- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1847-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01087-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslitas“, (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslitas“ ir (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, grąžinti ieškovę į buvusį darbą buvusiomis darbo sąlygomis, priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2024 m. vasario 12 d. iki faktinio ieškovės grąžinimo į darbą dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti (pateikti vertimus į vokiečių kalbą bei pateikti įstatyme numatytą skaičių procesinio dokumentų kopijų). Teismas išaiškino ieškovei, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino pateikusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pagal teismo nurodymą nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, termino pratęsti neprašė. Teismas konstatavo, jog ieškovė tinkamai ir laiku neįvykdė procesinės pareigos pašalinti visus nustatytus ieškinio trūkumus, kas pripažintina netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl trūkumų šalinimo, iškėlė ieškovei visiškai neįgyvendinamus reikalavimus, tuo pačiu pažeidė ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), tokiu būdu buvo užkirstas kelias ieškovei kreiptis į teismą. Ieškinio priedų skaičius yra didelės apimties, priedų skaičius yra 221 lapas. Įstatymo redakcijoje nėra nurodyta, kad ieškinys su priedais turi būti „itin didelės apimties“, tik tuomet teismas leidžia nepateikti ieškinio priedų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas nutartyje.
5.2. Be to, ieškovė dirba nekvalifikuotu darbuotoju ir neturi jokių finansinių išteklių samdyti vertėjų paslaugų, tam kad atliktų didelės apimties vertimus. Ieškovė kreipėsi į vertimų biurus, norėdama bent preliminariai sužinoti tokio vertimo kainą. Vienas iš vertimų biurų nurodė preliminarią vertimų kainą – 2 142 Eur, vertimų terminas 20-25 dienos. Tokiu atveju, jeigu ieškovė turėtų finansinių išteklių, vertimas nebūtų atliktas per pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą terminą 14 dienų. Kitas vertimų biuras pateikė atsakymą, kad toks vertimas būtų atliktas per 2-3 savaites, 1 standartinio puslapio (1500 spaudos ženklų be tarpų) kaina 18,5 Eur plius PVM (21 procentas), tai preliminari kaina 5 331 Eur su PVM.
5.3. Darbdavys – (duomenys neskelbtini) yra stiprioji darbo santykių šalis, todėl manytina, kad pats gali pasidaryti vertimus į užsienio kalbą, nes priešingu atveju gaunasi, kad darbuotojas, būdamas silpnesnioji darbo santykių šalis, neturintis finansinių išteklių tam, kad atlikti vertimus į užsienio kalbą, negali kreiptis į teismą, t. y. užkertamas kelias kreiptis į teismą. Lieka neišspręstas ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo, jo neišsprendžia teismas, neišsiaiškina, kuri darbo santykių šalis toje situacijoje yra teisi. Išnagrinėjus darbo ginčą, iš pralaimėjusios šalies teismas priteisia vertimų išlaidas. Vertimų išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, šiuo konkrečiu atveju, pateikus finansinius išlaidų dokumentus, jos būtų priteistos iš pralaimėjusios proceso šalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pagrindiniai reikalavimai, kurių turi paisyti asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra išdėstyti CPK nuostatose. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis, kad jo ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be kita ko, turi pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, bei specialius ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, taip pat sumokėti atitinkamo dydžio už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje konstatavo, kad jis yra pateiktas su trūkumais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija) 2024 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės prašymą tenkino iš dalies: atmetė ieškovės reikalavimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu bei priteisė ieškovei 558 Eur dienpinigių ir 269 Eur kelionės išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslitas“. Ieškovė, nesutikdama su ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškinyje ieškovė atsakovu įtraukė ir juridinį asmen į(duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra adresu(duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškovė pati ieškinyje nurodė, jog įmonėje kalbama tik vokiečių kalba, lietuviškai susikalbėti ji negalėjo, tačiau patvirtintų pateikiamų procesinių dokumentų vertimų į vokiečių kalbą ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė pakankamai kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų kopijų.
10. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis; kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą; jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
11. Šiuo atveju į bylos nagrinėjimą atsakove yra įtrauktas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), tai yra Vokietijos įmonė, kurios buveinė yra Vokietijoje.
12. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog bent jau pradinis byloje pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys ir jo priedai – turi būti pateiktas dalyvaujantiems byloje asmenims suprantama kalba. Tokie reikalavimai yra susiję su asmens teise būti informuotam apie jo atžvilgiu pradedamą procesą ir jo teise pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės. Ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui įgyvendinti informavimo pareigos, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2021 19 punktas).
13. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl trūkumų šalinimo, iškėlė ieškovei visiškai neįgyvendinamus reikalavimus, užkirto jai kelią kreiptis į teismą, ieškovė neturi jokių finansinių išteklių samdyti vertėjus. Tačiau su šia apeliantės pozicija sutikti nėra pagrindo, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatytos šalių pareigos pateikti procesinius dokumentus atsakovui suprantama kalba. Šiuo atveju ieškovė, inicijuodama teisminį procesą, turi žinoti savo procesines teises ir pareigas, tarp kurių - tinkamo turinio ir formos procesinio dokumento pateikimas byloje dalyvaujantiems asmenims.
14. Pažymėtina, kad tiek ieškinio pareiškimas, tiek ir ieškinio priedai gali ir turi būti teikiami aiškūs, tikslūs, konkretūs, kiek įmanoma koncentruojantis į esminius klausimus, ypač turint galvoje, kad bus reikalingi vertimai (tas pats apeliantės nurodomas civilinio proceso koncentracijos principas, CPK 7 straipsnis). Jeigu ieškovei pačiai parengti trumpą ieškinio pareiškimą per sunku, ji gali kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios paskirtas advokatas padėtų parengti tiek ieškinį, tiek ir reikalingus priedus. Be to, procesinių dokumentų vertimo išlaidos yra įtrauktos į sąrašą išlaidų, kurias padengia (apmoka) valstybė, kai asmeniui yra paskirta antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliantės argumentai dėl didelės jos teikiamų dokumentų apimties ir jai neįveikiamų užduočių, vis dėlto neatleidžia nuo pareigos laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.
15. Nagrinėjamu atveju tik tinkamai pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus, būtų užtikrinta priešingos šalies teisė pagal įstatymą būti informuotai apie procesą ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės. Be to, šiuo atveju, procesiniai dokumentai turėtų būti įteikiami vadovaujantis Reglamentu (jį pakeitusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse), o toks dokumentų įteikimas suponuoja didesnes laiko sąnaudas, kurios galėtų papildomai padidėti dokumentų gavėjams atsisakius priimti jiems nesuprantama kalba parengtus dokumentus.
16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai aiškino procesines teisės normas, keliamas tiek procesinių dokumentų pateikimui, tiek ieškinio grąžinimo ieškovei nepašalinus trūkumų. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.