Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuojantis, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2008 m. liepos 21 d. apie 04.00 val., viešoje vietoje, adresu Gedimino pr. 24, Vilniuje, naktiniame klube „Lithuanian Wild“, dėl mažareikšmės dingsties nukentėjusiajam V. M. leidžiantis nuo laiptų, trenkė bokalu per galvą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su drauge planavo atvykti mėnesiui atostogų į Lietuvą. Dvi atostogų savaites jie praleido linksmai ir įdomiai. Atostogų metu nusprendė apsilankyti naktiniame klube „Lithuanian Wild“. Tuo metu pažinojo merginą vardu J., kuri tame klube dirbo administratore, todėl prieš apsilankant minėtame klube pastarajai paskambino ir pranešė, jog ateis. Jiems atvykus į klubą, jų pažįstamos administratorės J. jame tuo metu nebuvo, tačiau ji telefonu buvo pasakiusi apsaugai, kad juos įleistų, prižiūrėtų, pasaugotų, kadangi jie yra jos draugai. Į naktinį klubą „Lithuanian Wild“ jis atvyko kartu su savo mergina ir draugais. Iš viso jų buvo penki. Minėtame klube kol jo draugė kartu su kitomis draugėmis šoko, jis tuo metu su draugu gėrė alų, bendravo. Po kiek laiko prie jo priėjo jo draugė ir pasakė, jog prie jos kimba nukentėjusiojo V. M. draugas J. V.. Minėtas vaikinas porą kartų jai buvo pliaukštelėjęs per sėdmenis. Jis kartu su savo mergina priėjo prie minėto vaikino ir pastarajam pasakė, kad nebekibtų prie jo merginos, nes ji atėjusi ne viena ir neieško vaikinų. Jis jam atsakė, kad viską suprato, atsiprašė. Tuomet priėjo V. M., jis buvo agresyviai nusiteikęs. Pradėjo jam sakyti, kad jis (A. B.) yra kietas, klausė ko pristojo prie draugo, kvietė į lauką pasišnekėti. Kadangi žinojo, kad prie išėjimo iš klubo yra apsauga, sutiko su juo išeiti pasišnekėti. Manė, kad išeinant iš klubo į lauką, pasakys apsaugai apie netinkamą šio asmens elgesį ir viskas tuo baigsis. Jis pats neketino muštis su šiais asmenimis. Beeinant į lauką, V. M. ėjo jam iš priekio, jis jam iš paskos, o už jo ėjo pastarojo asmens draugas J. V.. Jo mergina S. ėjo J. V. iš paskos. Visą tą laiką jis rankoje nešėsi alaus bokalą, kuriame buvo dar likę alaus. Jie pradėjo leistis laiptais žemyn, pirmas leidosi V. M., jis gal buvo dviem, trim laipteliais žemiau už jį (A. B.), tuomet pradėjo leistis laiptais jis pats, o už jo J. V.. Jiems besileidžiant, J. V. jam sudavė kumščiu į kaklą. Šio smūgio jis nelaukė išvis, nesitikėjo, kad jį iškart ant laiptų puls. Nuo šio smūgio jis prarado pusiausvyrą, tačiau neparkrito. Kuomet buvo praradęs pusiausvyrą, nepastebėjo kaip jam iš rankų iškrito bokalas. Kad šis bokalas pataikė nukentėjusiajam V. M. į galvą taip pat nepastebėjo. Jis tikrai šiuo bokalu nukentėjusiajam neketino trenkti, tiesiog po gauto netikėto smūgio, pastarasis iškrito jam iš rankų. Iškart po įvykusio incidento jis nubėgo žemyn pasakė apsaugai, kad jam trenkė ir klube mušasi bei išbėgo į lauką. Apsauga nubėgo į vidų, jis tuo metu būdamas lauke pamatė policijos ekipažą prie kurio iškart nubėgo ir paaiškino visą situaciją. Prašė pastarųjų, kad padėtų susitvarkyti, kadangi klube buvo likusi jo mergina, todėl baiminosi, kad jai nieko nenutiktų. Policijos pareigūnai pasiūlė važiuoti kartu ir išsiaiškinti visą situaciją. Kai jis su policijos ekipažu grįžo prie klubo, V. M. ir J. V. stovėjo prie durų. Kad V. M. buvo sužeistas pastebėjo, tik tuomet kai su policijos pareigūnais privažiavo prie naktinio klubo ir matė, kad pastarasis būdamas kruvinas stovėjo prie sienos. Jis pats tuo metu nesuprato, kad bokalas pataikė pastarajam į galvą, manė, jog jis susimušė su savo draugu. Jam išlipus iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, jį užpuolė J. V. ir pradėjo mušti. Tai pamatę pareigūnai, juos išskyrė, įsodino į atskirus tarnybinius automobilius bei aplinkybių aiškinimuisi išvežė į policijos komisariatą. Kai J. V. pasodino į tarnybinį automobilį, pastarasis jam grasino, sakė, jog jį (A. B.) suras, jog užmuš. Naktinio klubo apsauga nenorėjo turėti reikalų, todėl policijos pareigūnams nurodė, jog jie visi susimušė, jog incidentas kilo dėl jo (A. B.). Jam būnant policijos komisariate, jį iškart pradėjo kaltinti, liepė rašyti paaiškinimą, tikrino girtumą. Jis pareigūnų klausė, kodėl dėl šio įvykio buvo sulaikytas ir apklaustas tik jis vienas, kadangi J. V. parodymų nebuvo. Dėl šio įvykio, jis pats nenorėjo kreiptis į teismą, tam nebuvo ir laiko, ir noro. Vėliau sužinojo, kad jį patį padavė į teismą, kad jis neva padarė nusikaltimą, kurio metu vos nenužudė asmens. Kaltinamojo teigimu, V. M. meluoja, nori jį (A. B.) apkalbėti, jog jį pripažintų kaltu ir jis jam (V. M.) sumokėtų kompensaciją. Dėl šio įvykio laiko save nekaltu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2008 m. liepos 20 d. apie 11.00-12.00 val. vakaro kartu su J. V. apsilankė naktiniame klube „Lithuanian Wild“. Šiame naktiniame klube jie sėdėjo, žiūrėjo striptizą, šoko. Kadangi pačiame naktiniame klube rūkyti negalima, jis ir J. V. apie 04.00 val. ėjo parūkyti į lauką. Leisdamiesi laiptais, jis ir jo draugas ėjo šalia vienas kito. Netrukus jis pajuto smūgį su alaus bokalu per galvą. Jam atsisukus pamatė kaltinamąjį A. B. bėgantį per duris į lauką. Nuo patirto smūgio, jis sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jam iš galvoje padarytos žaizdos pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Matėsi stiklo šukės, jautėsi alaus kvapas. Jis stovėjo prie naktinio klubo durų susiėmęs ranka už galvos, vėliau apsauga jam atnešė tvarstį, kad būtų sustabdytas kraujas. Po kiek laiko pamatė policijos ekipažą. Matė, jog policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje sėdėjo kaltininkas A. B.. Pareigūnai jį apklausė, užsirašė duomenis, iškvietė jam greitąją. Po šio incidento, jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda. Po to jis iškvietė tėvą ir kartu su juo taksi nuvažiavo į trečią policijos komisariatą aplinkybių aiškinimuisi. Šiame komisariate jis tą pačią dieną parašė pareiškimą. Dėl patirto sužalojimo ir skausmo, jis patyrė moralinę žalą, teko gydytis namie, išgyventi blogus jausmus. Biuletenyje buvo apie dvi savaites, todėl negalėjo dirbti. Po patirto smūgio, jam skaudėjo galvą, prasidėjo svaigimai, pykinimai, buvo smegenų sutrenkimas. Šiuo metu, pasekmių nebejaučia, tačiau medikai jam sakė, jog reikės tikrintis echoskopu kasmet, darytis galvos tomografiją.

Iki šio įvykio, jis kaltinamojo nepažinojo. Jam tikrai nesiūlė eiti aiškintis santykių į lauką. Naktiniame klube, jis beveik visą laiką buvo su J. V. kartu, išskyrus laiką kai eidavo į tualetą arba prie baro. Kad jo draugas būtų konfliktavęs dėl merginų su kaltinamuoju, nematė. Jis pats patį kaltinamąjį ir jo merginą pamatė tik po įvykusio incidento. Kad J. V. būtų pastūmęs kaltinamąjį, jis to tikrai nematė, nes tuo metu kai jis gavo per galvą su bokalu, jo draugas buvo šalia. Po sužalojimo, J. V. išbėgo į lauką paskui kaltinamąjį A. B.. Jam išėjus į lauką, matė J. V. stovintį prie atvykusių policijos pareigūnų, taip pat matė, kaip jo draugas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Kad jo draugas būtų sudavęs kaltinamajam, nematė. Jis savo kaltės jokios nejaučia. Kaltinamojo bokalu suduotas smūgis jam per galvą buvo visai be priežasties.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad minėtą dieną, jis su draugu V. M. apie 23.00 val. atvyko į naktinį klubą „Lithuanian Wild“. Jame žiūrėjo striptizą, gėrė nealkoholinius gėrimus, šoko bei bendravo su merginomis. Jokių santykių, konfliktų ar nesusipratimų su kitais asmenimis šokių salėje nebuvo bei prilietęs jokios merginos nebuvo. Apie 03.30 val., jis V. M. pasiūlė nueiti parūkyti. Beeinant rūkyti, jie ėjo vienas šalia kito, kalbėjosi. Tuomet jis išgirdo dūžius ir pamatė savo draugą kraujuota galva. Pasukęs galvą į šoną, matė stovintį kaltinamąjį A. B., kuris po suduoto smūgio iškarto nubėgo laiptais žemyn link išėjimo. Jis pradėjo pastarąjį vytis. Kaltinamąjį pavijo lauke ir sugriebė jam už rankos. Tuo metu prie jų pribėgo apsauga ir juos išskyrė. Jis su kaltinamuoju nesimušė, kodėl juos norėjo išskirti, jis nežino, nes jis norėjo tik pagauti kaltinamąjį, o apsauga matyti pagalvojo, kad prasidės muštynės. Atvažiavus policijos pareigūnams aiškinosi kas ir kaip buvo, trečiajame policijos komisariate surašė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Dėl kokių priežasčių įvyko šis įvykis, jis nežino, gal girtas kaltinamasis buvo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos vaikinas. 2008 m. liepos mėnesį, ji kartu su savo vaikinu ir draugais D., I., bei dar viena drauge K., su kuria jie susipažino tik tame naktiniame klube, apie 23.00 val. užėjo į naktinį klubą „Lithuanian Wild“. Jame vaikinai užsisakė alaus, merginos kokteilių. Ji pati gėrė tik energetinį gėrimą „Redbull“. Tame klube, ji su merginom šoko, o vaikinai buvo prie baro, vaikščiojo. Šokių aikštelėje prie jos buvo priėjęs J. V., kuris pasakęs komplimentą išėjo, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Po valandos ar dviejų susiruošė eiti namo, kadangi naktiniame klube jau buvo mažai žmonių. Ji priėjo prie savo vaikino A. ir jam pasakė, kad jau reikia ruoštis. Jų draugai, I. ir D. pasakė, kad jų palauks lauke, o Artūras pasakė, kad reikia „dagerti“ alų. Visą tai vyko naktiniame klube būnant prie baro. Tuo metu praeidamas J. V. jai gana stipriai ranka trenkė per sėdmenis, tačiau į tai ji nekreipė dėmesio. Pamanė, kad gal netyčia. Tačiau jam (J. V.) grįžtant, pastarasis matė, jog ji sureagavo ir pakartojo tą patį. Apie tai ji pasakė savo vaikinui A.. Pasakė, kad prie jos kabinėjasi vaikinas. A. be pykčių priėjo prie J. V. ir jam pasakė, kad ji yra jo (A. B.) mergina ir paprašė daugiau nelįsti. Tuo metu prie jų visų priėjo V. M. ir nieko nepaklausęs kas įvyko pradėjo kabinėtis prie A. sakydamas jam „ką čia krūtas, gal į lauką nori?“. A. jam atsakė, jog „einam“. Ji jo nestabdė, kadangi žinojo, kad prie įėjimo stovi apsauga. Leidžiantis nuo laiptų, pirmas ėjo nuketėjusysis V. M., tada A., o po jo J. V.. Ji pati ėjo J. V. iš paskos. Belipant J. V. trenkė su ranka A. B. iš už nugaros prie kaklo, pečių, sprando srities. Tuomet ji pamatė kaip į žemę sudužo bokalas bei kaip jos vaikinas nubėgo laiptais žemyn. Kodėl A. bėgo, ji nežino, mano, kad gal išsigando, norėjo iškvieti apsaugą ar policiją. Bėgdamas jos vaikinas nieko nesakė. Matė, kad V. M. iš galvos bėgo kraujas, jam ji sakė, jog reikia eiti į tualetą bei su vandeniu nuplauti žaizdą. V. M. rėkė, o J. V. nubėgo į lauką paskui A.. Nukentėjusysis nusileido prie apsaugos, ji irgi. Jai buvo liepta sumokėti už bokalą, nes kitaip nebūtų atidavę striukių. Kai ji išėjo į lauką, matė dvi policijos mašinas. J. V. tuo metu jau buvo su antrankiais, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus. J. V. buvo įsodintas į vieną policijos ekipažą, o A. B. į kitą. Apsauga kažką su policija kalbėjo, bet apsauga nieko nematė, jie apačioje buvo. Buvo iškvieta greitoji. Kas iškvietė policijos pareigūnus ji nežino. Kai A. B. išvežė vienas ekipažas, o J. V. kitas, bei nukentėjusįjį V. M. išvežė greitoji, visi išsiskirstė ir ji su draugais nuvyko į policijos komisariatą, kur savo iniciatyva surašė paaiškinimą. Jos manymu, kai jai J. V. sudavė per sėdmenis, tai galėjo matyti jos draugė Inesa, kadangi ji ruošėsi išeiti ir klube beveik nieko nebebuvo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. F. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino prieš tris metus. Jis yra jos draugės S., kurią pažįsta jau nuo vaikystės, vaikinas. Prieš šį įvykį, ji nei nukentėjusiojo V. M., nei jo draugo J. V. nepažinojo. Naktiniame klube ji šoko su S. ir K.. Joms bešokant, prie jų buvo kelis kartus priėjęs J. V., jis buvo keistas, agresyviai nusiteikęs, priekabiavo prie S., gal dėl to, kad jam ji patiko. Tuo viskas pasibaigė. Vėliau, prieš išeinat iš naktinio klubo matė, kaip J. V. sudavė S. per sėdmenis. S. pasiskundė A. B.. Ji matė, kaip A. B. nuėjo prie J. V., tačiau negirdėjo ką jis pastarajam sakė. Po to pastebėjo ir V. M.. Viskas vyko antrame aukšte. Nusileidus prie išėjimo, laukė S. ir A., kadangi jie užtruko, užlipo jų pasiteirauti kur jie taip užtruko. S. jai pasakė, kad tuoj ateis. Daugiau nieko nematė. Jiems beišeinant jokių muštynių ir kraujo nebuvo. Jai belipant žemyn, išgirdo, dūžio garsą, kad kažkas nukrito. Kadangi tai buvo, ne jos reikalas, ji išėjo į lauką. Būdama lauke matė, kaip A. B. išbėgo bei kaip paskui jį rėkiantis išbėgo ir J. V.. Po to pastebėjo ir kraujuotą V. M., kuris šaukė „už ką mane“. Matė, kaip A. B. atvažiavo su policijos pareigūnais. Jam išlipus iš automobilio, J. V. pradėjo ginčytis su juo, vartojo necenzūrinius žodžius A. B. atžvilgiu, jam smogė. Policijos pareigūnai J. V. iškart pradėjo tramdyti, uždėjo jam antrankius, įsodino į tarnybinį automobilį. Mano, jog A. B. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi ieškojo pagalbos, nes apsauga nepadėjo. Kai A. nubėgo, niekas jo nestabdė, klubo apsauga buvo išėjusi į lauką, tačiau jokios pagalbos neteikė. S. iš naktinio klubo apsauga iškart taip pat neišleido, kadangi liepė sumokėti už bokalą. Kol jie laukė Svetlanos, apsauga iš vis nieko nedarė. Jai J. V. elgesys tą vakarą pasirodė neadekvatus, iššaukiantis, keistas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Z. parodė, kad A. B. yra jo draugas nuo mokyklos laikų. Jie buvo klasiokai. S. taip pat yra jo draugė, o I. pastarosios draugė. Nukentėjusiojo ir jo draugo nepažįsta, juos pamena kaip asmenis dėl kurių įvyko konfliktas. Įvykio metu, jis stovėjo lauke, rūkė. Jau norėjo eiti namo, tačiau išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Netrukus į lauką išėjo A. ir pasakė, jog reikia kviesti policiją. Tuo metu sankryžoje pamatė stovintį policijos ekipažą. A. nubėgo iki jų, o jis ėjo jam iš paskos. A. pribėgus prie policininkų, jis su jais kalbėjosi, įsėdo į jų automobilį ir grįžo su jais prie klubo. Jis pats tuo metu buvo pusiaukelėje, todėl pamatęs juos grįžtančius apsisuko ir taip pat grįžo prie klubo lauko durų. Kaip iš klubo išėjo nukentėjusysis, jis nematė, matė jį tik po to, kai sugrįžo prie klubo, o jis stovėjo su kažkokiu rankšluosčiu. Matė, jog kai prie klubo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio išlipo A., J. V. jam ranka, viena ar du kartus, trenkė į veidą, kažką rėkė. Tuomet išlipo pareigūnas iš automobilio, uždėjo pastarajam antrankius ir įsisodino į tarnybinį automobilį. J. V. nenurimo ir būdamas automobilyje garsiai šaukė, grasino. Atvažiavus kitam ekipažui, jo draugas aplinkybių aiškinimuisi buvo įsodintas ir išvežtas į komisariatą. Jis tuo metu liko su S. ir I.. Su jomis kartu nuvažiavo į policijos komisariatą. Viską ką jis matė, kas įvyko, tai po to, kai buvo iškvieta policija, daugiau nieko negali pasakyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. parodė, kad kažkur 2008 m. liepos mėnesio pirmom dienom, ryte apie 04.00 val., jam paskambino jo sūnus V. M. ir pasakė, kad jis randasi naktiniame klube Gedimino prospekte bei, kad nepažįstamas vaikinas jam bokalu trenkė per galvą. Prašė, jog jis atvažiuotų. Tuo metu jis išbėgo į lauką susirasti taksi, netrukus jam vėl paskambino sūnus ir pasakė, kad jis nevažiuotų į klubą, kadangi jį su greitąja išveža į Lazdynų ligoninę. Jis taksi atvyko į ligoninę, joje pamatė savo sūnų subintuota galva, šlapiais ir kraujuotais marškiniais. Nuo marškinių sklido alaus kvapas. Sūnus buvo blaivus, tačiau po patirto smūgio ištiktas šoko. Po suteiktos pagalbos, jie abu sėdo į taksi ir nuvyko į trečiąjį policijos komisariatą. Komisariate, jo sūnus parašė pareiškimą, taip pat kalbėjosi su budinčiu pareigūnu, kuris pasakė, jog buvo sulaikytas A. B., kuris elgėsi neadekvačiai, iššaukiančiai. Liudytojo teigimu, jo sūnus yra ramaus charakterio, nekonfliktuojantis ir įvykio metu nukentėjo neteisėtai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas I. P. parodė, kad jis yra Vilniaus kelių policijos patrulis, patrulių rinktinės patrulis. Apie šią situaciją gali pasakyti tik tiek, kad patruliuojant Gedimino prospekte pribėgo asmuo, kuris paaiškino, kad įvyko muštynės, kurių metu buvo sužalota kito asmens galva. Tarnybiniu automobiliu privažiavus prie klubo, įvyko konfliktas, muštynės. Jie sulaikė visus konflikte dalyvavusius ir išvyko į trečią policijos komisariatą aplinkybių aiškinimuisi. Kiek jis pamena A. B. elgėsi kaip neblaivus asmuo, tačiau agresyvumo iš jo pusės nepamena, o su J. V. turėjo problemų. Jei būtų buvusios problemos su kaltinamuoju A. B., tuomet juos būtų kartu ir išvežę. Jie J. V. atžvilgiu panaudojo antrankius bei pristatė į policijos komisariatą. Dėl to turėtų būti surašytas tarnybinis pranešimas, kadangi asmuo buvo pristatytas į komisariatą. Kaltinamasis A. B. į komisariatą buvo pristatytas kitu policijos automobiliu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad jis yra Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patrulis. Apie įvykusį įvykį pamena tik tiek, kad į juos kreipėsi pagalbos Dainavos ekipažas dėl asmens pristatymo į policijos komisariatą, kadangi įvyko konfliktas, muštynės. Kiek pamena, į jų tarnybinį automobilį buvo įsodintas ir į policijos komisariatą pristatytas kaltinamasis A. B.. Dainavos ekipažas laukė medikų, nes konflikto metu buvo sužalotas kitas asmuo. Ar A. B. tuo metu buvo blaivus ar neblaivus, nepamena, tačiau, jog kaltinamasis būtų elgęsis neadekvačiai nepamena, jo atžvilgiu specialiąsias priemones tai pat nenaudojo. Pristačius kaltinamąjį į komisariatą jį jame paliko, surašė tarnybinį pranešimą. Konflikto tarp kaltinamojo ir budėtojų jis nematė, negirdėjo, kad pastarasis būtų jiems grasines.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad jis yra vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulis. Apie įvykusį įvykį nieko pasakyti negali, nes nepamena. Kiek pamena, tai buvo iškviesti tam, kad pristatytų pilietį į policijos komisariatą. Pristatant pilietį, jo atžvilgiu specialiųjų priemonių nenaudojo. Daugiau nieko pridurti negali.

Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. G. 3590/08 (01) konstatuota, kad V. M. padaryta žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Muštinė žaizda viršugalvio srityje padaryta tribriauniu kietu buku daiktu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 15-16, 40).

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. G.-Dorošenko parodė, kad muštinė žaizda, atsirado vieno trauminio poveikio pasekoje. Taip pat apžiūros metu buvo nustatyta ir poodinė kraujosruva. Konstatuotina, jog šie sužalojimai buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimo laiko tiksliai nustatyti negalima, tačiau sužalojimai buvo švieži, vienos-trijų parų, daugiausiai keturių parų, taigi atitiko įvykio aplinkybių laiką. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas 2008 m. liepos 23 d., praėjus dviems paroms po įvykio. Pagal vaizdą muštinės žaizdos viršugalvio srityje susiūtos, t. y. chirurgiškai apdorotos, medicininiuose dokumentuose taip pat nurodoma, jog kai nukentėjusysis atvyko į ligoninę pirmos medicinos pagalbos suteikimui, žaizda buvo nesena, atitiko įvykio laiką. Pats trauminio poveikio mechanizmas – padarytas sužalojimas bukais daiktais, pati žaizda tribriaunė, padaryta buku, plokščiu, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Žaizda „Y“ formos, daiktas veikė kraštine. Plokščias ribotas paviršius, traumuojantis daiktas neišeina iš traumuojamos vietos ir veikia kraštine. Kokiu būdu atsirado žaizda, pasakyti neįmanoma. Žaizda susiūta, apžiūrint kanalo neįmanoma įžvelgti, jėgos kryptis nežinoma. Pagal lokalizaciją, kadangi yra viršugalvis, ant viršugalvio negriūsi. Iš kūno aukščio griūvant ant viršugalvio nenugriūsi. Žaizda nebūdinga griuvimui. Arba buvo suduota, arba galima sužeisti keliantis iš po stalo. Jėgos krypties neįmanoma nustatyti, žaizda buvo susiūta ar buvo iš viršaus į apačią, ar iš priekio į viršų, to neįmanoma pasakyti. Ar daiktas juda prie galvos, ar galva prie daikto, šiuo atveju neįmanoma pasakyti, nes žaizda apdorota chirurgiškai, susiūta. Po chirurginio apdorojimo dingsta informacija, neaiški smūgio kryptis. Kokia smūgio jėga padarytas sužalojimas – atsakymas nieko nevertas – jėga, pakankama padaryti smūgį. Rusijoje yra daromi tyrimai, kokia jėga padarytas smūgis, bet kad pasakyti tiksliai 10-20 kg/m², tai nesuteikia jokios informacijos. Nėra metodinės medžiagos, kokia jėga – stipri, nestipri – jei lūžo kaulai, tai stipri, jei nelūžo – nestipri. Po smūgio į galvą, kad atsirastų kraujosruva po akim savaime, mažai tikėtina, nes kraujosruva toli nuo viršugalvio. Kakta, antakis, po smūgio į tas vietas gali susidaryti kraujosruva po akimi.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo V. G. parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad iki 2008 metų rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios dirbo naktiniame klube „Lithuanian Wild“, adresu Gedimino pr. 24, Vilniuje, apsaugos darbuotoju. Minėtame klube dirbo apie 4 metus. Jo darbo praktikoje, šiame klube nuolat vykdavo kažkokie konfliktai tarp klientų, todėl jų kiekvieno jis atsiminti negali ir nepamena. Buvo ne vienas atvejis, kada konflikto metu buvo suduodama alaus bokalu per galvą. Kas įvyko 2008 m. liepos 21 d. apie 04.00 val. jis tikrai pasakyti negali, nes nepamena (t. 1, b. l. 150-151).

Iš 2010 m. sausio 13 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad siekiant patikrinti parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiajam V. M. nurodžius, tarnybiniu automobiliu nuvykta adresu Gedimino pr. 24, Vilnius, kur V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė naktinį klubą „Lithuanian Wild“ bei įėjus į šio klubo patalpas parodė vietą ant laiptų, kur jam A. B. bokalu sudavė per galvą (t. 1 b. l. 115-117).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašo matyti, kad 2008 m. liepos 21 d. 04.01 priimtas iškvietimas vykti prie klubo, esančio adresu Gedimino pr. 24, Vilnius, dėl asmens patirtos galvos traumos (t. 1, b. l. 119).

Iš 2010 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas naktinis klubas „Lithuanian Wild“, esantis Gedimino pr. 24, Vilniuje. Apžiūros metu buvo aprašytos ir užfiksuotos naktinio klubo patalpos (t. 2, b. l. 116-124).

Iš 2010 m. gruodžio 15 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad siekiant patikrinti parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, su nukentėjusiuoju V. M. nuvykta į naktinį klubą „Lithuanian Wild“, adresu Gedimino pr. 24, Vilnius, kur pastarasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įėjimą į klubą bei paaiškino, kad į šį klubą jis atvyko kartu su savo draugu J. V. bei kartu su pastaruoju pakilo laiptais į klubo antrąjį aukštą, kur prisėdo prie staliuko. Nurodė, jog į šį klubą atvyko apie 23.00-23.30 val., o apie 03.00-03.30 val. nusprendė kartu su J. V. eiti į lauką parūkyti. Beveik visą laiką, klube jie buvo kartu, išskyrus, kai jis ar jo draugas eidavo į tualetą ar parūkyti. Apie 03.00-03.30 val. nusprendus su draugu eiti parūkyti ir lipant laiptais, jis lipo arčiau turėklo, o šalia jo ėjo jo draugas V. M., nulipus tris keturis laiptelius, pajuto stiprų smūgį kietu daiktu į viršugalvį. Nuo patirto smūgio liko stovėti, nepargriuvo ir sąmonės neprarado. Atsisukęs matė, kaip pro jį prabėgo kaltinamasis A. B.. Išbėgus A. B. pro klubo pagrindines duris, paskui jį išbėgo ir jo draugas J. V.. Nukentėjusysis V. M. ant grindų matė pabirusias stiklo šukes, jautė alaus kvapą. Nusileidęs laiptais į apačią, girdėjo merginą besikalbančią su apsaugos darbuotoju, jog reikia sumokėti už sudaužytą alaus bokalą (t. 2, b. l. 125-132).

Iš 2008 m. liepos 21 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1291 matyti, kad 5.25 val. A. B. kraujyje rasta 1,75 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 32).

Teisiamajame posėdyje prokurorė BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka įteikė kaltinimą, kuriame iš esmės nepakeitė faktinių aplinkybių, tik patikslino nusikalstamos veikos padarymo datą, nurodžiusi, kad veika padaryta ne 2008 m. liepos 21 d. (kaip nurodoma A. B. įteiktame pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte), bet 2008 m. liepos 22 d. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, teismas privalėjo priimti naują kaltinimą ir tą padarė, tačiau teismas priimdamas nuosprendį privalo išsiaiškinti tikrąją įvykio datą. Iš byloje esančių oficialių dokumentų (Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos – t. 1, b. l. 11, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo – t. 1, b. l. 41 ir kt.) aiškiai matyti, kad nukentėjusysis V. M. buvo sužalotas 2008 m. liepos 21 d., kaip teisingai nurodoma kaltinamajame akte. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio datą, iš esmės nekeičiamos, kaltinimo apimtis nei susiaurinama, nei išplečiama, juolab, kad kaltinamajame akte A. B. ir buvo kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs 2008 m. liepos 21 d. Todėl teismas atitinkamai pakoreguoja teisminio nagrinėjimo metu pareikštą kaltinimą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. 2008 m. liepos 21 d. apie 4 val. naktiniame klube „Lithuanian Wild“ leisdamasis nuo laiptų buvo sužalotas alaus bokalu, jam padaryti kūno sužalojimai teismo medicinos ekspertės dr. J. G.-Dorošenko pateiktoje 2008 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. G3590/08 (01) įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nors byloje apklaustų asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes išsiskyrė, vis dėlto, teismas laiko, kad teisminio nagrinėjimo metu pilnai pasitvirtino tiek pareikšto A. B. kaltinimo faktinės aplinkybės, tiek ir veikos juridinė kvalifikacija.

Pirmiausia, nukentėjusysis V. M. visos baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpiu davė nuoseklius ir vienodus parodymus apie tai, kad prieš pat patirtą sužalojimą jis kartu laiptais leidosi su draugu J. V., pajuto stiprų smūgį kietu daiktu į viršugalvį, o iškart po to pro jį prabėgo kaltinamasis A. B.. Šiuos nukentėjusiojo V. M. parodymus pilnai patvirtino liudytojas J. V.. Svarbi aplinkybė vertinant nukentėjusiojo parodymų teisingumą yra tai, kad neabejotinai nustatyta, kad įvykio metu jis buvo blaivus (tai, be jo paties parodymų, patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. M.), vadinasi, V. M. galėjo teisingai ir adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos savo parodymus V. M. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 115-117, t. 2, b. l. 125-132).

Kaltinamasis A. B., neneigdamas akivaizdaus nukentėjusiojo V. M. sužalojimo fakto, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis nukentėjusiajam sudavė bokalu netyčia, prieš tai gavęs netikėtą smūgį į kaklą iš nukentėjusiojo draugo J. V.. Šiuos kaltinamojo A. B. parodymus patvirtino jo draugė S. K.. Be to, kaltinamasis ir liudytoja S. K. nurodė, kad J. V. ne ėjo šalia nukentėjusiojo, o leidosi laiptais būdamas už jų.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šiuo atveju, vertinant tarpusavyje nesutampančių asmenų – tiesioginių įvykio liudininkų – parodymų patikimumą, svarbu ne tik šių parodymų nuoseklumas, bet ir kitų įrodymų lyginimas su apklaustų asmenų parodymais.

Štai, pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams (tuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas) A. B. nurodė, kad rankoje alaus bokalo neturėjo (t. 1, b. l. 26). S. K. pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad A. B. du draugai vedėsi už parankių, nuo tampymo pastarajam iš rankų iškrito alaus bokalas, minėti du asmenys turbūt dėl alkoholio pertekliaus buvo agresyviai nusiteikę (t. 1, b. l. 22). Šie paaiškinimai yra priskiriami prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl yra savarankišku įrodymu byloje. Kaip matyti, jų turinys neatitinka kaltinamojo A. B. ir liudytojos S. K. duotiems parodymams teisiamajame posėdyje. Savarankišku įrodymu byloje, remiantis BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Kaltinamasis A. B. atlikti savo parodymų patikrinimą vietoje atsisakė. Tai yra jo, kaip kaltinamojo teisė, visgi, toks A. B. sprendimas mažina jo duotų parodymų patikimumą. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė J. G.-Dorošenko paaiškino, kad nukentėjusiajam padarytos žaizdos lokalizacija yra viršugalvyje, nors smūgio jėgos dydis ir kryptis nežinoma, tačiau žaizda nebūdinga griuvimui. Arba buvo suduota buku, plokščiu, turinčiu ribotą paviršių daiktu, arba nukentėjusysis susižeidė keldamasis iš po stalo. Toks specialistės paaiškinimas taip pat labiau patvirtina nukentėjusiojo V. M. parodymus, o ne kaltinamojo A. B. iškeltą versiją apie tai, kad jam netikėtai sudavė J. V. ir nuo pastarojo smūgio A. B. praradus pusiausvyrą, jam iš rankų iškrito alaus bokalas. Todėl šių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. B. pateikta versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.

Pasisakydamas dėl kitų byloje surinktų įrodymų teismas pažymi, kad nė vienas jų neturi apčiuopiamos įrodomosios reikšmės, paneigiant ar patvirtinant kaltinime išdėstytas aplinkybes. Liudytojo J. V. elgesys po to, kai buvo sužalotas nukentėjusysis V. M., gali būti paaiškinamas tuo, kad jis reiškė nepasitenkinimą dėl draugo sužalojimo, kita vertus, ši aplinkybė neturi jokios įtakos kvalifikuojant kaltinamojo A. B. veiksmus. Kaltinamasis A. B., liudytojos S. K. ir I. F. parodė, kad konflikto priežastis galimai buvo tai, kad nukentėjusiojo draugas J. V. klube priekabiavo prie S. K.. Šią aplinkybę neigia tiek nukentėjusysis V. M., tiek ir liudytojas J. V.. Vis dėlto, netgi pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms, tai neturi įtakos kaltinamojo A. B. veiksmų kvalifikavimui sužalojant nukentėjusįjį V. M. ir sutrikdant viešąją tvarką. Minėtas konfliktas tarp J. V. ir A. B. ar jo draugės S. K. galėjo būti tik mažareikšme dingstimi arba tik pretekstu fizinio smurto panaudojimui. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. fizinį smurtą viešoje vietoje panaudojo prieš nukentėjusįjį V. M., su kuriuo prieš tai jokių konfliktų nebuvo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki aptariamo įvykio nebuvo pažįstami. Todėl apibendrindamas teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine, pasekmių atžvilgiu neapibrėžta tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – slapstymasis nuo teismo rodo, kad kaltinamasis, nors turi darbą, tačiau gali būti charakterizuojamas tik patenkinamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam A. B. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Išdėstytos kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės neteikia pagrindo skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-138/2011. Teismų praktika. Nr. 35, P. 217-225). Todėl prokurorės prašymas skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, šiuo atveju yra nepagrįstas.

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,80 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis V. M. pareiškė 3 000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. suduodamas bokalu per galvą nukentėjusiajam V. M., pastarąjį nežymiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiajam padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – tai rodo specialisto išvada Nr. G 3590/08 (01). Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo A. B. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – jis buvo sužalotas netikėtai, be priežasties, viešoje vietoje. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčia. Teismas laiko, kad nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys, atsižvelgiant į įstatymo reikalaujamus kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusiojo prašymas iš kaltinamojo išieškoti jo turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitai – t. 1, b. l. 43-45, patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatei sumokėta 1000 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. B. Valstybinės ligonių kasos naudai 74,80 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajam V. M. 3 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajam V. M. 1 000 Lt advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.