Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 31 d. veika) ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 24 d. veika) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutine subendrinta bausme paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. sausio 31 d., 19.30 val. iki 2017 m. vasario 1 d., 15.43 val. ir nuo 2017 m. vasario 24 d., 15.38 val. iki 2017 m. vasario 26 d., 15.15 val. (tris paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis, 2017 m. sausio 31 d., apie 12.00 val., buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilės girtumas), žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine K. B., varė ją iš bendro buto, o šiai atsisakius išeiti, sugriebęs rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti, po ko, kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai į galvos sritį ir kairę akį, taip padarydamas K. B. kairės akies sumušimą nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. B. sveikatą.Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 24 d., apie 15.10 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilės girtumas), žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine K. B., jai gulint lovoje, priėjo ir du kartus kumščiu sudavė jai į pakaušio sritį bei du kartus sudavė į kairės pusės krūtinės sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde A. B. prašo panaikinti 2018 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinti A. B..Skunde apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino A. B. veiksmus, todėl teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Nuosprendyje konstatuota, kad 2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje K. B. prisipažino, jog dėl alkoholio ji ne viską prisimena, pati yra kalta, kad provokavo konfliktus, pati nugriuvo eidama pakeliui į namus neblaivi, melagingai pranešė apie sumušimą. Tačiau teismas kritiškai vertino šiuos nukentėjusiosios parodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog tokiais parodymais K. B. siekia padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nėra aišku, kodėl būtent šie parodymai, o ne prieštaringi ir nenuoseklūs K. B. parodymai duoti ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, buvo vertinami kritiškai.Apeliantas pažymėjo, kad nuteistojo A. B. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jis jų nekeitė ir visuomet tvirtino, kad K. B. keršydama apkalba apeliantą. Liudytojų – policijos pareigūnų B. M., M. K., V. S. ir A. S. parodymuose nėra tiesioginių, neginčijamų nuorodų į A. B. kokius nors neteisėtus veiksmus. Atvykę po iškvietimų pareigūnai matė, kad K. B. yra neblaivi. Apklaustas liudytojas – ekspertas J. M. P., taip pat nedavė parodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti K. B. sužalojimų atsiradimo mechanizmą bei daryti išvadą dėl A. B. kaltumo. Nors K. B. sužalojimai užfiksuoti, tačiau nėra aišku kur, kada ir kaip jie atsirado. Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos P. G. parodymus, kuri paaiškino, jog A. B. 5 metus ją prižiūri, jai padeda bei charakterizuoja jį kaip gerą, švelnų žmogų. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas savo skunde kelia įrodymų vertinimo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nepagrįstai nesirėmė jos teisme duotais parodymais. Teisminiame procese įrodymai yra vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas laikėsi šių taisyklių. Vertinant parodymus siekiant išsiaiškinti, ar jie yra patikimi, svarbūs du aspektai – parodymų nuoseklumas ir jų atitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams. Nuosprendyje detaliai išanalizuoti įvairiu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiosios K. B. duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2017 m. gruodžio 1 d. K. B. pakeistais parodymais ir paaiškinimu, jog vyras prieš ją smurto nenaudojo, o ji susižalojo nugriuvusi. Tokia nukentėjusiosios versija neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai bei parodymai duoti 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, atitiko byloje surinktus kitus duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent šiais K. B. paaiškinimais. Nuosprendyje nukentėjusios pirminiai parodymai sulyginti su policijos pareigūnų parodymais ir nustatyta, kad jie iš esmės atitinka vieni kitus. Analizės rezultate pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai yra patikimi ir priimdamas nuosprendį pagrįstai jais vadovavosi. Šių įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą dėl nusikalstamų veiksmų buvimo A. B. veiksmuose. Pakeistą K. B. poziciją dėl griuvimo ir susižalojimo paneigia byloje esantys duomenys bei pati įvykių eiga. Liudytojas pareigūnas V. S. nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 16.00 val., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, jog policiją kvietė K. B.. Jos kairė akis buvo patinusi, nukentėjusioji nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jos buvęs vyras iš įvykio vietos pasišalino prieš atvykstant pareigūnams. Tos pačios dienos vakare tuo pačiu adresu pareigūnai buvo iškviesti antrą kartą. Liudytoja pareigūnė B. M. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi nukentėjusioji K. B.. Nukentėjusiosios akis buvo patinusi, bet ji nurodė, kad dėl sumušimo policija jau buvo kviesta, o ji pati grįžo iš ligoninės. Sugrįžus iš ligoninės vyras vėl pradėjo konfliktuoti, todėl ji dar kartą iškvietė policiją. A. B. buvo sulaikytas, jis buvo neblaivus. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmojo iškvietimo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, taigi griuvimo atvejis pirmojo iškvietimo metu neįtikimas, nes pakeistuose parodymuose nukentėjusioji tvirtino, kad nugriuvo būdama neblaivi. Galimas griuvimo atvejis, kai K. B. buvo neblaivi, prieš antrąjį policijos pareigūnų iškvietimą yra neatitinkantis byloje nustatytų įvykio aplinkybių, nes jos sužalojimo faktas jau buvo užfiksuotas ankstesnio iškvietimo metu. 2017 m. vasario 24 d. įvykio metu taip pat buvo iškviesti policijos pareigūnai. Teisme apklausta liudytoja pareigūnė M. K. teigė, kad atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su K. B. ant jos kūno vizualiai sužalojimų nesimatė. K. B. ranką dėjo prie krūtinės kairės pusės ir teigė, kad būtent ten jai skauda, bet nuo medicininės pagalbos atsisakė. Liudytoja patvirtino, kad nukentėjusioji buvo blaivi ir matėsi, kad yra susijaudinusi. Šie duomenys taip pat paneigia nukentėjusiosios versiją dėl susižalojimo nugriuvus esant neblaiviai.Apeliantas pabrėžė, kad teisme apklaustas liudytojas ekspertas J. M. P. nedavė parodymų, kuriais vienareikšmiškai nustatytas K. B. sužalojimų atsiradimo mechanizmas. Teismo posėdžio metu J. M. P. teigė, kad tokiam sužalojimui (paakio sumušimas, patinimas) būdinga, kai yra kontaktas su riboto paviršiaus daiktu, kuris nėra grubus, kad padarytų žaizdą. Nugriuvus ant lygaus paviršiaus tokie sužalojimai nesigautų. Ekspertas jau buvo nustatęs sužalojimus. Paaiškino, kad kritus ant laiptų, ta dalis, kuria atsitrenkė būtų nubrozdinta. Visgi ekspertas negalėjo kategoriškai paneigti aplinkybės, kad K. B. galėjo susižaloti griūdama, tačiau pabrėžė, kad tokie sužalojimai kritimui nebūdingi. Nors K. B. susižalojimo griūnant ekspertas negalėjo visiškai paneigti, tačiau ši versija atmesta vadovaujantis kitais teismo ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog pakeisdama parodymus K. B. siekė padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrįstai nesivadovavo jos teismo posėdžio metu pakeistais parodymais.A. B. nurodė, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tačiau teismas jais nesirėmė. Apylinkės teismas nustatė, kad nuteistojo parodymai yra prieštaringi ir pagrįstai jais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija. Apklaustas teisme nuteistasis paaiškino, kad 2017 m. vasario 23 d. dieną nebuvo namuose, nes šventė. Atsikėlus 2017 m. vasario 24 d. ryte tarp jo ir K. B. kilo žodinis konfliktas, nes 23 dieną jis grįžo vėlai. 2017 m. vasario 24 d. buvo išgėręs su pažįstamais, todėl nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad po sausio mėnesio įvykių jis laikinai apsigyveno pas savo draugą. 2017 m. vasario 24 d. jam paskambino buvusi sutuoktinė ir pakvietė ateiti namo, kad A. B. išsimaudytų ir pasiimtų daiktus. Ji pasižadėjo, kad nepraneš policijai, nes nuteistajam buvo uždrausta su ja bendrauti. Tuomet jis atėjo namo, pabendravo su K. B., konflikto neįvyko. Tuomet jis išsimaudė, išgėrė alaus, užmigo, nes buvo vartojęs alkoholio ir prieš tai, nes šventė praėjusios dienos vakare. Po kiek laiko sugrįžo buvusi žmona su policijos pareigūnais ir jį sulaikė. Akivaizdu, kad nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir iš esmės skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigia ir 2017 m. vasario 24 d. skambučio į BPC įrašas ir jo išklotinė. Juose užfiksuota, kad pokalbio su operatore metu dalyvauja ir A. B., o jo ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, kad jis iki policijos pareigūnų atvykimo miegojo, yra melaginga. Taigi teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais A. B. parodymais, nes jie neatitiko nustatytų įvykio aplinkybių.Apeliantas nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos P. G. parodymus, kuriuose jis charakterizuojamas kaip geras žmogus. Teismo posėdžio metu liudytojos P. G. parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka. Juose užfiksuota, kad ji neprisimena, ar A. B. buvo pas ją 2017 m. sausio 31 d., nuo 13.00 iki 17.00 val., o apie konfliktą nieko nežinojo, taigi jokių reikšmingų aplinkybių įvardinti negalėjo. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kadangi liudytoja P. G. jokių reikšmingų duomenų apie įvykį nepateikė, teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo jos parodymais. Tai, kad liudytoja teigiamai charakterizuoja ją prižiūrintį A. B., jo kaltės padarius nusikalstamą veiką nepaneigia bei atsakomybės nesušvelnina.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.