- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-965-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-162669-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – 8 m. laisvės atėmimo;
2) 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;
3) 2015 m. spalio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto;
4) 2016 m. vasario 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2016 m. balandžio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo, turintis nepanaikintą ir neišnykusį teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 m. balandžio 20 d., apie 23 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,7 promilių girtumas), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu trenkė sugyventinei J. Č. į dešinį antakį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. Č. 2 cm nubrozdinimą dešinės akies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie metus, kartu su sugyventine J. Č.. Butą nuomoja sugyventinė. 2019 m. balandžio 20 d., apie 15 val. 00 min., namuose kartu su savo sugyventine, pradėjo vartoti alkoholį, šampaną, sidrą. Konfliktų nebuvo, bendravo. Kuomet jau buvo tamsu, buvo gerokai apgirtę, jis nusprendė garsiau paklausyti vieną dainą. Priėjęs prie muzikinio centro pagarsino. Pagarsinus pradėjo konfliktuoti dėl muzikos garsumo, abu susistumdė, sudavė kumščiu sugyventinei į veidą. Matė, jog J. Č. iš antakio bėga kraujas. Pats išsigando, pamatė, jog kraują J. Č. apsivalė ir jis nustojo bėgti. Jis išvedė į lauką pavedžioti šunį ir būnat lauke, paskambino pareigūnas. A. G. grįžus į namus, jis buvo sulaikytas. Dėl įvykusio konflikto ir suduoto smūgio gailisi, J. Č. atsiprašė, su ja susitaikė (b. 1. 78-79, 84).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji J. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namuose vartojo alkoholį kartu su sugyventiniu A. G.. Bendravo, kalbėjosi, konfliktų pradžioje nebuvo. Vėliau, laiko tiksliai nežino, buvo gerokai išgėrę, kai A. G. pradėjo garsiai leisti muziką. Garsi muzika pradėjo trukdyti, ji suprato, kad jau vėlus metas, paprašė sugyventinio pritildyti muziką. Šis, išgirdęs prašymą nutildyti muziką, ir pamatęs, jog ji eina link muzikinio centro patildyti, ją nustūmė. Nustūmęs nuo muzikinio centro, rankos kumščiu smūgiavo vieną kartą į dešinės pusės antakį, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas. A. G. tai pamatęs iš karto paėmė šunį ir išėjo į lauką, vėliau lauke buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ankščiau sugyventinis yra prieš ją smurtavęs, bet ji į policiją nesikreipė, išsiaiškindavo patys. Jis yra iš Druskininkų, gyvena jos nuomojame bute ir yra išlaikomas, gyvena čia (duomenys neskelbtini) su ja apie metus laiko (b. 1. 25-26).
Iš 2019 m. gegužės 15 d. akistatos protokolo nustatyta, kad atlikus nukentėjusiosios J. Č. ir kaltinamojo A. G. akistatą, J. Č. parodė, kad tą vakarą ji su A. G. vartojo alkoholį, vienu metu A. G. pradėjo garsiai klausytis muzikos, ji nuėjo jos pritildyti, nes buvo vėlus metas, suprato, kad tokia garsiai grojanti muzika gali trukdyti kaimynams. Kai tildė muziką, A. G. priėjo ir jai vieną kartą, galimai kumščiu, sudavė į dešinįjį antakį ir jį prakirto. Ji jokių smūgių sugyventiniui A. G. nesudavė. A. G. sutiko su tokiais J. Č. parodymais, juos pilnai patvirtino. Pilnai pripažįsta, kad jai suduodamas kumščiu smūgį į antakį jį prakirto, dėl to gailisi (b. 1. 31-32).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 23 val. 47 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), konflikto tarp sutuoktinių metu pranešėjai prakirstas antakis, abu neblaivūs. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja J. Č., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. G. išgertuvių metu ranka sudavė J. Č. į veidą, prakirto dešinės pusės antakį. A. G. iš namų iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino. Vėliau minėtas asmuo rastas prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo (b. l. 51).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 A. G. 2019 m. balandžio 21 d., 00 val. 54 min., nustatytas 1,70 promilės neblaivumas (b. l. 52).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 J. Č. 2019 m. balandžio 20 d., 23 val. 56 min., nustatytas 2,56 promilės neblaivumas (b. l. 52).
Iš tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad gautas pranešimas, jog 2019 m. balandžio 20 d., 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu J. Č. buvo sumušta sugyventinio A. G., kuris J. Č. sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veidą, dėl ko buvo sužalotas dešinysis antakis (b. l. 1-3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ją apžiūrėjus, įkalčių, turinčių reikšmės bylos tyrimui, nepastebėta (b. l. 13-19).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais (2019 m. balandžio 21 d. gydytojo įrašu) bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad J. Č. padarytas apie 2 centimetrų nubrozdinimas dešinės akies srityje paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 50).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. Č. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kita) pagrįsti A. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 124, 126-129).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 90-95), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 112-116). Yra dirbantis(b. l. 117). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į A. G. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 21 d. 00 val. 45 min. iki 2019 m. balandžio 21 d. 11 val. 25 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 21 d. nutarimu (b. l. 85-87) A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. G. sulaikymą nuo 2019 m. balandžio 21 d. 00 val. 45 min. iki 2019 m. balandžio 21 d. 11 val. 25 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.