Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, spręsdama ieškovo A. J. ieškinio priėmimo klausimą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija dėl žalos sumažinimo ir išdėstymo , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo sumažinti padarytos žalos aplinkai dydį iki 2000 Lt, išdėstant tokios žalos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui mokant po 200 Lt per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), tačiau susipažinus su ieškovo ieškiniu kyla klausimas ar ieškovo teisė yra pažeista, todėl ar gali būti ginama.

Bylos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013 m. spalio 22 d. LR aplinkos inspekcijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimu Nr. 452 ieškovą pripažino kaltu pagal ATPK 87 str. 3 d. ir paskyrė 400 Lt baudą. Šiame nutarime nurodyta, kad 2013 spalio 14 d. Kauno r. Skirtaujos upelyje ties Zapyškiu, mėgėjiškos žūklės įrankiu - teleskopine meškere, ieškovas sugavo 12 vnt. draudžiamo dydžio margųjų upėtakių, mažesnių nei 30 cm ilgio. 2013-10-22 pretenzija Nr. 28, Inspekcija reikalauja per 40 dienų sumokėti 6516,00 Lt žuvų ištekliams padarytą žalą. Su padarytu pažeidimu sutiko. Sumokėjo jam paskirtą administracinę baudą, tačiau paskaičiuota žala žuvų ištekliams yra per didelė, tokios žalos dėl savo sunkios materialinės būklės sumokėti neįstengs.

Taigi nurodytos ieškinio aplinkybės patvirtina, jog šioje situacijoje ieškovas yra asmuo, savo veiksmais padaręs žalą žuvų ištekliams žuvininkystės vandens telkiniuose ir ši žala apskaičiuota vadovaujantis padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, bei kitais aktais nustatančiais žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius, todėl jo teisė nėra ir negali būti pažeista, o tuo pačiu ir ginama. Darytina išvada, jog ieškinio pareiškimas neatitinka nei vienam iš CK 1.138 str. nurodytų civilinių teisių gynimo būdų.

Ieškovo nurodomos LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatos bei atitinkamai suformuluoti prašymai mažinti žalos dydį gali būti reiškiami atsikirtimų būdu atsikertant į ieškinį dėl žalos priteisimo ir tokio pobūdžio reikalavimai nesudaro savarankiško ieškinio, nes neturi tam būtinų ieškinio elementų- ieškinio pagrindo, kad ieškovo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti bei ieškinio dalyko , kaip ši teisė turi būti apginta .Ieškovas šiuo metu yra gavęs priešteisminę atsakovo pretenziją, tačiau bylos teisme dėl žalos priteisimo –nėra. Civilinėje byloje pareikštas reikalavimas, kuriuo LR CK 6.251 str. 2 d. pagrindu prašoma mažinti minėta pretenzija prašomos sumokėti žalos dydį , negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nors jis ieškinyje išdėstytas atskiru prašymu. Materialiniu teisiniu reikalavimu yra konkretus prašymas apginti pažeistą teisę – priteisti pinigus, vykdyti prievolę, atstatyti šalis į pirmykštę padėtį, pripažinti ieškovui teisę ir pan. Apibendrinus teismo nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme( CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

NUTAR I A:

atsisakyti priimti ieškovo A. J. ieškinį ir su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl šios nutarties per 7d. nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.