Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš A. B. Valstybinės ligoninių kasos naudai 74,80 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš A. B. nukentėjusiajam V. M. 3 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš A. B. nukentėjusiajam V. M. 1 000 Lt advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2008 m. liepos 21 d. apie 04.00 val., viešoje vietoje, adresu Gedimino pr. 24, Vilniuje, naktiniame klube „Lithuanian Wild", dėl mažareikšmės dingsties nukentėjusiajam V. M. leidžiantis nuo laiptų, trenkė bokalu per galvą taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį muštine žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodoma, kad A. B. neneigė nukentėjusiojo V. M. sužalojimo fakto, tačiau nurodė, kad jo veiksmai buvo įtakoti nukentėjusiojo draugo J. V. suduoto smūgio į nugaros prie kaklo, pečių ir sprando sritį. Pažymima, kad A. B. neketino trenkti nukentėjusiajam, o minėti veiksmai įvyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t.y. nukentėjusiojo draugo J. V. suduoto smūgio.

Pasak gynėjo, tiesioginės tyčios nebuvimo faktą patvirtina ir Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. G. 3590/08 (01). Specialistė dr. Jūratė Gincman-Dorošenko apklausta teismo posėdyje nurodė, jog muštinė žaizda atsirado vieno trauminio poveikio pasekoje. Gynėjas pažymi jog apžiūros metu buvo nustatyta ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Konstatuotina, jog šie sužalojimai buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais. Pasak gynėjo, toks sužalojimų išsidėstymas verčia suabejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Gynėjo manymu, asmens patirtas smūgis viršugalvio dešinėje pusėje negalėjo tiesiogiai sukelti kraujosruvos kairės akies vokuose. Specialisto išvadoje pateikti duomenys tiesiogiai nurodo dviejų trauminių poveikių pasekmes. Tačiau nukentėjusiojo bei jo draugo J. V. parodymuose yra kalbama tik apie vieną apelianto smūgį į V. M. viršugalvį. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog liudytoja S. K. nurodė, jog bokalas sudužo ne smūgio metu, o atsitrenkus į žemę, kas tiesiogiai patvirtina faktą, jog bokalas iškrito iš A. B. rankų bei kliudė nukentėjusįjį sukeldamas specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Skunde teigiama, kad teismas detaliai neišnagrinėjo bei neįvertino liudytojų parodymų specialistės J. Gincman-Dorošenko pateiktos išvados atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl A. B. kaltės įrodymo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nuteistasis A. B. neneigė nukentėjusiojo V. M. sužalojimo, tačiau nurodė, kad veiksmai buvo įtakoti nukentėjusiojo draugo J. V. suduoto smūgio, ko pasekoje iškrito jam alaus bokalas ir sužalojo nukentėjusįjį. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, specialisto, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitą bylos medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo A. B. veiksmai buvo įtakoti nukentėjusiojo draugo ir A. B. veiksmai įvyko nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Šį apeliacinio skundo argumentą kolegija vertina, kaip bandymą nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jis yra atmestinas.

Nukentėjusysis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus ir parodė, kad įvykio dieną, tai yra, 2008-07-20, apie 04.00 val. naktiniame klube „Lithuanian Wild“, lipant su draugu laiptais žemyn, pajuto stiprų smūgį alaus bokalu per galvą, o atsisukęs pamatė kaltinamąjį A. B. bėgantį pro duris. Šiuos nukentėjusiojo parodymus pilnai parvirtino J. V., kuris parodė, kad pasiūlė V. M. parūkyti. Einant laiptais, vienas šalia kito, išgirdo dūžius ir pamatė nukentėjusįjį kraujuotą galva, o pasisukęs pamatė stovintį kaltinamąjį, kuris po suduoto smūgio iš karto nubėgo laiptais žemyn.

Iš specialisto išvados matyti, kad V. M. buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose (t.1 b.l. 15-16).

Apklausta specialistė apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo žaizda nebūdinga griuvimui, kad pagal lokalizaciją yra viršugalvis, ant kurio nenugriūsi. Pasak specialistės, žaizda padaryta buku daiktu ir ji atsirado suduodant arba nukentėjusysis galėjo susižeisti keliantis iš po stalo (t 1 b.l. 107-108).

Tuo tarpu nuteistasis A. B. parodė, kad nukentėjusiajam bokalu nesudavė, tačiau buvo pastumtas ir to pasekoje, bokalas netyčia pataikė nukentėjusiajam. Mažai tikėtina, kad netyčia krisdamas bokalas, viršugalvyje būtų padaręs žaizdą. Tai turėjo įvykti tyčiniais veiksmais suduodant smūgį iš viršaus. Specialisto išvada tik patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojo J. V. parodymus, kad smūgis buvo atliktas tyčiniais veiksmais.

Kolegijos manymu svarbią reikšmę kilusioms pasekmėms turi asmenų išsidėstymas lipant laiptais, dėl ko apklaustų asmenų parodymai išsiskyrė.

Nuteistasis A. B. parodė, kad beeinant į lauką, V. M. ėjo jam iš priekio, jis jam iš paskos, už jo ėjo J. V., o už pastarojo ėjo S. K.. Nuteistasis parodė, kad jiems besileidžiant, J. V. sudavė jam į kaklą, o jam praradus pusiausvyrą, bokalas iškrito iš rankų. Tokius nuteistojo parodymus teisme patvirtino ir jo mergina S. K.. Tačiau ši liudytoja pirminiame paaiškinime pareigūnams nurodė, kad A. B. vedėsi du vaikinai už parankių, o nuo tampymo jam iš rankų iškrito alaus bokalas (t 1 b.l. 22). Šios liudytojos parodymai prieštarauja jos bei paties nuteistojo duotiems parodymams teisme. Be to, A. B. parodė, kad jam buvo suduota į kaklą, kad pataikė į žandikaulį, tuo tarpu S. K. nurodo, kad A. B. buvo pastumtas į nugarą (t 1 b.l. 68; t 2 b.l. 71). Tiek liudytojos S. K., tiek nuteistojo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Be to, kolegija liudytojos S. K. parodymus vertina kritiškai, kadangi ji yra A. B. artima draugė, tad yra pagrindas manyti, kad duodama palankus parodymus nuteistajam, ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Tuo tarpu nukentėjusysis V. M. parodė, kad leisdamiesi laiptais su J. V. ėjo vienas šalia kito. Tokius parodymus patvirtina ir liudytojas J. V.. Šie parodymai nesikeitė ir buvo nuoseklūs nuo pat pradžių. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo išmatuotas laiptų aukštis, jų plotis, kas patvirtina, kad nukentėjusysis galėjo eiti šalia J. V., kadangi laiptų plotis tai leidžia, o laiptų aukštis akivaizdžiai paneigia nuteistojo versiją, kad jį pastūmus krito bokalas. Kaip matyti iš įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų bei įvykio vietos apžiūros protokolo, laiptai yra neaukšti, tad nepaneigiama, kad nukentėjusiojo muštinė žaizda galėjo atsirasti suduodant smūgį iš viršaus (t 2 b.l. 116-124).

Kolegija svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus, todėl galėjo tinkamai ir teisingai suvokti įvykio aplinkybes. Tuo tarpu nuteistajam A. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (t 1 b. 32). Tai patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas I. P., parodęs, kad kiek pamenantis, A. B. elgėsi kaip neblaivus asmuo.

Nustatant tiesioginės tyčios buvimą nuteistojo veiksmuose, neatmetama ir konflikto priežastis. Iš nuteistojo ir liudytojos S. K. parodymų matyti, kad konfliktą iššaukė J. V. priekabiavimas prie S. K.. Šią aplinkybę liudytojas J. V. paneigė. Tačiau net nustačius, kad J. V. iš tiesų priekabiavo prie A. B. draugės, tai nesudaro pagrindo smurto kilimui o vertinant šią situaciją, galima daryti išvadą, kad J. V. veiksmai buvo, kaip pretekstas fizinio smurto panaudojimui ir kartu su juo buvusiam draugui. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kalbėti ne tiesą neturi jokių motyvų, juolab kad jo parodymai yra patvirtinti ir kitais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytą apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino nukentėjusiojo, liudytojo J. V. parodymus, kurie viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklūs, kurie papildo vienas kitą ir sutampa tarpusavyje iš esmės. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti šiais parodymais neturi jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada bei įvykio vietos apžiūros protokolas. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo gynėjo versiją, kad A. B. veiksmai buvo įtakoti J. V. suduoto smūgio, todėl apygardos teismas šį argumentą vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. B. tiesioginės tyčios nebuvimą patvirtina nukentėjusiojo sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, kas prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo J. V. parodymams. Kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai, kadangi jis paneigiamas byloje esančiais duomenimis.

Byloje nustatyta, kad sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo po smūgio į galvą alaus bokalu (paties sužalojimo fakto neneigia ir A. B.).

Specialisto išvadoje Nr. G. 3590/08 (01) konstatuota, kad V. M. muštinė žaizda viršugalvio srityje padaryta tribriaunu kietu buku daiktu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kietu buku, ribota paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t1 b.l. 15-16). Apklausta specialistė pirmos instancijos teisme tokias aplinkybes patvirtino ir parodė, kad pats trauminio poveikio mechanizmas padarytas sužalojimas bukais daiktais, pati žaizda tribriaunė, padaryta buku, plokščiu, turinčiu ribotą paviršių daiktu (t.1 b.l. 107). Remiantis specialisto išvada darytina išvada, kad traumos padarytos tuo pačiu kietu, buku, riboto paviršiaus (tribriauniu) daiktu, kurio požymiai atitinka alaus bokalą. Taigi daikto požymiai, kuriuo nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, pilnai atitinka bokalo požymius ir tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigia, kad sužalojimas buvo padarytas jam iš rankų iškritusiu alaus bokalu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, kad vieno trauminio poveikio, pasireiškusio muštine žaizda viršugalvio dešinėje pusėje kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta iš dalies paties A. B., nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Nustatyta, jog ši žaizda atsirado nuo suduoto smūgio alaus bokalu į galvą.

Tačiau gynėjas skunde teigia, kad asmens patirtas smūgis viršugalvio dešinėje pusėje negalėjo tiesiogiai sukelti kraujosruvos kairės akies vokuose. Kolegija atsakydama į šį gynėjo argumentą remiasi byloje esančia specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymais kurie vienas kitą papildo ir sutampa esminėse detalėse. Atsižvelgiama į tai, kad abu trauminiai poveikiai buvo padaryti tokius pačius požymius turinčiu daiktu, į tai, kad sutampa sužalojimų padarymo laikas. Taigi, kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų viseta daro išvadą, kad trauminis poveikis pasireiškęs kraujosruva kairės akies vokuose atsirado po į galvą suduoto smūgio krintant bokalui. Gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyta alaus bokalo kritimo trajektorija nepaneigia sužalojimo fakto, o aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad sužalojimai įvyko nuo A. B. tyčinių veiksmų suduodant alaus bokalu nukentėjusiajam per galvą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo kaltė, dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyta.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos S. K. parodymus, jog bokalas sudužo ne smūgio metu, o atsitrenkus į žemę. Šiuos parodymus kolegija vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Kad būtų padarytas tokio tipo sumušimas, bokalas neprivalėjo sudužti paties smūgio metu. Bylos duomenimis ši aplinkybė neįrodo, kad bokalas iškrito iš A. B. rankų ir taip kliudė nukentėjusįjį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas detaliai neišnagrinėjo bei neįvertino liudytojų parodymų specialistės pateiktos išvados atžvilgiu yra nepagrįstas ir taip pat atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą bei kitus rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK BK 284 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę. Apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendis surašytas nepažeidžiant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Jame motyvuotai nustatyta, kokią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė A. B. ir konkrečiai nurodytas šią veiką uždraudžiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinį skundą atmesti.