Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės PN nuteistieji į kameras keliami vadovaujantis kamerose esančių įrengtų gyvenamų vietų skaičiumi. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie nuteistųjų skaičių kamerose ar būriuose. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nurodomi argumentai, kurių pats pareiškėjas niekuo nepagrindžia, nenurodė kokia apimtimi pareiškėjo manymu buvo tariamai perpildytos kameros.

Pareiškėjas buvo perkeltas j kamerą Nr. 13, schemoje pažymėta (1-43), plotas 16,46 kv. m., joje įrengtos 4 gyvenamos vietos, buvo iki 4 nuteistųjų, kiekvienam nuteistajam teko 4,11 kv. m. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismai ne kartą yra nurodę, jog „teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą, taigi, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus“ (administracinės bylos Nr.I4208-244/2016 ir Nr. 16644-463/2016). Gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo.

Dėl kameros Nr. 13 atitikties teisės aktų reikalavimams nurodo, kad Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimo atitiktį higienos normoms, todėl teismui yra pateikiamas periodinio ir operatyvinių patikrinimų aktai. Minėtuose periodiniuose patikrinimo aktuose jokių pažeidimų, susijusių su pareiškėjo skundžiamais dalykais, nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai, jog kamerose blogas apšvietimas ir prasta ventiliacija yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, paskirto prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Ūkio skyriaus specialistų. Minėti asmenys atsiradusius gedimus ar patalpų remonto darbus skubiai atlieka, pašalina defektus, atlieka remonto darbus ir suremontuoja daiktus. Tokie Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojų darbai buvo atlikti 13 kameroje ir buvo surašytas Avarinių gedimų ir atliktų darbų šalinimo aktas.

Nuteistieji, bausmę atliekantys už paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis naudojasi 1 kartą savaitėje, t. y. sekmadieniais. Skalbykla nuteistieji gali pasinaudoti pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Pažymi, kad skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Teisės aktai nenumato kamerų tipo patalpose nuteistiesiems duoti džiovyklas, nes skalbiniai grąžinami išdžiovinti.

Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas į psichologinę tarnybą ir į medikus dėl pablogėjusios sveikatos, ryšium su netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. M. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti 2 000 Eur atlyginti neturtinei žalai, pareiškėjo teigimu, atsiradusiai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl teisinio reglamentavimo

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o šie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų yra viena iš nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245.

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Dėl kamerų tipo patalpų plotų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą, be kita ko, kildina iš jo laikymo kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pagal Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 28 d. pažymą Nr. 14/07-511 pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. už paskirtas nuobaudas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas: 1) 2018-06-12 paskirta 15 parų KTP, perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 2) 2018-06-26 paskirta 24 val. KTP, perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 3) 2018-06-27 paskirta 15 parų KTP perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 4) 2018-07-11, paskirta 24 val. KTP, perkeltas į kamerą Nr. 9, plotas 4,31 kv. m., 1 miegama vieta, buvo vienas; 5) 2018-07-12, paskirta 24 val. KTP¸ perkeltas į kamerą Nr. 11, plotas 4,31 kv. m., 1 miegama vieta, buvo vienas; 6) 2018-07-13 paskirta 3 paros KTP, perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 7) 2018-07-15 paskirta 24 val. KTP, perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 8) 2018-07-16 paskirta 15 parų KTP, perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 9) 2018-07-30 paskirta 24 val. KTP, perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų; 10) 2018-07-31 paskirta 24 val., perkeltas į kamerą Nr. 13, plotas 16,46 kv. m., 4 miegamosios vietos, buvo iki 4 asmenų (b. l. 13).

Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Marijampolės PN kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių bei esančių baldų užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl kitų higienos ir buities sąlygų

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog buvo per silpnas apšvietimas, sanitarinis mazgas viešas, aplipęs bakterijomis, nebuvo dezinfekuojamas, tualetas įrengtas grindyse, nebuvo tupimos vietos, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kameros nebuvo vėdinamos, nebuvo džiovyklos.

HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.; HN 134:2015 nenumato natūralaus apšvietimo stiprumo.

Pagal HN 134:2015 16 punktą Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Pagal HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.

Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija. Iš UAB „Specialusis projektas“ parengto techninio projekto „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ matyti, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema.

Atsakovės atstovas nurodė, kad skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti, o pareiškėjas nurodytos aplinkybės neneigia, todėl teisės aktams nenustatant pareigos kamerose įrengti džiovyklas, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginį apie sanitarinių mazgų ir juose esančių tualetų netinkamą būklę bei įrengimą.

Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimo atitiktį higienos normoms. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018-10-22 patikrinimo akto (b. l. 32-34) ir 2018-11-15 patikrinimo akto (b. l. 39-41), 2019-10-17 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos dirbtinio apšvietimo protokolų (b. l. 35-.36 ir 37-38) matyti, jog minėtuose patikrinimo aktuose jokių pažeidimų, susijusių su pareiškėjo skundžiamais dalykais, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose blogas apšvietimas, prasta ventiliacija ir nevėdinamos patalpos, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. 14/07-523 nurodyta, kad pareiškėjas yra įrašytas psichiatro įskaitoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 15). Marijampolės PN Psichologinė tarnyba taip pat nurodė, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 16).

Teismas nagrinėjamos bylos atveju nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikytini nepagrįstais.

EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad Marijampolės PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjo skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.