- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-545-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20060-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24289-584/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, kuriuo prašė sumažinti padarytos žalos aplinkai dydį iki 2000 Lt, išdėstant tokios žalos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui mokant po 200 Lt per mėnesį. Nurodė, kad 2013 m. spalio 22 d. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimu Nr. 452 ieškovą pripažino kaltu pagal ATPK 87 str. 3 d. ir paskyrė 400 Lt baudą. 2013-10-22 pretenzija Nr. 28, Inspekcija reikalauja per 40 dienų sumokėti 6516,00 Lt aplinkai padarytą žalą. Su padarytu pažeidimu sutiko. Sumokėjo jam paskirtą administracinę baudą, tačiau paskaičiuota žala žuvų ištekliams yra per didelė, tokios žalos dėl savo sunkios materialinės būklės sumokėti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodė, kad ieškovo nurodomos LR CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatos bei atitinkamai suformuluoti prašymai mažinti žalos dydį gali būti reiškiami atsikirtimų būdu atsikertant į ieškinį dėl žalos priteisimo ir tokio pobūdžio reikalavimai nesudaro savarankiško ieškinio, nes neturi tam būtinų ieškinio elementų - ieškinio pagrindo, kad ieškovo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, bei ieškinio dalyko, kaip ši teisė turi būti apginta. Ieškovas šiuo metu yra gavęs priešteisminę atsakovo pretenziją, tačiau bylos teisme dėl žalos priteisimo nėra. Civilinėje byloje pareikštas reikalavimas, kuriuo LR CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu prašoma mažinti minėta pretenzija prašomos sumokėti žalos dydį, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nors jis ieškinyje išdėstytas atskiru prašymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Nurodo, kad įstatymas imperatyviai nenurodo, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik atsikertant į ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tarp šalių dėl paskaičiuotos atlygintinos žalos dydžio, atsakovo pateikta ikiteisminė pretenzija yra privalomas dokumentas, ir atsakovas mažinti paskaičiuotos žalos dydžio nesutinka, be to, kol nėra suėjęs pretenzijoje nustatytas terminas žalai sumokėti, atsakovo teisės nėra pažeistos, ir jis neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą. Ieškovo nuomone, ieškinio pagrindas yra, nes yra pažeista jo teisė į padarytos žalos mažinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 22 d. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimu Nr. 452 ieškovą pripažino kaltu pagal ATPK 87 str. 3 d. ir paskyrė 400 Lt baudą (b. l. 23). Ieškovas sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 24). LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2013-10-22 pretenzija Nr. 28 Dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių informavo ieškovą, kad 2013-10-14 administraciniu teisės pažeidimu administracinės bylos Nr. 452, ieškovas padarė žalą aplinkai 6516 Lt, kuri paskaičiuota vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo (Žin., 2009, Nr. 63-2526) 10, 11.1.2 p., 11.1.5 p. reikalavimais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymo Nr. D1-44 (Žin., 2013, Nr. 12-572) padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais, pasiūlė žalą atlyginti ne ilgiau kaip per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo (b. l. 5). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos aplinkai dydžio sumažinimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymais įgaliotų pareigūnų vykdomame aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese, susijusiame su padarytos aplinkai žalos atlyginimo išreikalavimu valstybės naudai, minėtų pareigūnų surašyta pretenzija pagal savo esmę tėra procedūrinio pobūdžio dokumentas – pasiūlymas asmeniui, pažeidusiam aplinkos apsaugos reikalavimus, gera valia atlyginti gamtai padarytus nuostolius. Jei pažeidėjas per nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, žalos atlyginimo išreikalavimo procedūra baigiama nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo. Tokiu būdu, pretenzijos dėl gamtai padarytų nuostolių atlyginimo pateikimas nesukelia asmeniui, pažeidusiam aplinkos apsaugos reikalavimus, teisinių pasekmių (nepažeidžia asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų) ir nekeičia šio asmens teisinio statuso (t. y. teisių ir pareigų apimties). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ivada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo teisės negali būti ginamos, nes jos nėra pažeistos.
Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinio reikalavimas - LR CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu sumažinti aukščiau minėta pretenzija prašomos sumokėti padarytos aplinkai žalos dydį, nėra materialinis teisinis reikalavimas, nes jį patenkinus, nebūtų modifikuojamos ieškovo subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.