- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-595-988/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16257-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- D. A.
- Civilinis ieškovas
- L. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme ir D. A. paskirta galutinė 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Civilinio ieškovo L. U. ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. A. priteista 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, kurios mokėjimas išdėstytas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. A. pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 5 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, išlaužęs nukentėjusiajam L. U. priklausančio prikabinamo namelio – kemperio plastikinį langą, 350 Eur vertės, bei išlaužęs šio prikabinamo namelio – kemperio duris, 200 Eur vertės, įsibrovė į patalpą ir iš šio prikabinamo namelio – kemperio pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam L. U. priklausančius daiktus, t. y. tepalinį šildymo radiatorių „DeLonghi“, 50 Eur vertės, statybinę radiją „DEWALT“, 55 Eur vertės bei elektrines diskinio išilgines pjovimo stakles „SKILSAW“, 50 Eur vertės, šiuos daiktus išsinešdamas į lauką, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas A. U. bei nukentėjusiojo L. U.. Nukentėjusiajam L. U. dėl sugadinto turto padarė 550 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės paskyrimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei sumažinti paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą. Anot apelianto, baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnį laisvės atėmimo terminą, artimą sankcijos minimumui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į kitus bausmės skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, įvertino tai, kad D. A. yra anksčiau teistas. Baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos – už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Vadovaujantis teisingumo principu yra būtina kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras Liudas Žuklys prašo nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nenurodyta, kodėl nuteistajam turėtų būti skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. A. bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taip pat ir skirdamas subendrintą bausmę, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė artima minimumui, kas yra nurodyta ir skundžiamajame nuosprendyje. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o papildomų duomenų, charakterizuojančių nuteistąjį, su apeliaciniu skundu nepateikta. Dėl to, prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis D. A. prašo sumažinti jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtas nuostatas, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
8. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija niekaip nedaro įtakos nuteistojo D. A. teisinei padėčiai, todėl vadovaujamasi BK redakcija, galiojusia nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pasikėsino padaryti vieną apysunkį turtinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. įvykio vietoje buvo sulaikytas A. U. ir nukentėjusiojo L. U.. Nukentėjusiajam L. U. buvo padaryta 550 Eur turtinė žala. D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina ir į D. A. asmenybę – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. A. yra teistas 3 kartus, už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 112-113). Apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą byloje duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad D. A. skundžiamame nuosprendyje nusikalstamą veiką padarė 2023 m. gegužės 5 d., kas reiškia, kad pastarasis jau žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį kitą teisminį procesą, tačiau šis faktas nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Ankstesniais nuosprendžiais D. A. buvo taikomos tokios bausmės, kaip laisvės apribojimas, areštas. Taip pat buvo taikoma ir auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas. Vis dėlto, šios bausmės nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo. D. A. neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai – per 5 metų laikotarpį, padaryti 7 įvairaus pobūdžio administraciniai nusižengimai (1 t., b. l. 125–130). Nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, t. y. neturi legalaus pajamų šaltinio, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, iš Sodros duomenų apie asmenį matyti, kad D. A. nuo 2017 m. pakeitė 3 darbovietes, kuriose nebuvo linkęs dirbti ilgą laikotarpį (1 t., b. l. 123-124). Kaip jau minėta, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturių rūšių alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Taigi, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamas, be kita ko, laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki šešerių metų.
10. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo septyniems mėnesiams terminas yra artimas laisvės atėmimo bausmės minimaliam terminui. Byloje esantys D. A. charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys, kad už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą D. A. nors ir nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnio pobūdžio bausmės nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad už D. A. padarytą nusikalstamą veiką, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimas. Taip pat ši bausmė tinkamai apėmimo būdu buvo subendrinta su švelnesne bausmės rūšimi, paliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo paskirto per ilgo galutinio laisvės atėmimo bausmės termino atmetami, kaip nepagrįsti.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta proporcinga ir tinkama laisvės atėmimo bausmė nuteistajam D. A., todėl skundžiamą nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.