tokiu būdu suklaidino muitinę, jog prekėms netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimai ir apribojimai. Abi teisenos G. I. nutrauktos, nes jis mirė (t. 1, b. l. 182-185, žr. LITEKO Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A.8.-1174-949/2020, A.8.-1173-718/2020).

15. Galiausiai apeliacinio skundo teiginys, jog ši ir kita apylinkės teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A.11-250-563/2021 turėjo būti sujungtos, vertinamas kaip nepagrįstas. Nors šioje ir administracinio nusižengimo byla Nr. A.11-250-563/2021 T. M. pareikšti kaltinimai pagal ANK 309 straipsnio 9 dalį, tačiau abi šios veikos nėra tapačios ar vienos tęstinės T. M. veikos padarinys. Aktuali veika, kurios metu išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), T. M. padaryta 2020-01-31, o byloje Nr. A.11-250-563/2021 veika padaryta 2020-02-19 ir jos metu išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminta kita importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) . Jokių duomenų, jog šiais veikas T. M. padarė vedamas vieningos tyčios ir siekdamas vieningo tikslo, byloje nėra.

16. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. T. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, teismo paskirta jam bauda, kuri yra minimali numatyta straipsnio sankcijoje, yra individualizuota tinkamai. Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui jokio pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-03 nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. atstovės teisininkės I. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.