Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl nesumokėtos kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai A. M. ir R. M. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos neišmokėtą 24 540 Eur kompensaciją už paimtą jiems nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 4 269,28 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (2017 m. rugsėjo 30 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams priklausė 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovų žemės sklypas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstruoti)“ Nr. ŽVP-130-(1.18) (toliau – ir Aktas) Ieškovų žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir nustatyta, kad sklypo vertė yra 40 060 Eur. Ieškovams buvo paaiškinta, kad kompensacija už visuomenės poreikiams paimamą žemę mokama pagal įstatymą, Ieškovų žemės sklypo vertė nustatyta atlikus šio sklypo vertinimą. Jei ieškovai nepasirašys Akto, bus kreipiamasi į teismą, ir teismas nustatys tokią pačią Ieškovų žemės sklypo vertę, kaip ir Akte. Todėl ieškovai pasirašė Aktą, jiems buvo išmokėta 40 060 Eur kompensacija. 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ieškovai sužinojo, kad kiti 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) bendrasavininkai A. J. ir Ž. J., kuriems, kaip ir ieškovams, priklausė 1/5 dalis Žemės sklypo, nesutiko su 40 060 Eur kompensacija, ir jiems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją. Ieškovai kreipėsi į atsakovę, prašydami perskaičiuoti kompensaciją už Ieškovų žemės sklypą ir išmokėti ieškovams papildomą 24 540 Eur kompensaciją, tačiau atsakovė prašymą atsisakė tenkinti.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovė nurodė, kad Ieškovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo baigta 2017 metais, ieškovams už visuomenės poreikiams paimtą sklypą buvo atlyginta sklypo rinkos vertė pinigais, kuri nustatyta atlikus Žemės sklypo vertinimą. Ieškovai buvo informuoti apie galimybę ginčyti Ieškovų žemės sklypo vertę teisme (t. y. nepasirašyti Akto), tačiau ieškovai to nepadarė. Ieškovai kelia reikalavimus iš jau pasibaigusių teisinių santykių.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti.

6. Trečiasis asmuo nurodė, kad turi būti taikoma valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 (toliau – ir Ataskaita) nustatyta 40 060 Eur Ieškovų žemės sklypo vertė. Ataskaita nebuvo panaikinta ieškovų nurodytoje administracinėje byloje, ieškovai šioje byloje nedalyvavo, spendimas priimtas ne ieškovų atžvilgiu, t. y. ieškovams neturi teisinės galios. Ieškovai, pasirašydami Aktą, sutiko su Akte nustatyta 40 060 Eur Ieškovų žemės sklypo verte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

7.1. Ieškovų žemės sklypas visuomenės poreikiams buvo paimtas Aktu, Akte nurodyta 40 060 Eur sklypo vertė nustatyta pagal Ataskaitą. Ieškovai Aktą pasirašė, ieškovams buvo išmokėti 40 060 Eur kompensacija už Ieškovų žemės sklypą;

7.2. ieškovai pareiškė ieškinį, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 buvo paliktas nepakeistas, pagrindu kitiems Žemės sklypo bendrasavininkams A. J. ir Ž. J. buvo išmokėta didesnė kompensacija nei ieškovams, kuri buvo nustatyta pagal ekspertės I. K. 2018 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-9/2018;

7.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-1827-415/2020, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties 39 punkte nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme; 40 punkte nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju nuo atsakovų Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikas. Tai suponavo esminius Žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme, todėl visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė Tarnybos direktoriui priėmus 2017 m. gruodžio 27 d. Paėmimo aktą, kuriuo iš atsakovų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo (žr. Nutarties 37, 38.3 punktus)“; 41 punkte nurodė, kad „<...> teismas pagrįstai bei teisėtai atsakovų Žemės sklypo dalies rinkos vertę nustatė tokią, kokia ji buvo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį pasibaigimo metu, remdamasis teismui pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens sudaryta Išvada“;

7.4. skirtumas tarp išnagrinėtos administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių yra tas, kad išnagrinėtoje byloje kiti Žemės sklypo bendrasavininkai nebuvo pasirašę akto „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstruoti)“. Nagrinėjamoje byloje ieškovai Aktą pasirašė, pinigus gavo ir į teismą kreipėsi tik sužinoję apie teismų sprendimais kitiems Žemės sklypo bendrasavininkams nustatytą didesnę kompensaciją;

7.5. ieškovai prašo priteisti 24 540 Eur neišmokėtą kompensaciją, tačiau Ieškovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra užbaigta: ieškovai sutiko su kompensacijos dydžiu, pasirašė Aktą, gavo visus Akte nurodytus pinigus, tad teigti, kad kompensacijos dalis ieškovams yra neišmokėta, nėra pagrindo. Vien tai, kad ieškovai, gavę duomenis apie priimtus teismų sprendimus kitų Žemės sklypo bendrasavininkų atžvilgiu, „persigalvojo“ dėl Ieškovų žemės sklypo rinkos vertės, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį. Į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovai buvo spaudžiami pasirašyti ar priversti pasirašyti Aktą;

7.6. nors už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti tinkamai atlyginama, tačiau ieškovai taip pat turi laikytis Lietuvos Respublikos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nuostatų. Atsakovė byloje nurodė, kad teisės aktai nesuteikia jai teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaitoje nustatyto kompensacijos dydžio perskaičiavimo po Akto pasirašymo. Kompensacijos perskaičiavimo ar „teisingesnio“ kompensacijos dydžio nustatymo teisme, pasibaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms, teisės aktai nenumato ir teismui. Teisės aktų nuostatomis sureguliuota, kada savininkas gali išreikšti nesutikimą su kompensacijos dydžiu ir kaip tas ginčas yra sprendžiamas. Tokiu būdu užtikrinamas ir teisinių santykių stabilumas. Tokie ieškovų veiksmai, kada jie nustatytu laiku nepareiškė nesutikimo su kompensacijos dydžiu, sietini su tinkamu savo teisių negynimu / ne)gyvendinimu teisės aktų nustatyta tvarka;

7.7. jei ieškovai būtų nepasirašę Akto, ginčą dėl kompensacijos už Ieškovų žemės sklypą būtų išsprendęs teismas. Ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. kovo 23 d., t. y. praėjus 3,5 metų po Akto priėmimo. Vien tai, kad kiti Žemės sklypo bendrasavininkai pasinaudojo teise nesutikti su kompensacija ir ją nustatė teismas, nesudaro pagrindo ieškovams remtis kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors ir dėl to paties Žemės sklypo analogiškos dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. teismas sprendime nepateikė vertinimo dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) pateiktų išaiškinimų, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018);

8.2. pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, kad kompensacijos dydis ieškovams buvo nustatytas ir Ieškovų žemės sklypas paimtas 2017 m. rugsėjo 27 d. Aktu pagal sklypo vertę, nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 d. Tai neatitiko nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų – teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę žemės paėmimo metu. Valstybės institucijos rėmėsi pasenusiu Ieškovų žemės sklypo vertinimu, nors įstatymai ir teismų praktika įpareigoja vadovautis žemės sklypo paėmimo metu esančia žemės sklypo verte;

8.3. teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracine byla Nr. eA-1827-415/2020, kurioje kitiems Žemės sklypo bendrasavininkams (kuriems, kaip ir ieškovams, priklausė 1/5 dalis Žemės sklypo) buvo priteista 24 540 Eur didesnė kompensacija. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus nustatytas kompensacijos dydis neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų – teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Vien tai, jog ieškovai buvo pasirašę Aktą, negali keisti akivaizdžiai vienodų faktinių aplinkybių, susijusių su netinkamu Žemės sklypo vertės nustatymu;

8.4. administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 nebuvo nustatinėjama, ar Ataskaita buvo atlikta netinkamai arba neteisingai, tačiau buvo nustatyta, kad „nuo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikas. Tai suponavo esminius Žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme, todėl visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė Tarnybos direktoriui priėmus 2017 m. gruodžio 27 d. Paėmimo aktą, kuriuo iš atsakovų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo (žr. nutarties 37, 38.3 punktus)“;

8.5. valstybės institucijos, paimdamos žemę visuomenės poreikiams, turi pareigą ir privalo remtis žemės rinkos verte, esančia būtent žemės paėmimo metu, o ne verte, kuri buvo, kai buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Praėjus daugiau nei keliems metams, žemės rinkos vertė gali drastiškai pasikeisti, dėl ko dar kartą neįvertinus esamos žemės rinkos vertės, gali būti pažeidžiamas teisingo atlyginimo principas;

8.6. ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jiems kompensacija skaičiuojama teisingai, laikantis visų reikalavimų ir kad jiems nėra galimybės gauti didesnės, nei institucijos apskaičiuota, kompensacijos. Išmokant to paties Žemės sklypo analogiškų dalių savininkams skirtingas kompensacijas, pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai ir pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis, sudarant įspūdį, kad tik intensyviai ginant savo teises teisme galima gauti teisingą atlyginimą už paimtą visuomenės poreikiams žemę. Visgi aplinkybė, ar asmuo turi teisinių žinių ir ar intensyviai gina savo teises, neturėtų daryti lemiamos įtakos kompensacijos dydžiui;

8.7. vien ieškovų sutikimas, pasirašant Aktą, neatleidžia valstybės nuo pareigos tinkamai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Tai, kad ieškovai pasirašė Aktą, nepatvirtina, kad ieškovams buvo tinkamai atlyginta už paimtą Ieškovų žemės sklypą.

9. Atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. byloje kilo ginčas dėl ieškovų teisės reikalauti perskaičiuoti kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą Ieškovų žemės sklypą jau pasibaigus Ieškovų žemės sklypo paėmimo procedūroms, t. y. ieškovams sutikus su nustatyta sklypo verte ir gavus kompensaciją. Ginčas kilęs iš viešosios teisės santykių, o viešojoje teisėje galioja principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Pagal Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, ginčai dėl žemės paėmimo nagrinėjami administraciniuose teismuose savininkams (naudotojams) nepasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsamiai ir nenagrinėjo teisingo atlyginimo klausimo už Ieškovų žemės sklypą;

9.2. nepagrįsti ieškovų argumentai, jog Ieškovų žemės sklypo vertė buvo nustatyta netinkamai, t. y. buvo remiamasi neaktualia Ataskaita. Procedūros metu buvo atliktas individualus Žemės sklypo vertinimas, kurį atliko nepriklausomas turto vertintojas. Apie procedūras ir vertinimą ieškovai buvo informuoti, bet pretenzijų dėl to neteikė;

9.3. ieškovų nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-1827-415/2020 nėra prejudicinis faktas, kuris galėtų būti taikomas šioje byloje, kadangi ieškovai administracinėje byloje nedalyvavo. Minėtoje byloje dalyvavę šalys elgėsi skirtingai nei ieškovai – jie atsisakė pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir iniciavo ginčą teisme. Taip pat esminis skirtumas nuo ieškovų minimos administracinės bylos yra sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams diena – ieškovų atveju tai buvo 2017 m. rugsėjo 27 d., o kitų asmenų atveju – 2017 m. gruodžio 27 d. Be to, minimoje administracinėje byloje pakartotinis Žemės sklypo vertinimas buvo atliktas 2018 m. sausio 3 d., kas sudaro dar didesnį laiko skirtumą tarp sprendimo paimti Ieškovų žemės sklypą ir rinkos vertės nustatymo dienos, nei nurodytoje administracinėje byloje. Žemės rinkos vertės nustatymo diena šiuo atveju yra pakankamai reikšminga aplinkybė, kad nebūtų automatiškai taikomi kitose bylose atlikti vertinimai;

9.4. teisingo atlyginimo už paimtą žemę principas yra neatsiejamai susijęs ir su savininko subjektyviuoju požiūriu, ar institucijos apskaičiuotas atlyginimo dydis jį tenkina, ar savininkui nekyla abejonių dėl jo nustatymo. Situacija, kai savininko nuomonė pasikeitė sužinojus apie kito asmens ginčą ir teismo sprendimą, eliminuoja paties savininko atsakomybę už savo veiksmus. Šioje byloje ieškovų elgesys turi būti vertinamas pagal bonus pater familias (protingo, apdairaus žmogaus) elgesio standartą. Nenustatyta, kad institucijos ieškovus būtų suklaidinę ar apgavę. Ieškovai apeliaciniame skunde siekia sudaryti įspūdį, kad teisingo atlyginimo principas nepriklauso nuo jų – jie teigia, kad nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą. Teisingo atlyginimo principas taip pat negali būti atsietas nuo teisės aktais apibrėžtų procedūrų ir terminų – asmuo turi laikytis nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos ir laiku ir nustatyta kreiptis į valstybės institucijas ir teismus. Šiuo atveju bylos dėl atlyginimo dydžio nustatymo nagrinėjimas praėjus 3,5 metų po procedūros pabaigos neatitiktų teisinių santykių stabilumo, teisinio apibrėžtumo ir teisminės gynybos efektyvumo principų.

10. Trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. pasirašę Aktą, ieškovai sutiko su Ataskaitoje nustatyta 40 060 Eur kompensacija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma turėtų būti taikoma ir Aktui;

10.2. santykiams tarp valstybės ir asmens turėtų būti taikomos administracinės teisės normos, t. y. galioja vieno mėnesio administracinės senaties terminas, kuris yra suėjęs ir ieškovų neprašomas atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Ieškovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimui Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstruoti) procedūros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

14. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstruoti)“ Nr. ŽVP-130-(1.18) (Aktas) visuomenės poreikiams buvo paimta ieškovams priklausanti 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Ieškovų žemės sklypas). Akte nustatyta Ieškovų žemės sklypo vertė – 40 060 Eur. Ieškovų žemės sklypo vertės nustatymo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, parengta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo turto vertintojo A. T. (Ataskaita). Ieškovai Aktą pasirašė 2017 m. spalio 30 d. Ieškovams yra išmokėtas 40 060 Eur atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą Ieškovų žemės sklypą.

15. Ieškovai teigia, kad Akte nustatyta neteisinga kompensacija už Ieškovų žemės sklypą. Ieškovų žemės sklypas visuomenės poreikiams paimtas 2017 m. rugsėjo 27 d. Aktu, o Ieškovų žemės sklypo vertės nustatymo data – 2015 m. rugpjūčio 18 d. Valstybės institucijos rėmėsi pasenusiu Ieškovų žemės sklypo vertinimu, nors įstatymai ir teismų praktika įpareigoja vadovautis žemės paėmimo metu esančia žemės verte.

16. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą taikymo.

17. Žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, tačiau iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1827/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789/2021).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje V. ir P. prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje S. prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje F. K. of G. ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje P. prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par. 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje E. ir M. & Co. M. A. prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, par. 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje G.-G. prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; V. ir P., par. 111).

20. Iš šio reglamentavimo matyti, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1827/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789/2021).

21. Pagal Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui), asmuo nepraranda nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą, tik ribojama asmens teisė disponuoti šiuo sklypu (žemės sklypo savininkas neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į paimamą žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nuosavybę į žemės sklypą asmuo praranda, kai žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kai paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba tokį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę.

22. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio, ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės į valstybės nuosavybę gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Nagrinėjamu atveju Aktas priimtas 2017 m. rugsėjo 27 d., o Akte nurodyta Ieškovės žemės sklypo vertė (40 060 Eur) nustatyta pagal sklypo vertę, buvusią 2015 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, nuo Ieškovų žemės sklypo vertės nustatymo dienos iki Akto priėmimo praėjo reikšmingas laiko tarpas (daugiau kaip dveji metai), lėmęs Ieškovų žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme.

23. Tai patvirtina ieškovų į bylą pateikta ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. IK-9/2018 (toliau – ir Išvada), kurioje nustatyta 323 000 Eur 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), vertė, buvusi 2018 m. sausio 3 d. Ieškovų žemės sklypas sudaro 1/5 dalį Žemės sklypo, taigi, Ieškovų žemės sklypo vertė 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur. Nors Aktas priimtas 2017 m. rugsėjo 27 d., o Išvadoje Žemės sklypo vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 d., atsakovė nepateikė įrodymų, kad per šį trejų mėnesių laikotarpį būtų įvykę reikšmingi Žemės sklypo vertės pokyčiai. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti Išvada.

24. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad, ieškovams pasirašius Aktą ir gavus Akte nustatytą kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą Ieškovų žemės sklypą, nebėra galimybės spręsti dėl išmokėtos kompensacijos pagrįstumo. Žemės paėmimo įstatymo nuostatos tokio ribojimo nenustato.

25. Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad teisingo atlyginimo už paimtą žemę principas yra neatsiejamai susijęs su savininko subjektyviuoju požiūriu, ar institucijos apskaičiuotas atlyginimo dydis jį tenkina, o taip pat teisingo atlyginimo principas negali būti atsietas nuo teisės aktais apibrėžtų procedūrų ir terminų – asmuo turi laikytis nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos ir laiku ir nustatyta kreiptis į valstybės institucijas ir teismus.

26. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatomas ne valstybės institucijų ir paimamo žemės sklypo savininko susitarimu, o atlikus individualų visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, šį vertinimą užsako projektą įgyvendinanti institucija (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nacionalinė žemės tarnyba tvirtina projektą įgyvendinančios institucijos parengtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, jei nustato, kad projektą įgyvendinančios institucijos pateiktas projektas ir turto vertinimo atskaita yra parengti Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Žemės paėmimo įstatymo5 straipsnio 2¹ dalies 3 punktą žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodomas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydis.

27. Taigi, visuomenės poreikiams paimamos žemės atlyginimo nustatymas yra projektą įgyvendinančios institucijos ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos, ir šios valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu.

28. Ieškovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovai buvo suklaidinti dėl Akto nepasirašymo pasekmių, teigiant, kad, ieškovams nepasirašius Akto, bus kreiptasi į teismą ir teismas nustatys tokią pačią Ieškovų žemės sklypo vertę, kaip ir Akte, iš dalies patvirtina Akto 2.4 punkte įrašyta nuostata, kad, ieškovams nepasirašius Akto, atsakovė Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl šio Akto teisėtumo patvirtinimo. Iš šios nuostatos ieškovams galėjo susidaryti įspūdis, kad teismas tiesiog patvirtina Aktą, o ne aiškinasi Akto nepasirašymo priežastis ir, esant žemės savininko prieštaravimui dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės, nagrinėja ginčą dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ieškovų žemės sklypo vertės nustatymas 2015 m. rugpjūčio 15 d., kai Ieškovų žemės sklypas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 30 d. Aktu, neatitinka nuosavybės teisės imperatyvo – teisingo atlyginimo už paimamą žemę pinigais pagal rinkos vertę.

30. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą žemės savininkui perveda atitinkamą projektą įgyvendinanti institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) km rekonstrukciją) įgyvendinančia institucija paskirta atsakovė. Todėl 24 540 Eur kompensacijos dalis už visuomenės poreikiams paimtą Ieškovų žemės sklypą ieškovams solidariai priteisiama iš atsakovės.

31. Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi Akto priėmimo metu) nustatyta, kad jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams nurodytame akte nurodytą atlyginimą į žemės savininko ar kito naudotojo nurodytą sąskaitą. Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju atsakovė pervedė ieškovams Akte nurodytą atlyginimą už Ieškovų žemės sklypą. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje nėra numatyta projektą įgyvendinančios institucijos pareiga mokėti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo savininkui palūkanas, jei teismas nustato kitą visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę, nei nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 269,28 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo Akto priėmimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 23 d.), ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo atmetamas.

32. Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovės ieškovų naudai priteisiamas 552 Eur žyminis mokestis už ieškinį, skaičiuojamas nuo 24 540 Eur, ir 2 576,70 Eur išlaidos už advokato pagalbą, apskaičiuotos pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį – 85,18 proc. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovai pateikė duomenis, kad už ekspertės I. K. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą Nr. IK-12/2021 sumokėjo 800 Eur. Tačiau ieškovai ieškinio prašomą priteisti 24 540 Eur kompensacijos dalį grindė ne ekspertės I. K. parengta nekilnojamojo turto vertinimo konsultacine išvada Nr. IK-12/2021, o Išvada. Todėl ieškovams neatlyginamos 800 Eur išlaidos už ekspertės I. K. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą Nr. IK-12/2021 (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

34. Iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 552 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, skaičiuojamas nuo 24 540 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą sumokėjo 1 815 Eur. Patenkinus 85,18 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovės ieškovų naudai priteisiama 1 546,02 Eur šių išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškovų A. M. ir R. M. naudai solidariai 24 540 Eur už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir lygiomis dalimis 3 128,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškovų A. M. ir R. M. naudai lygiomis dalimis 1 546,02 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.