Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

F. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju inžinieriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. V. 2021 m. liepos 14 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio nešiojamojo kompiuterio „Apple MacBook Air“ (modelis A1466), prisijungęs per „Tor Browser“ naršyklę prie „tamsiojo interneto“ internetinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ savo paskyros slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, iš ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytų asmenų Ispanijoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir siuntė narkotinę medžiagą – 5,8734 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,6%, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ąjį sąrašą, už kurią sumokėjo 49,90 Eur ir nurodė užsakytą narkotinę medžiagą atsiųsti pašto siunta jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu.

Taip pat F. V. 2021 m. liepos 14 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio nešiojamojo kompiuterio „Apple MacBook Air“ (modelis A1466), prisijungęs per „Tor Browser“ naršyklę prie „tamsiojo interneto“ internetinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ savo paskyros slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, iš ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytų asmenų Ispanijoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsisakė narkotinę medžiagą – 5,8734 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,6%, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ąjį sąrašą, už kurią sumokėjo 49,90 Eur ir nurodė šią narkotinę medžiagą atsiųsti paštu jo vardu ir jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu ir tokiu būdu inicijavo šios narkotinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šią narkotinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant jo nurodytu adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minima narkotine medžiaga nurodytu adresu, jis, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2021 m. rugsėjo 14 d., iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, gabeno narkotinę medžiagą – 5,8734 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentraciją yra 14,6%.

Be to, F. V. ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, įsigijo 0,1768 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 46,2 %, ir kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą I-ąjį sąrašą, bei šias narkotines medžiagas nuo įsigijimo momento neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2021 m. gruodžio 2 d., kratos metu jas savanoriškai pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl 2021 m. liepos 14 d. narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo, jų siuntimo ir kontrabandos

Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad F. V. internetiniame tinklalapyje, pasinaudodamas savo asmenine paskyra, apmokėdamas kriptovaliuta, Ispanijos Karalystėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo į I narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktą narkotinę medžiagą, disponavimas kuria, taikant BK 7 straipsnio nuostatas, visais atvejais yra neteisėtas (išskyrus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme tiesiogiai įvardytus atvejus) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-689/2019). Taip pat, įgytą narkotinę medžiagą nurodė atsiųsti paštu į savo gyvenamąją vietą, tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo paštu siuntė narkotinę medžiagą. Taigi, jo veiksmai – neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas ir jų siuntimas, kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, viršijantį rekomenduojamą nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, jų siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, nustatyta, jog kaltinamojo įgytų ir siųstų kanapių masė – 5,8734 g, viršijo nedidelį kiekį, kadangi pagal minėtas rekomendacijas nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu rekomenduojama laikyti ne daugiau kaip 0,5 g šios medžiagos. Taigi kaltinamojo įgytas ir siųstas kanapių kiekis viršija rekomendacijose nurodytą šios medžiagos nedidelį kiekį, todėl ši jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors F. V. pareikštame kaltinime aptarta veika buvo kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tai nulėmė techninė klaida – rašymo apsirikimas, todėl su kaltinimo patikslinimu sutiko kaltinamasis F. V. ir jo gynėjas.

Kita vertus, analizuojant kaltinamajam pareikštą kaltinimą pažymėtina ir tai, jog BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia konkrečių alternatyvių baudžiamajame įstatyme išvardintų požymių buvimu – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, tačiau kaltinamajam kaltinamajame akte inkriminuojama veika iš esmės pasireiškia baudžiamajame įstatyme nenumatytu požymiu „užsisakė“. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog įgijimas BK 259 straipsnio prasme – gali būti ir pirkėjo materialaus atlygio perdavimas – atsiskaitymas už narkotinę medžiagą, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, o siuntimas, be kita ko, pasireiškia narkotinės medžiagos gabenimu pasitelkiant tarpinį vykdytoją – šiuo atveju pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojus. Įvertinus tai, jog byloje nekilo ginčo dėl kaltinamajam inkriminuotų faktinių veikos padarymo aplinkybių, kaltinime nurodytas požymis „užsisakė“ tikslinamas, pastarąjį pakeičiant baudžiamajame įstatyme numatytais požymiais – įgijo ir siuntė, kurių turinys atskleistas aprašant kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo būdą. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju atliktas kaltinamajam inkriminuotinų požymių patikslinimas kaltinamojo teisių į gynybą nepažeidžia, nes neturi įtakos inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai ir nėra pagrindo manyti, jog dėl taip pasikeitusių aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip.

Be to, byloje nustatyta, kad F. V., iš nenustatytų asmenų savo vardu užsakydamas narkotinę medžiagą bei sumokėdamas už ją, pasinaudodamas tarpiniu vykdytoju – pašto įstaigų teikiamomis paslaugomis, neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytus objektyviuosius veikos požymius. Visas šias alternatyvias veikas – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, jų siuntimą bei gabenimą per valstybės sieną, kaltinamasis padarė įgyvendindamas tą patį sumanymą, siekdamas apibrėžto tikslo – patenkinti savo asmeninius poreikius. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog nežinojo, kad konkrečiu byloje nustatytu narkotinės medžiagos kiekiu, kurį siuntėsi, negalima disponuoti Lietuvos Respublikoje, apklausiamas teisme patvirtino, jog atvykęs į Lietuvos Respubliką matė taisykles, kuriose parodyta, kad negalima turėti sprogstamųjų medžiagų, aštrių daiktų ir narkotikų, o įsigydamas ir siųsdamas iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką narkotines medžiagas neįsitikino, ar Lietuvos Respublikoje galima jomis disponuoti, jas vartoti. Pastebėtina ir tai, jog įgyjamos narkotinės medžiagos kiekis nebuvo lemiamas kaltinamojo apsisprendimui, kadangi pastarasis apklausiamas teisme nurodė, jog siunčiamų narkotinių medžiagų kiekis – jų svoris nepriklauso nuo įgijėjo valios, tačiau, suvokdamas, jog atsiųstos medžiagos kiekis gali viršyti užsakytą 5 g svorį, tai neturėjo realios įtakos kaltinamojo apsisprendimui ir nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis patvirtino, jog jam yra žinoma, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra draudžiamos, bei suvokė, kad įgytos kanapės yra narkotinės medžiagos, o, turėdamas galimybę, savo atliekamų veiksmų teisėtumu nesidomėjo, sąmoningai ignoravo. Byloje objektyviais duomenimis taip pat nustatyta, jog kaltinamasis, įgydamas narkotines medžiagas, atsiskaitė už jų siuntimą, numatydamas, jog narkotinės medžiagos bus siunčiamos iš užsienio – Ispanijos Karalystės, ką iliustravo ir siuntų terminai, todėl teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis, užsakydamas prekę, atlikdamas mokėjimą suvokė, jog narkotines medžiagas įgyja užsienio valstybėje. Taigi, kaltinamojo veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia – kaltininkas suprato, jog įgijo ir siuntė iš užsienio draudžiamas narkotines medžiagas, kurias gabeno per Lietuvos Respublikos sieną, neturėdamas tam leidimo ir norėjo taip veikti, siekdamas apibrėžto tikslo.

Dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo ir jų laikymo iki 2021 m. gruodžio 2 d.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis F. V. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 2 d. įgijo 0,1768 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 46,2 %, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą I-ąjį sąrašą, kurios buvo skirtos asmeniniam naudojimui ir kurias iki 2021 m. gruodžio 2 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini), kol kratos metu jas savanoriškai pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams ir taip padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Šias teismo nustatytas veikos padarymo faktines aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklaustas kaltinamasis F. V., nurodydamas, jog, negavęs iš užsienio užsakytos narkotinės medžiagos, gimimo dienos proga nusprendė narkotinę medžiagą įgyti iš nepažįstamo asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kurios likučiai buvo rasti kratos metu, kurios jis pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams. F. V. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta ir Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. kratos protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, jog sulaikius siuntą su narkotine medžiaga buvo nuspręsta atlikti kratą siuntos gavėjo – kaltinamojo F. V., gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą įtariamasis savanoriškai pateikė 2 vnt. smulkintuvų su augalinės kilmės medžiaga viduje, stiklinį prietaisą skirtą rūkymui su medžiagos likučiais viduje bei metalinį prietaisą su medžiagos likučiais viduje, kurie buvo supakuoti į paketą Nr. IB2384861. Atlikus objekto tyrimą Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2021 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2798 (21) konstatuota, jog pateiktame pakete Nr. IB2384861, metaliniame smulkintuve esanti susmulkinta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Smulkintuve yra 0,1768 g kanapių (antžeminių dalių). Šiose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 46,2%. Stiklinėje pypkėje, plastiko smulkintuve ir medinėje pypkės galvutėje yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų. Kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu“ I-ąjį sąrašą (t. 1, b. l. 123-124).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytais atitinkamų medžiagų kiekiais, nustatyta, jog kaltinamojo įgytų ir laikytų kanapių masė 0,1768 g, neviršijo nedidelio kiekio, todėl ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, kaltinamasis patvirtino, jog jam yra žinoma, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra draudžiamos, bei suvokė, kad įgytos kanapės yra narkotinės medžiagos, o kaltinamojo nurodomos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybės iš nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje naktiniame klube, kas iš esmės nėra būdinga įprastam neribotos civilinės apyvartos daiktų įsigijimui, leidžia spręsti, jog kaltinamasis suprato, kad neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamas narkotines medžiagas, neturėdamas tam leidimo ir norėjo taip veikti, siekdamas patenkinti asmeninius poreikius. Taigi, kaltinamojo veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam F. V., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis F. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, nusikalto būdamas neteistu, nebaustas administracine tvarka. Analizuojant kaltinamojo asmenybę nustatyta, jog kaltinamasis aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba bendrovėje jaunesniuoju inžinieriumi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad F. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teismui nekyla abejonių, jog kaltininko prisipažinimas yra savanoriškas, o ne nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos, nuoširdus gailėjimasis pasireiškia neigiamu savo veikos vertinimu, tačiau nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog kaltinamasis padėjo išaiškinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi, nors pastarasis ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pastarajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos atliekant procesinius veiksmus, kaltinamajam neneigiant byloje surinktų įrodymų patikimumo. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias – baudos, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Teismas, įvertinęs aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sprendžia, jog už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą F. V., kaip pirmą kartą teisiamam, dirbančiam asmeniui, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (už nesunkaus nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio), jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nesant kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, kaltinamajam skirtina turtinio pobūdžio sankcija – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam (past. – už baudžiamojo nusižengimo padarymą kaltininkui gali būti skiriama bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio).

BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsižvelgiant į sankcijoje nustatytą griežtą tik laisvės atėmimo nuo trijų iki dešimties metų bausmę, teismo vertinimu, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda įprastai kvalifikuojamos pavojingos veikos, sukeliančios realią grėsmę baudžiamuoju įstatymu saugomoms vertybėms, sukeliančios realų pavojų padaryti didelę žalą visuomenei. Todėl, kai galvojama apie rūšinį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, manytina, jog ši veika įprastai pasireiškia didelių kiekių grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenimą, be kita ko, turint tikslą ją platinti, savanaudiškų tikslų siekimą, kai tokie veiksmai daro labai didelę žalą valstybės ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas įvertinęs byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo F. V. veika, kvalifikuota kaip sunkus nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, neatitinka rūšinio šio nusikaltimo pavojingumo laipsnio. Bylos duomenimis nustatyta, jog į Lietuvos Respubliką buvo atsiųstas nežymiai viršijantis nedidelį narkotinės medžiagos – kanapių kiekis, asmeninių poreikių tenkinimui, realios žalos F. V. veiksmais sukelta nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sudėtinga išaiškinti nusikaltimą padariusį asmenį ir nusikalstamos veikos aplinkybes, pastarajam narkotines medžiagas siunčiantis savo gyvenamosios vietos adresu, tad įvertinus tiek pačią veiką, tiek kaltinamojo asmenybę, už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą svarstytinas švelnesnės bausmės skyrimą reglamentuojančių BK nuostatų taikymas.

Svarstydamas dėl švelnesnės bausmės skyrimo, teismas visų pirma turi patikrinti ar nėra galimybių taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, tačiau byloje nustatytos aplinkybes, kaltinamajam savanoriškai nepranešus apie nusikalstamas veikas, neatitinka šio straipsnio taikymui nustatytų imperatyviųjų sąlygų, todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo F. V. asmenybę, svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, F. V. neteisėtai per valstybės sieną gabeno nežymiai nedidelį kiekį viršijančios narkotinės medžiagos savo asmeniniams poreikiams, F. V. anksčiau neteistas, tai rodo, jog padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, nesusijusi su savanaudiškomis paskatomis, galimu pajamų šaltiniu, veika realių sunkių pasekmių nesukėlė, o kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tiek veikų padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu dirba. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus ir teismo išdėstytus bausmės skyrimui reikšmės turinčius argumentus, F. V. skiriant bausmę už BK 199 straipsnio 4 dalyje padarytą nusikaltimą, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėtų BK straipsnių sankcijose numatytos bausmės. Priešingu atveju, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ji nepasiektų bausmės paskirties ir būtų pažeistas teisingumo principas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su savo šeimos nariu surinko piniginių lėšų baudai sumokėti, todėl, teismo vertinimu, F. V. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė baudos bausmė. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės dydis – 150 MGL dydžio bauda, lygi minimaliam bausmės dydžiui (už sunkaus nusikaltimo padarymą kaltininkui skiriama bauda – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio), šiuo konkrečiu atveju yra optimali ir proporcinga, todėl mažinti jos nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltinamojo interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį.

Kaltinamojo padaryta veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis, t. y. dėl 2021 m. liepos 14 d. narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo, jų siuntimo ir kontrabandos, kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį, apjungtos vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirta bausmė bendrintina bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Kaltinamojo padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas skirtingai nusikalstamos veikos kategorijai, todėl bendrintinas bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už sunkaus nusikaltimo padarymą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 2 punktas). Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, F. V. skirtinos galutinės bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į F. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 12.01 val. iki 2021 m. gruodžio 2 d., 13.22 val. (t. 1, b. l. 164-169) (1 diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai.

F. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170-173) ir dokumentų – kaltinamojo (duomenys neskelbtini) pasų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 174-177), paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, grąžinant kaltinamajam asmens dokumentus.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. J.-D. 2021 m. spalio 21 d. nutarimu prekių siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – vokas su paketu viduje, kuriame 5,6708 g narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) ir jų pakuotės, apskaityta 2021 m. spalio 21 d. Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu Nr. (7.17/10)10-T2007 (t. 1, b. l. 32-33; 35) ir 2022 m. sausio 3 d. nutarimu – vokas su stikline pypke, dviem smulkintuvais, medinės pypkės galvute ir pakuotė, apskaityti Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu Nr. (7.17/10)10-TZ3642FT-26 (t. 1, b. l. 126-128), kuriuose objektų tyrimo metu rasta narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų, priduoti saugoti į Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyrių, Ramygalos g. 151, Panevėžyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip draudžiami apyvartoje bei kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 22 d. pažyma Nr. APD-2022-02505 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 268,09 Eur už F. V. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, parengiamojo teisiamojo posėdžio metu nustačius, jog kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, buvo priimtas sprendimas nuteistajam skirti gynėją ir F. V. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Jan Kučynski. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinio sprendimu metu galiojanti straipsnio redakcija, nepaisant BPK 51 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų besąlygiškų pagrindų užtikrinti kvalifikuota gynėjo pagalba, nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąjį gynėjo dalyvavimą pagrindą, nenumato jokių išimčių, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltininko, turi atsižvelgti tik į pastarojo turtinę padėtį.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad F. V. dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo teigimu, jo atžvilgiu nėra vykdoma vykdomųjų bylų dėl piniginių sumų išieškojimo, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patirtos išlaidos yra protingos, realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis, sprendžia, jog yra pagrindas visiškai tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suteikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes ir nustatyti subendrintą bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu F. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti F. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 2 d., 12.01 val. iki 2021 m. gruodžio 2 d., 13.22 val. (1 dieną), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę paskirti 98 MGL (4 900 Eur) dydžio baudą.

F. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš F. V. 268,09 Eur valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

prekių siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) – voką su paketu viduje, kuriame 5,6708 g narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) ir jų pakuotės, apskaitytą 2021 m. spalio 21 d. Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu Nr. (7.17/10)10-T2007, ir voką su stikline pypke, dviem smulkintuvais, medinės pypkės galvute ir pakuotę, apskaitytą Sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktu Nr. (7.17/10)10-TZ3642FT-26, priduotus saugoti į Muitinės Departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių apskaitos skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip draudžiamus apyvartoje ir kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

F. V. išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jei sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.