- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2-3002-399/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00963-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Kategorijos
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, sprendė pareiškėjos A. S. – A. prašymą suinteresuotam asmeniui E. A., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja A. S.-A. (toliau pareiškėja) pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (toliau prašymu) prašo:
1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti sūnaus D. A. laikiną gyvenamąją vietą su mama A. S. – A.,
Šalies argumentai
2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo E. A. sūnui D. A. priteisti laikiną materialinį išlaikymą kiekvieną mėnesį po 180 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų). Prašo uzufruktoriumi paskirti A. S. - Abraitę. Išlaikymo sumą prašome pervesti į A. S. – A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). esančią Svvedbank AB banke.
3) Įpareigoti E. A. grąžinti sūnaus D. A. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus sūnaus mamai A. S. –A.;
4) įpareigoti E. A. perduoti D. A. mamai A. S. -
Abraitei, kad sūnus kartu su mama galėtų grįžti į Lietuvos Respubliką.
5) Nutartį prašo priimti, kad butų vykdoma skubiai, kad nepilnametis sūnus galėtų grįžti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
Prašyme pareiškėja nurodo šias aplinkybes:
Dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė ir atsakovas santuokoje susilaukė D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiuo metu vaiko tėvas yra apgaulės būdu pasilikęs Jungtinėje Karalystėje ir negrąžina vaiko, nes buvo žadėjęs parvežti sūnų D. į Lietuvą po dviejų savaičių žodžiu, o raštu parašęs, kad mėnesio laikotarpyje parveš vaiką.
Anksčiau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio nepateikiau, nes vis dar galvojau, kad pavyks taikiu būdu susitarti dėl sūnaus sugrąžinimo i Lietuvą.
Šiuo metu yra rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, tačiau prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikiu, tik siekiant apginti sūnaus D. interesus:
1) D. A. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. D. A. praktiškai visą savo gyvenimo laiką praleido tik su mama A. S. – A.. todėl jam didelis stresas Yra tiek laiko būti be mamos.
2) D. A.. šiuo metu yra 4 metai ir du mėnesiai:
3) Ieškovė nuo pat gimimo rūpinosi ir rūpinasi vaiku, jie niekada nebuvo tokiam ilgam laikui išsiskyrę;
4) Ieškovė šiuo metu gyvena savo mamos R. S. gyvenamajame name. kurio unikalus Nr. 5193-0010-319. esančiame adresu - g. I. J.. Kazlų Rūdoje ieškovė su D. nuolat būdavo Lietuvoje pas savo mamą R. S. ir ieškovės močiutę D. M.. todėl vaikas yra įpratęs būti Lietuvoje jis yra prisirišęs tiek prie ieškovės, tiek prie ieškovės mamos R. S.. tiek prie ieškovės močiutės D. M.. D. A. nuolat augo su sese S. A., gimusia -, jis yra prisirišęs prie sesės. Jeigu Teismas netenkintų prašymo, brolis ir sesė gyventų skirtingose valstybėse ir tokiu būdu būtų pažeisti abiejų vaikų interesai, bendravimo sąlygos, augimo sąlygos, nes vaikai negalėtų augti kartu;
5) D. A. Lietuvoje gyventų pas močiutę R. S.. gyvenamajame name su žemės sklypu ir nuosavu kiemu, kuriame beveik pusę savo gyvenimo laiko ir gyveno, yra pripratęs, pažįstama jam aplinka, žmonės (močiutė Renata, prosenelė D. M.. Prašo Teismo, kad ateitų iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir įvertintų buities sąlygas, šeimos sąlygas vaikų gyvenimui;
6) D. A. ir S. A. deklaruotos gyvenamosios vietos yra Lietuvos Respublikoje. A. S. - A deklaravo vaikų gyvenamąsias vietas Lietuvos Respublikoje, adresu. Kazlų Rūdos sen., nes išvažiuojant iš Jungtinės Karalystės su sutuoktiniu buvo kalbėta, kad A su abiem vaikais grįžta į Lietuvą.
7) Ieškovė grįžusi į Lietuvos Respubliką nedelsiant išsiaiškino galimybes dėl D. A. lankymo ugdymo įstaigos, nes ieškovė tikėjo, kaip atsakovas ir žadėjo po poros savaičių parvežti sūnų.
8) D. A. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos Lietuvos Respublikoje: šiuo metu yra užklausta sveikatos priežiūros įstaigos, prašymo teikimo momentu atsakymai nėra gauti.
9) Ieškovė susirado darbą bendrovėje UAB -. juridinio asmens kodas -. barmenė - padavėja. Darbo valandos kiekvieną darbo dieną po 4 valandas, nuo 10:30 vai. iki 14:30 vai. Ieškovė dirba kavinėje restorane Sodžius, esančiame Kaziu Rūdoje. Visą dienos laiką Danielius galės būti darželyje, o po darbo D. mama pasiims namo iš karto Jeigu atsitiks taip. kad Danielius sirgs. Danielių visada prižiūrės mama. močiutė R. S. ir / ar prosenelė D. M.. kuri gyvena apie 0.5 km nuo R. S. namų.
10) Ieškovė nėra teista ar bausta administracine tvarka, pažyma yra užsakyta, tačiau prašymo teikimo momentu, jos pateikti negalime, nes dar negavo. Jeigu negaus, prašys Teisino išreikalauti duomenis apie ieškovės nuobaudas ir teistumą;
11) E. A. yra D. A. tėtis. Ieškovė visada skatins tėvo ir sūnaus bendravimą, tačiau mano, kad ji, kaip mama. sudarys geresnes sąlygas augti ir vystytis Danieliui, todėl, kad E. A. buvo teistas ir yra atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje Švedijos Karalystėje. Pažymos, kad atsakovas buvo teistas pateikti negali šio prašymo teikimo momentu, nes pažyma taip pat yra užsakyta, bet dar neatėjusi. Jeigu negaus, prašys Teismo išreikalauti duomenis apie E. A. teistumą ir nuobaudas administracines. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. apgavo ieškovę ir prižadėjęs atvežti sūnų, o jai išvažiavus į Lietuvą visai kitaip pradėjo kalbėti, kad sūnaus negrąžins, todėl juo pasitikėti ieškovė nebegali. Esant tokiom aplinkybėm sūnaus D. ir mamos ryšiai gali nutrūkti, jeigu Teismas nuspręstų netenkinti ieškovės prašymo, be to vaikas visą laiką buvęs tik su ieškove.
12) Nors E. A. finansinė padėtis ir materialinės galimybės išlaikyti vaiką yra geresnės, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad materialinė tėvo padėtis, neturėtų būti lemiamas faktorius, todėl, kad svarbu yra nustatyti kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, ir ji jas suteiks geresnes. Tokio amžiaus vaikui reikalinga ir būtina yra mama. pagal savo darbo pobūdį ir darbo laiką pareiškėja galės daugiau laiko skirti vaikui ir jo auklėjimui, šalia sūnaus bus jo močiutė ir prosenelė. Tuo tarpu pagal internete esančias nuotraukas, pagal asmenis, kurie jai skambina iš Jungtinės Karalystės jos namuose jau gyvena kita moteris T. J. su E. A. todėl svetimas žmogus tikrai negalės užtikrinti geresnių sąlygų, nei pareiškėja ir Danieliaus artimieji giminaičiai (močiutė ir prosenelė).
Atsižvelgiant j aukščiau išdėstytą ir išimtinai dėl sūnaus interesų, pareiškėja teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nes kitu atveju, kol bus pateiktas ieškinys, kol teismas išspręs priėmimo klausimą, jos vaikas, gyvendamas svetimoje šalyje ir be mamos, kurią matė visą savo gyvenimą, patiria išgyvenimus, kurių neturėtų patirti nei vienas vaikas ir jis tikrai jaučiasi nesaugus.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir esmė - pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones. Yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 straipsnyje, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Prašome Teismo atsižvelgti į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ( CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vaiko interesais. Ši norma, kaip ir daugelis kitų LR CK III knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Teismas turėtų nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Šioje konkrečioje byloje vaikai turi būti saugūs, jie turi eiti į mokyklą mokytis, turi bendrauti su draugais, turi pramogauti, o ne naktimis iš vienų namų į kitus važinėti padedant policijos pareigūnams.
CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės - laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų siekis yra užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
Tarp ieškovės ir sūnaus D. A. yra susiformavę itin glaudūs emociniai ryšiai, vaiku rūpinosi pareiškėja kasdien ir rūpinsis toliau,).
Dėl laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.. 3.196 str. 2 d.. CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti.
CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdieniu vaiko poreikių
tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2013 II 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tinkamam vaiko vystymuisi būtinas ne tik minimalių kasdienių poreikiu tenkinimas, bet turi būti sudarytos materialinės sąlygos nepilnamečiams dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jo turimiems ar įgytiems gabumams lavinti.
Prašymas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas esant prašymui gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju jeigu jas taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatas laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek pareiškus ieškinį (bet kurioje civilinio proceso stadijoje), tiek ieškinio nepareiškus CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 1 d., 2 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir tvarką iki ieškinio pareiškimo teismui dienos reglamentuoja CPK 147 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pagrįstą asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas tokį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams ir sumokėti CPK 80 str. 5d. ir pusės CPK 80 str. 1 d. nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Pagal CPK 147 str. 3 d. reglamentavimą, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo turi būti nustatyta trijų aplinkybių visetas, tai yra pirmiausia turi būti įrodyta egzistuojanti tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinų apsaugos priemonių būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą, tai yra turi būti nurodytos ir pagrįstos duomenimis priežastys kodėl nereiškiamas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinys. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo momentu yra kilusi grėsmė (kils galimai) pareiškėjo interesams tuo atveju, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokia Teismų praktika yra suformuota Kauno apygardos teismo nutartyje e2S-2100-324/2018.
Spręsdamas pareiškėjos prašymą teismas pasisako dėl to ar yra visos trys privalomos sąlygos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
Pagal kartu su prašymu pateiktus duomenis teismas nustatė šias aplinkybes. Pareiškėja ir E. A. yra sutuoktiniai bei dviejų nepilnamečių vaikų, tai yra D. A., gimusio - ir S. A., gimusios -- tėvai. Abu vaikai gimė Jungtinėje Karalystėje, tai matyti iš pateiktų gimimo liudijimų (gimimo įrašų). Pareiškėja savo ir vaikų D. ir S. A. gyvenamąją vietą Kazlų Rūdos savivaldybėje, -miestelyje, - deklaravo 2019 m. kovo 7 dieną. Pareiškėja pateikė duomenis jog nuo 2019 m. kovo 15 d. įsidarbinusi Lietuvoje. E. A. gyvenamoji vieta nurodyta Jungtinėje Karalystėje. Gyventojų registro duomenimis E. A. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę ir tai reiškia jog jis gyvena ne Lietuvoje. Pateiktame E. A. rašte (priedas Nr. 2) yra duomenys, kad D. A. svečiuojasi pas tėvą JK mėnesį laiko ir po mėnesio laikotarpio grįš į Lietuvą kartu su tėčiu.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad grįžo į Lietuvą visa šeima, tai yra ji sutuoktinis bei du vaikai, 2018 m. gruodžio mėn. Santykiai su E. A. buvo prasti, jis pripažino jog seniai nemyli sutuoktinės. 2019 m. sausio 7 d. E. A. išvyko į Jungtinę Karalystę (toliau JK), o pareiškėja su vaikais liko Lietuvoje pas motiną (-). E. A. 2019 m. vasario mėn. jai pasakė, kad geriau ji (pareiškėja) negrįžtų į JK, nes tuomet nematys sūnaus D. A.. Norėdama išsaugoti šeimą pareiškėja nepaklausė sutuoktinio ir kartu su abiem vaikais bei savo motina 2019 m. vasario 15 d. grįžo į JK. Jos motina grįžo namo į Lietuvą 2019 m. vasario 18 d.
2019 m. vasario 21 d. E. A., pareiškėjos teigimu ,liepė jai su dukra grįžti į Lietuvą, o Danielių pažadėjo parvežti po dviejų savaičių į Lietuvą ir dėl to parašė raštą. Abu sutarė, kad gražiai bendraus, palaikys ryšius dėl vaikų. Ji su dukra grįžo į Lietuvą 2019 m. vasario 22. Vėliau E. A. žinutėmis telefonu pradėjo rašyti, kad pareiškėja Danieliaus nematys ir pan.
Motyvuodama prašymą dėl laikinos gyvenamosios vietos D. nustatymo su ja pareiškėja be kita ko nurodo, kad „ anksčiau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio neteikė, nes galvojo jog pavyks taikiu susitarti dėl sūnaus grąžinimo į Lietuvą. Šiuo metu rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo.“
Pareiškėja nepateikė įrodymų ir pagrįstų argumentų kodėl ieškinio neteikia kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė jog egzistuoja priežastys pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą, tai yra nepagrindė jog egzistuoja objektyvios priežastys dėl kurių ji negalėjo pareikšti ieškinio kartu su prašymu. Pareiškėja kalba apie ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau ji tikrai galėjo pareikšti ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, kad prašymo teikimo momentu jau egzistavo grėsmė jos kaip pareiškėjos ar nepilnamečio sūnaus interesams, kadangi pagal rašytinį įsipareigojimą E. A. buvo įsipareigojęs sūnų į Lietuvą parvežti per mėnesį nuo 2019 m. vasario 21 d. ar 22 dienos, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas 2019 m. kovo 22 dieną, tai yra paskutinę termino dieną. Pareiškėja kaip grėsmę sūnui nurodo tai jog jis liko vienas su tėvu be motinos, tačiau tėvų valdžia vaikų atžvilgiu yra vienoda ir lygi. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų iš atsakingos institucijos užsienyje – JK, kad E. A. netinkamai elgiasi su vaiku, kad ji kreipėsi pagalbos į vaikų teisių institucijas JK ar į policiją dėl vaiko susigrąžinimo ar dėl E. A. netinkamo elgesio su vaikais ar ja pačia. Pagal duomenis tikrai galima daryti išvadą jog pareiškėja su vaikais ir sutuoktiniu kurį laiką gyveno JK, nes ji pati prašyme nurodo, kad „jos namuose JK jau gyvena kita moteris“, tai reiškia jog ji gyveno JK, ją laiko savo namais ir žino JK egzistuojančią tvarką bei galėjo pasinaudoti ja ir kreiptis į atsakingas institucijas. Ta aplinkybė jog galimai gyvena kartu su E. A. kita moteris savaime taip pat nereiškia jog yra grėsmė nepilnamečio vaiko interesams. Pareiškėja duomenų apie kitos moters buvimą netinkamą jos elgesį duomenų nepateikė. Vien pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis nepakanka išvadai apie grėsmės buvimą daryti.
Pareiškėja nurodo jog E. A. yra teistas ar baustas Švedijoje, tačiau nenurodo nei nusikaltimo (nusižengimo) pobūdžio nei nepateikia dėl to įrodymų. Laikinosios apsaugos priemonės klausimas turi būti išspręstas ne vėliau kaip per tris darbo dienas, išimtinais atvejais per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo (CPK 147 str. 1d.) ir teismas šiuo terminu tikrai nespėtų gauti duomenų iš Švedijos kaip nurodo pareiškėja jog prašys tokius duomenis (teistumo) išreikalauti teismo. Be to vien teistumo faktas jeigu jis ir yra nereiškia jog tėvas netinkamai vykdo tėvo valdžią ar tai kelia grėsmę D. A. teisėtiems interesams.
Pareiškėja taip pat neįrodė, kad egzistuoja tikimybė jog yra grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galimai palankaus jai sprendimo vykdymas. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai jog pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo jog E. A. galėtų vengti vykdyti teismo sprendimą, jeigu toks būtų priimtas, dėl vaiko ir jo dokumentų grąžinimo motinai, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ar išlaikymo Danieliui teikimo.
Teismas pasisako ir dėl to, kad pareiškėja visiškai nepasisako ar reikš ieškinį ir prašys dukros Sofijos gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti dukrai išlaikymą iš E. A..
Nustačius, kad pareiškėjos pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos yra nepagrįstas, nenustačius jog yra kilusi grėsmė teisėtiems nepilnamečio D. A. interesams (CK 3.3 str., CPK 376 str.), teismas prašymo netenkina.
Teismas pasisako jog pagal CPK 144 str. 2 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir tai reiškia jog pareiškėjos prašymo netenkinimas neužkerta jai kelio reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vėliau.
Teismas pasisako dar ir dėl to, kad šeimos bylose laikinoji apsaugos priemonė turi ir kitus tikslus, o būtent nagrinėdamas klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis , CPK) 376 straipsnis ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus sprendžia, atsižvelgiant ir į tai, kad būtų užtikrinti ir kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Teismas kaip jau minėta D. A. interesų pažeidimo pagal pateiktus kartu su prašymu duomenis nenustatė.
Teismo posėdžio metu D. A. nebuvo išklausytas, kadangi jis yra 4 metų amžiaus ir dar nesugeba suformuluoti savo nuomonės nagrinėjamu klausimu.
Sprendžiant laikinos apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su pareiškėjos prašymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str., 3 dalimi 290-291 str. teismas
nutaria:
pareiškėjos A. S.- A. prašymo (reg Nr. CBP-1949) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos netenkinti.
Nutarties patvirtintą kopiją teikti pareiškėjos atstovei (CPK 118 str.).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.