Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. 2021 m. birželio 2 d., apie 9.30 val. viešojoje vietoje, daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), įvykus abipusiam žodiniam konfliktui, įžūliu elgesiu, matant ir girdint kitiems asmenims, kaire alkūne tyčia sudavė nukentėjusiajam A. I. (A. I.) į dešinės pusės smilkinį, nukentėjusiajam nugriuvus ant pilvo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kumščiu tyčia vieną kartą sudavė A. I. į lūpą ir koja spyrė šiam į kairįjį kelį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. I. padarydamas odos nubrozdinimus veide ir dešinėje plaštakoje bei intradermalines kraujosruvas veide, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1320/2021(01), atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. N. tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nepuolė pirmas, tai buvo gynyba. A. I. yra jo pažįstamas, kartu anksčiau dirbo, anksčiau jų santykiai buvo geri. Praeitais metais jis darė A. bute remontą. A. gyvena (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena adreso. A. motina gyvena jo name, (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 2 d., ryte, jis išėjo į kiemą išvesti šunį, ir sutiko kieme A. Jis paklausė A., kada šis atsiskaitys su juo už remontą, nes šis nepilnai su juo atsiskaitė. A. pasakė, kad jis blogai atliko remontą. Jis nurodė jam sumą, kurią šis jam skolingas, tačiau šis pasakė, kad nemokės. Tada jis pasiuntė A. necenzūriškai, šis supyko ir pasakė: „pabandyk dar kartą mane pasiųsti“. Jis vėl jį pasiuntė ir padarė staigų judesį rankomis, lyg bandydamas suduoti, tačiau nesudavė, nes norėjo šį išgąsdinti. Po šito jo judesio rankomis, A. jam iš karto sudavė kumščiu į apatinę lūpą. Po to, A. pradėjo mojuoti kumščiais, bandydamas jam suduoti. Jis sugebėjo išvengti smūgių, nes pasitraukdavo. Taip A. padarė 3 ar 4 kartus, bandydamas jam suduoti kumščiais. Norėdamas apsiginti, jis A. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, pataikė kažkur į jo lūpų kampą. A. nugriuvo ant kelių ir griūdamas atsirėmė į savo kairiąją alkūnę. Po ko jis spyrė dešine koja A. į galvos sritį, pataikė kažkur į kaktą. Gailisi, kad taip padarė, sudavė A. koja, taip pasielgė iš pykčio. A. pasakė, kad reikia nustoti, nes tuoj išeis šio motina ir šis nenori, kad ši matytų tokio vaizdo. Po to šis atsisėdo į savo automobilį, vėliau išėjo A. motina, kuriai pasakė, kas tarp jų įvyko. Po to, A. kartu su savo motina išvažiavo, o jis nuėjo namo. Tyrimo metu jis papildys savo parodymus ir pateiks šio įvykio liudytojų duomenis (b. l. 73-74).

Papildomos apklausos metu D. N. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pranešimą apie įtarimą gavo, kuo įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta. Nori tik patikslinti, kad 2020 m. tikslios datos nepamena, jis darė A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali, remontą, tačiau su juo A. pilnai neatsiskaitė. 2021 m. birželio 2 d., ryte, tikslios valandos nepamena, jis išvedė šunį ir sutiko kieme A.. Žodinis konfliktas tarp jų prasidėjo po to, kai jis paklausė A., kada šis atsiskaitys su juo už remontą ir įvardijo skolos sumą. Tačiau A., naudodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, kad nemokės, nes, anot jo, remontas atliktas nekokybiškai. Po tokių jo žodžių pasiuntė šį necenzūriškai, į ką jis jam kažką atsakė taip pat vartodamas necenzūrinę leksiką. Taip, žodis po žodžio, pradėjo konfliktuoti ir mosikuotis rankomis. Supykęs dėl negrąžintos skolos už remonto paslaugą ir tokį A. elgesį, jis sudavė jam smūgį, jei gerai pamena, į veido sritį, pataikė galimai į lūpą, dėl ko šis nugriuvo, po to jam spyrė savo dešine koja A. į koją. Atsikėlęs nuo žemės, A. taip pat jam sudavė kumščiu į lūpą. Tuo jų konfliktas ir baigėsi, kiekvienas nuėjo savais keliais. Pranešime apie įtarimą nurodyto smūgio alkūne į nukentėjusiojo smilkinį jis tikrai neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo būti, visgi mano, kad A. nugriuvo nuo jo suduoto smūgio jam į veido sritį. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo ir tą padarys kai tik pasitaikys galimybė. Prie apklausos prideda darbo sutartį ir darbdavio charakteristiką. Taip pat pareiškia, kad sutinka, jog jo baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99-100).

Nukentėjusysis A. I. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 2 d., apie 9.30 val., jis kartu su savo draugu P. (P.), atvažiavo automobiliu pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie minėtos namo laiptinės. Draugas liko sėdėti automobilyje. Jis, išlipęs iš automobilio, nuėjo link namo laiptinės ir sutiko iš matymo pažįstamą asmenį vardu D., kuris vedžiojo šunį. Nuo 2020 m. birželio mėnesio, tikslios datos jau neatsimena, D. atlikinėjo remonto darbus apie tris mėnesius jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau darbai nebuvo atlikti iki galo, todėl jis šį išvarė iš buto ir sumokėjo 320 eurų už atliktus darbus, t. y. už plytelių klijavimą. Pasamdė kitą žmogų atlikti darbus, kai ką pats atliko. Pamatęs jį D. pareikalavo su juo atsiskaityti už padarytus darbus, tačiau jis nurodė, kad su šiuo atsiskaitė ir daugiau nieko jam nemokės. Todėl tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu D. jam daugiau nieko nepasakęs trenkė iš kairės alkūnės jam į dešinės pusės smilkinį. Nuo smūgio jam aptemo akyse ir jis pargriuvo ant pilvo. Atsikėlęs matė, kad D. eina link jo mosikuodamas rankų kumščiais, ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į lupą ir koja spyrė jam į kairį kelį. Gindamasis jis trenkė šiam rankos kumščiu į lūpą. Jo mama, T. I., išėjusi iš laiptinės, pamatė jų muštynes ir pradėjo šaukti, kad baigtų muštis. Muštynėms pasibaigus D. nueinant nuo jo jam sušaukė, kad bus „pizdiec“ ir daugiau nieko nesakęs išėjo jam nežinoma kryptimi. Įvykį matė nuo pat pradžių mašinoje sėdėjęs draugas P., tai pamatęs išlipo iš mašinos ir pradėjo šaukti, kad baigtų muštis, į konfliktą pats nelindo. Įvykio vieta nebuvo filmuojama vaizdo kameromis. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Po įvykio į policiją nesikreipė, į medicinos pagalbą taip pat nesikreipė, manė geriau nuvažiuos iškarto į policijos komisariatą. Po smūgio jam ištino smilkinio sritis, matyti kraujosruvos, praskelta lūpa, krisdamas nusibrozdino dešinės rankos pirštus. Į medicinos įstaigą dėl patirtų sužalojimų kreipsis. Prašo jam išduoti siuntimą kūno tyrimui atlikti. Kiek žino, D. yra užsienietis, turi leidimą gyventi Lietuvoje, jam maždaug apie (duomenys neskelbtini) metus. Kiek jis žino, D. dirba (duomenys neskelbtini), esančiame pastate, į kurio vidinį kiemą įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) ir vidiniame kieme yra iškaba, kurioje parašyta „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje ir dirba D. (b. l. 32-33).

Papildomai tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. I. parodė, kad jis patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Įvykio metu jo rūbai nebuvo suplėšyti. Taip pat nurodo, kad civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime neteiks ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 41).

Liudytoja T. I. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 2 d., apie 9.30 val., būnant namuose, jai telefonu paskambino sūnus A. ir pranešė, kad jis per 5 min. privažiuos prie namo, kuriame gyvena, laiptinės ir, kad ji susiruošusi išeitų į kiemą, laiptinėje butai nuo (duomenys neskelbtini). Buvo sutarę, jog jis ją nuveš į sodą. Lipdama laiptais, maždaug namo laiptinės trečiame aukšte, per langą pamatė, kad už sūnaus automobilio aikštelėje ant asfalto, guli sūnus ant kairiojo šono ir jau keliasi. Tuo metu ji puolė greitai eiti laiptais žemyn ir išėjusi iš namo laiptinės pamatė aikštelėje, už sūnaus automobilio, stovinčius sūnų ir nepažįstamą asmenį vienas prieš kitą, maždaug vieno metro atstumu, sūnus stovėjo kairėje, o nepažįstamasis dešinėje pusėje nuo jos. Tuo pat metu priėjusi prie jų pamatė, kad sumuštas sūnaus veidas, matė kraujuojančius sumušimus kaktos dešinėje pusėje ties smilkiniu ir veido kairėje pusėje ties nosimi ir lūpomis. Tuo metu nepažįstamasis garsiai šaukė, kad sūnus šiam nesumokėjo už remonto darbus. Ji pasakė sūnui sėsti į mašiną ir toliau ji bendravo su nepažįstamuoju, kuris pasakė, kad sūnus irgi šiam trenkė. Paprašė nurodyti į kurią vietą ir šis atlenkė apatinę lūpą, matė, kad lūpos vidinė pusė buvo šiek tiek kraujuota. Į ką jam pasakė, kad sūnų šis dar stipriau sumušė. Tuo metu nepažįstamasis norėjo prieiti prie sūnaus sėdinčio automobilyje, tačiau ji prašydama šio pasikalbėti neleido prieiti prie sūnaus. Šis buvo labai įsiaudrinęs, nervingas ir vėl norėjo mušti sūnų, šis rėkė, kad sūnus skolingas jam pinigų už atliktus remonto darbus. Ji pačių muštynių nematė ir nežino, kas pradėjo pirmas. Kieme daugiau asmenų nematė, ar įvykį kas nors matė, nežino (b. l. 46-47).

Liudytojas P. T. (P. T.) tyrimo metu parodė, kad jis A. I. pažįsta, šis yra jo pažįstamas, kartu anksčiau dirbo. Šis 2021 m. birželio 2 d., apie 8.00 val., atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir atsivežė prie savo motinos, T. I., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur turėjo tikslą ją pasiimti, o jį nuvežti prie klasioko kapų. Su kokiu automobiliu šis atvažiavo, pasakyti negali. Draugas A. I. sustojęs automobiliu prie motinos namo pamatė kažkokį vyriškį ir išlipęs iš automobilio prie jo nuėjo. Sėdėdamas automobilyje matė, kad kažką jie aiškinosi, vienas kitam sudavė smūgius kumščiais. Pirma pagalvojo, kad šie juokauja, prie automobilio priėjęs kitas vyriškis, paprašė jo cigaretės ir paklausė, ar čia jo pažįstami aiškinasi. Jis jam pasakė, kad nerūko, pasakė, kad jo ir išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad A. guli ant žemės, bando atsikelti, tačiau šis kaip ne savas, o kitas vyriškis norėjo pabėgti. Jis šio paklausė: „ką tu padarei?“. Šis aiškino, kad darė remontus ir neatsiskaitė, tačiau jis daugiau nesiaiškino. Draugą A. pakėlė ir pasodino į automobilio vairuotojo kėdę, davė servetėlę nusišluostyti kruviną nosį. Iš namo išėjo A. motina, kuri dar aiškinosi su tuo asmeniu dėl konflikto priežasčių ir neatliktų remonto darbų, jis daugiau apie tai pasakyti nieko negali. Kas pirmas iš jų sudavė smūgį, jis nepamatė ir nurodyti negali. To asmens, su kuriuo mušėsi A., jis visiškai nepažįsta ir nežino, kas šis toks. Į vietą policija nebuvo kviesta, A. pats nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. A. motina pačio įvykio kai jie mušėsi, nematė (b. l. 52-53).

Liudytojas J. A. (J. A.) tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta D. N., kuris yra kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. A. I. jis nepažįsta, ar šis gyvena kaimynystėje, nežino. 2021 m. birželio 2 d., apie 9.30 val., būdamas namuose jis išėjo į balkoną parūkyti ir išgirdo lojančius šunis bei dviejų žmonių triukšmą, lyg vienas ant kito šauktų. Pamatė, kad namo kieme, automobilių aikštelėje kaimynas D. N. konfliktuoja su stambesniu asmeniu vilkinčiu sportines kelnes, kurį matė tik iš nugaros ir iš šono. Pamatė, kad tas asmuo eina link D. N. skėsčiodamas rankas lyg norėtų apkabinti. D. N. taip pat mosavosi rankomis ir atsitraukinėjo. D. N. užsimojo ranka ir sudavė tam nepažįstamam vyriškiui, kuris pargriuvo ant asfalto. Kadangi stovėjo automobilis, kuris šiek tiek vaizdą užstojo, todėl kas daugiau vyko nematė. Ar D. N. spyrė koja, nematė. Taip pat nematė, kad tas asmuo nuo asfalto atsikeltų. Po šio įvykio pamatė, kad prie jų atsirado vyriškis su kombinezonu ir moteris. Moteris kažką pradėjo jiems aiškini. Ką D. N. kalbėjo su tuo asmeniu, jis negirdėjo, nes būnant namo antro aukšto balkone, iki jų buvo apie 15 metrų atstumas. Kas vyko prieš tai, kai jis pamatė šį įvykį, jis nežino. Maždaug po savaitės sutiko prie namo D. N., kuris paaiškino, kad jie pažįstami, kad tarp jų anksčiau, kažkas atsitiko ir daugiau nepasakojo. Šis paprašė jo paliudyti policijoje. Jis jam papasakojo, ką pats matė (b. l. 58).

Liudytojas O. S. (O. S.) tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta D. N. ir A. I., kurie yra jo geri draugai. Su jais bendrauja šiaip asmeniškai, bei turi ir darbinių reikalų prie statybų. 2020 m., vasaros metu, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, pas A. I., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam sudėjo laminatą ant grindų, bei D. N. padėjo padaryti sienos pertvarą. Pas jį tuo metu remontą darė ir D. N., jam ant grindų ir sienų klojo plyteles ir įrenginėjo elektrą. A. I. su juo už darbus atsiskaitė visiškai, o D. N. liko skolingas. Jis 2021 m. birželio 2 d. įvykyje kai D. N. susimušė su A. I., nedalyvavo ir šio įvykio nematė. Apie šį įvykį jį informavo D. N., kuris paaiškino, jog konfliktas įvyko būtent dėl neatsiskaitymo už minėtus darbus. D. N. jam minėjo, kad mosikuotis rankomis pradėjo pirmas A. I., todėl jis ir šiam smūgiavo ranka ir šis nukrito. Tai jis jam papasakojo kitą dieną po įvykio telefonu. Daugiau tikslesnių aplinkybių nežino, nes pats ir nematė. Kiek žino, dėl šios skolos anksčiau šie aiškinosi tik telefonu, o fiziškai susirėmė tik šį kartą. Kiek žino, jie abu nėra konfliktiški, jo akivaizdoje muštynių tarp jų, ar su kitais, nėra buvę (b. l. 64).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad A. I. pranešė, jog 2021 m. birželio 2 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), jis sutiko iš matymo jam pažįstamą asmenį, vardu D., kuris atliko remonto darbus jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir D. kilo konfliktas dėl neatliktų darbų ir jų apmokėjimo. Bendravimo metu D. jam nieko nepasakęs trenkė iš kairės alkūnės jam į dešinės pusės smilkinį. Nuo smūgio jam aptemo akyse ir jis pargriuvo ant pilvo. Atsikėlęs matė, kad D. eina link jo mosikuodamas rankų kumščiais, ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į lupą ir koja spyrė jam į kairį kelį. Gindamasis jis trenkėjam rankos kumščiu į lupą. Muštynėms pasibaigus, D. pasišalino jam nežinoma kryptimi. Įvykį matė jo mama ir jo draugas. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad remiantis pareiškėjo nurodytais apklausoje duomenimis, sulygus policijos registruose esančius duomenis ir pabendravus su (duomenys neskelbtini) gyventojais, nustatė, kad galimai konflikte dalyvavęs asmuo – D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). D. N. surastas prie namų žodžiu patvirtino, kad pažįsta pareiškėją A. I. ir, kad 2021 m. birželio 2 d. turėjo su juo konfliktą prie (duomenys neskelbtini) namo. Jam buvo pasiūlyta atvykti į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti, su kuo jis sutiko (b. l. 27).

Iš įvykio vietos ir vietovė apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 129-130, 132-133).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. I. buvo nustatyti odos nubrozdinimai veide ir dešinėje plaštakoje bei intradermalinės kraujosruvos veide, padarytos 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, kietu buku daiktu ar daiktais. Nustatyti sužalojimai vertinant kartu ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Nustatytose sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių kurie leistų pasakyti apie žalojančio įrankio ar įrankių skaičių, jų forma ar dydį (b. l. 137-138).

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gydymo žalos nepadaryta, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereikš (b. l. 141).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-452/2011).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad D. N. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis D. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtino tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. I. ir liudytojai T. I., P. T., J. A., O. S., taip pat specialisto išvada, kurioje A. I. nustatyti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, duomenys iš policijos įvykių registro bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas. Minėtų įrodymų visuma patvirtina D. N. padarytą įstatymo uždraustą veiką.

D. N. veika, įvertinus atliktus jo veiksmus, sukeltas pasekmes ir kaltės turinį atitinka nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad D. N. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausme, baudos dydį prašo sumažinti bei išdėstyti baudą dalimis sumokant ją per vienerius metus, nes jo pajamos minimalios, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 149, 151).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

D. N. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltininkas ankščiau teistas tris kartus (b. l. 115-118), baustas administracine tvarka (b. l. 120-126). Kaltinamasis yra vedęs, dirbantis (b. l. 107-108), darbdavio vertinamas teigiamai (b. l. 110), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. N. prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę. Tyrimo metu kaltinamasis prašė sumažinti baudos dydį bei išdėstyti baudą dalimis sumokant ją per vienerius metus, kadangi gauna minimalias pajamas, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 149, 151). Teismas, įvertinęs D. N. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, į tai, kad kaltininkas yra dirbantis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių, tačiau mažinti prokuroro paskirtos baudos dydį teismas teisinio pagrindo nenustatė.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77), kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendė:

D. N. (D. N.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir D. N. skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą, nustatant vienerių metų jos mokėjimo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ ( banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).