- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 1-75-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-0998467052-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, t. y. iki 2015 m. gruodžio 6 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolverį „ALFA“ 640 modelio, Nr. 7640009239, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolverį „ALFA“ 640 modelio, Nr. 0640030957, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „BLOW MAGNUM“, Nr. 5-38685, kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, 1 fabrikinės gamybos 14,5 mm kalibro karinį šovinį, kuris yra A kategorijos šaudmuo, 3 fabrikinės gamybos 5,45 mm kalibro karinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams šaudyti, 2 fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 NATO) centrinio įskėlimo imitacinius šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, 1 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „9 mm Browning kurz“ šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams, 1 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas C kategorijų šaunamiesiems ginklams, kol juos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 1 pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas A kategorijos šaunamiesiems ginklams, 1 pramoninės gamybos 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė minėtoje gyvenamojoje vietoje iki 2015 m. gruodžio 18 d., kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis S. D. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad ginklus įsigijo seniai, gal prieš dešimt metų. Tuo metu jo laikomiems ginklams nereikėjo nei leidimų, nei registracijos, tokius ginklus be leidimų buvo galima įsigyti parduotuvėje. Be to, jis dirbo apsaugos darbuotoju ir turėjo leidimą koviniam ginklui. Neturėjo net minčių iš tų ginklų šaudyti. Ginklus įsigijo kaip trofėjus, norėjo juos kaip nors įrėminti ar panašiai ir pasikabinti ant sienos. Iš viso turėjo tris ginklus: du revolverius 6 mm, kurie yra garsiniai šautuvai ir dujinį pistoletą. Visus tris ginklus įsigijo iš vieno žmogaus per kelis kartus. Taip pat turėjo ir šovinių, tarnaudamas kariuomenėje jų galėjo gauti tiek, kiek norėjo. Be to, teko dirbti Švedijoje, netoli darbovietės vykdavo sportinis šaudymas, šaudydavo į lėkštes. Eidavo žiūrėti, kaip šaudo, rado neiššautą vieną šovinį, jį parsinešė ir laikė namuose. Tokių ginklų, iš kurių galėtų iššauti savo turimus šovinius, jis neturėjo. 2015 metais pasikeitė įstatymai, ginklus reikėjo registruoti, bet jis vis atidėliojo, išvažiuodavo į komandiruotes į užsienį, grįžęs turėdavo įvairių reikalų, taip ir nesusitvarkė. Namuose krata buvo daroma du kartus. Pirmą kartą pats visus ginklus atidavė geranoriškai. Po kurio laiko pareigūnai atvyko pakartotinai daryti kratą, įtarė, kad gali būti dar šaunamųjų ginklų. Antrą kartą atidavė tą šovinį, kurį rado prie sportinės šaudyklos. Šovinys buvo krepšelyje su rašikliais, pirmos kratos metu buvo pamiršęs atiduoti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. D. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai.
Liudytojas A. G. (b. l. 19–20) apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 6 d. jis patruliavo kartu su būrio vadu L. L.. Apie 12.26 val. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo apie tai, kad prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo laukia moteris, kuri parodys vyriškį, turintį ginklą. Nuvykus į įvykio vietą prie jų pribėgo S. N., kuri paaiškino, kad su drauge buvo pas pažįstamą vyriškį jo bute ir vartojo alkoholį. Būdamas girtas buto šeimininkas pradėjo demonstruoti ginklus, kuriuos laikė kažkokiame sulankstomame fotelyje. Paskambinus į moters nurodytas buto duris, jas atidarė vyriškis, buvo nustatyta, kad jis yra S. D.. Paklausus, ar jo bute yra ginklų, S. D. parodė į sulankstomą fotelį ir jį atidaręs išėmė kelis ginklus ir šovinius. Leidimo ginklams laikyti jis neturėjo, paaiškino, kad ginklus ir šovinius turi seniai, iš kur juos gavo, nenurodė. S. D. buvo nustatytas 2,72 promilių girtumas.
Analogiškus parodymus davė kaip liudytojas apklaustas V. V. (b. l. 22–23).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 24–28, 29–30) matyti, kad bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo laikomi keturi ginklai ir įvairūs šoviniai, kuriuos 2015 m. gruodžio 6 d. savanoriškai pateikė S. D..
Iš VĮ Registrų centro išrašo (b. l. 63) matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso S. D..
Remiantis Specialisto išvada Nr. 30-(U-3424)-ISl-l 136 (34-43) nustatyta, kad pateiktas tirti revolveris, paimtas 2015 m. gruodžio 6 d. apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolveris „ALFA“ 640 modelio, numeris 7640009239, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas; pateiktas tirti revolveris yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolveris „ALFA“ 640 modelio, numeris 0640030957, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas; pateiktas tirti pistoletas yra fabrikinės gamybos (Turkija – ,,Voltran“), 9 mm kalibro dujinis pistoletas „ BLOW MAGNUM“, modelis „2000“, numeris 5-38685, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas, revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas; tirti pateiktas pistoletas yra fabrikinės gamybos „BORNER“, „W3000“ modelio, 4,5 mm (177) kalibro pneumatinis pistoletas numeris 12M31269, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro šratais. Pateiktas pistoletas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas; tirti pateiktas šovinys yra fabrikinės gamybos 14,5 mm kalibro (14,5x114) karinis šovinys, skirtas stambaus kalibro kariniams kulkosvaidžiams: „KPV“, „KPVT“ ir kitiems ginklams, šis šovinys yra A kategorijos šaudmuo; tirti pateikti 3 šoviniai yra fabrikinės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) kariniai šoviniai, kurie skirti 5,45 mm kalibro graižtviniams automatams ir kulkosvaidžiams. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams; tirti pateikti 2 šoviniai yra fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 NATO) centrinio įskėlimo imitaciniai šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams ginklams: šautuvams, rankiniams kulkosvaidžiams ir kitiems šio kalibro ginklams. Šie šoviniai yra šaudmenys, skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams; tirti pateiktas vienas šovinys yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „9 mm Browning kurz“ šovinys, skirtas įvairiems 9 mm graižtviniams pistoletams, revolveriams ir kitiems ginklams. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas A B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams; tirti pateiktas vienas šovinys yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis šovinys, skirtas šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, tarp jų ir iš pateikto pistoleto „BLOW MAGNUM“, modelis „2000“ numeris 5-38685. Šis šovinys yra šaudmuo, skirtas C kategorijų šaunamiesiems ginklams.
Iš 2015 m. gruodžio 18 d. kratos protokolo (b. l. 67–71) matyti, kad kratos metu S. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rasti ir paimti du šoviniai.
Remiantis Specialisto išvada Nr.30-(U-3527)-ISl-59 (b. l. 74–76) nustatyta, kad pateiktas tirti vienas šovinys yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys (5,45x39), skirtas 5,45 mm kalibro įvairių modelių automatiniams ginklams ir rankiniams kulkosvaidžiams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „A“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktas tirti kitas šovinys yra pramoninės gamybos dvylikto kalibro centrinio įskėlimo medžioklinis šovinys. Tokie šoviniai skirti įvairių modelių dvylikto kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamasis S. D. neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Šias aplinkybes visiškai pripažįsta pats kaltinamasis, o be prisipažinimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kratos protokolu, specialisto išvadomis. Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis S. D. neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, subjektyviosios pusės požymis – kaltė yra tiesioginė tyčia. Kaltinamasis, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Jis pats pripažino, kad žinojo, jog įstatymo yra nustatyta ginklų laikymo ir registravimo tvarka, žinojo, kad be leidimo ir registracijos jų negalima laikyti namuose. Byloje ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad jis tyčia neteisėtai, be leidimo laikė namuose ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų.
S. D. tyčiniais veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką (BK 253 straipsnio 2 dalis), priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 133–137), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l.150–152), visą laiką yra dirbantis, charakterizuojamas labai gerai (b. l. 178).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje įstatymo draudžiama veika nėra tiek pavojinga, kad sąlygotų tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtus įstatymo įgyvendinamuosius aktus, kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika, tačiau kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. D. paaiškino, kad visus šaunamuosius ginklus įsigijo tuo metu, kai nebuvo reikalingas leidimas šiuos ginklus įsigyti. Specialisto išvada nustatyta, kad visi šaunamieji ginklai priskirtini C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigijimo metu nebuvo reikalingas specialus leidimas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nelinkęs daryti nusikalstamas veikas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šaunamieji ginklai ar šaudmenys būtų panaudoti nusikalstamiems tikslams. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. D. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus visas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, baudą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnis numato turto konfiskavimą – priverstinį neatlygintiną bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalis, 3 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl šaunamieji ginklai: revolveris „ALFA 640“ serijos Nr. 7640009239 su plastikine dėžute, pistoletas „BLOW MAGNUM“, modelis Nr. „2000“, serijos Nr. 5-38685 su plastikine dėžute, revolveris „ALFA 640“ serijos Nr. 0640030957 su plastikine dėžute, 1 nepanaudotas šovinys, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus ginklų sandėlį (b. l. 44–45), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 10 vnt. iššautų šovinių, saugomų Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus ginklų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį nuteisti 90 MGL (3389 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 60 MGL (2259 eurų) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Revolverį „ALFA 640“ serijos Nr. 7640009239, su plastikine dėžute, pistoletą „BLOW MAGNUM“, modelis Nr. „2000“, serijos Nr. 5-38685 su plastikine dėžute, revolverį „ALFA 640“ serijos Nr. 0640030957 su plastikine dėžute, 1 nepanaudotą šovinį, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus ginklų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
10 vnt. iššautų šovinių, saugomų Klaipėdos apskrities VPK Logistikos skyriaus ginklų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.