Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-01-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-03-31Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
1A-186-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00716-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys
Nuteistasis
S. A.
Nukentėjusysis
K. A.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-186-72/2010

Teisėja Audra Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00716-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. kovo 31 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam S. A., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (1300 Lt), ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys pareikštas nukentėjusio atstovės pagal įstatymą I. A. nepilnamečio sūnaus interesais dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, priteista iš S. A. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio K. A. naudai, likusioje dalyje civilinis ieškinys 4000 Lt sumoje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 14 d., apie 15.30 val., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje tarp trečio ir antro aukštų, asmeninio konflikto metu dėl paimtų buto raktų, kumščiu sudavė vieną kartą savo nepilnamečiui sūnui K. A., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą, tuo padarė K. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo panaikinti 2010 m. sausio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, nes jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nesant objektyvių, jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o jame padarytos išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Apeliantas teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. liepos 14 d. apie 15.30 val. jis nebuvo Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, o buvo kitoje vietoje, t. y. prie DNR Nord banko, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. Tai patvirtino liudytojai O. S., S. V., A. Z., R. Č., L. M., R. Ž., kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Minėtų liudytojų parodymų teismas nepaneigė, be to, buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys minėtų liudytojų parodymus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo K. A. parodymais, nes jie buvo nenuoseklūs. K. A. teisme bandė keisti parodymus savo naudai, ne visais nukentėjusiojo parodymais patikėjo ir teismas. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis pats atliko neteisėtus veiksmus arba davė parodymus apie tariamus neteisėtus jo paties veiksmus. K. A. sužalojimo mechanizmas nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, o pagrįstas tik prielaidomis. Nurodo, kad jo ir buvusios sutuoktinės I. A. tarpusavio santykiai yra labai blogi. Ji jam yra skolinga ir stengiasi įvairiais būdais išvengti skolos grąžinimo, kompromituoja jį ir bando įvairiais, kartais ir įstatymų draudžiamais būdais, gauti iš jo pinigų. Mano, kad ir ši byla buvo pradėta tik tam, kad gauti pinigų, nors nei jai, nei sūnui jis jokios žalos nėra padaręs.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistojo, jo gynėjo advokato, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apelianto veiką teisingai kvalifikavus pagal BK 140 str. 1 d.

Nuteistasis S. A. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi apelianto nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo S. A. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra objektyvių, jo kaltę patvirtinančių įrodymų bei teigia, kad yra pakankamai įrodymų, jog jis 2009 m. liepos 14 d. apie 15.30 val. nebuvo Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, o tuo metu buvo kitoje vietoje, t. y. prie DNR Nord banko, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.. Tai patvirtino liudytojų O. S., S. V., A. Z., R. Č., L. M., R. Ž. parodymai, o jų parodymus patvirtino pateikti rašytiniai įrodymai. Ši apelianto versija, kurios jis laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosprendyje išnagrinėta ir paneigta. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto parodymus, kad jis įvykio vietoje nebuvo ir sūnaus K. A. nesužalojo, nes tokie jo parodymai prieštarauja kitų bylos įrodymų visumai - nukentėjusiojo K. A., jo įstatyminės atstovės I. A., liudytojų M. K., A. K. P., A. P. parodymams, teismo medicinos specialisto išvadai, specialisto V. Barausko paaiškinimams teisme. Nukentėjusysis K. A. nuo pat tyrimo pradžios apie prieš jį įvykdytą nusikaltimą iki jo apklausos teisiamajame posėdyje esmines įvykio aplinkybes nurodė tas pačias, todėl jo parodymai negali būti laikomi nepatikimais, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis K. A. parodė, kad 2009-07-14 apie 15.00 - 15.30 val. buvo namuose, kai išgirdo skambinant į duris. Priėjęs prie durų ir pasižiūrėjęs pro akutę pamatė laiptinėje stovintį tėvą S. A.. Tėvas į butą užėjo pats, nes durys buvo nerakintos. Buto viduje tarp jo ir tėvo S. A. kilo žodinis konfliktas, kurį girdėjo bute remontą darę darbininkai. Išeidamas iš buto S. A. griebė už duryse buvusių raktų, ištraukė juos iš spynos ir pradėjo bėgti laiptais žemyn. Pats bėgo tėvui iš paskos, nes norėjo atsiimti buto raktus. Šoko link tėvo ir jį pastūmė. Tėvas atsitrenkė į sieną laiptinės aikštelėje tarp trečio ir antro aukštų, po ko, jam iškrito raktai, kuriuos jis buvo paėmęs. Tuomet tėvas kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairį skruostą, po ko nugriuvo, keletą sekundžių buvo apsvaigęs, jautė didelį skausmą. Visas įvykis galėjo trukti apie 3 minutes ( b. l. 111). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 170/09 (12), kurioje nurodyta sužalojimų lokalizacija – veido sumušimas ir padarymo mechanizmas – sužalojant kietu buku daiktu – atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jam apelianto sužalojimo vietą ir būdą - smūgį kumščiu į kairį skruostą (b. l. 22-23). Abejoti specialisto išvada teismas pagrindo neturi, nes ją teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertas V. Barauskas, kuris dar papildomai parodė, kad ir veido sumušimas atskirai sudaro nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 126). Todėl apelianto skundo argumentas, kad K. A. sužalojimo mechanizmas nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, o pagrįstas tik prielaidomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartotą smurtą netiesiogiai patvirtina ir jo atstovės pagal įstatymą I. A. parodymai. Pastaroji teisme parodė, kad jai 2009-07-14 apie 16.30 val. sugrįžus iš darbo į namus, sūnus K. A. papasakojo apie įvykį, kad buvo atėjęs tėvas, kuris jį sumušė. Sūnus sakė jaučiantis skausmą, jo veidas buvo šiek tiek patinęs (b. l. 111-112). Tai, kad 2009-07-14 apeliantas buvo atėjęs į butą patvirtina ir liudytojas A. P.. Pastarasis teisme parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos nepamena, I. A. prašymu pas ją bute tapetais klijavo kambarį. Jam dirbant, kažkoks vyriškis atidarė kambario duris ir paklausė, ką jis čia daro. Jam atsakė, kad netrukdytų dirbti, po ko jis uždarė kambario duris. Tuo metu namuose buvo ir I. A. sūnus K. A.. Po to išgirdo triukšmą, durų trenksmą. Išėjo iš kambario pažiūrėti ir pamatė iš laiptinės į butą grįžtantį K. A.. K. A. jam sakė, kad buvo atėjęs tėvas, kuris paėmė raktus nuo buto (b. l. 125). Liudytoja M. K. teisme taip pat patvirtino 2009-07-14 prie (duomenys neskelbtini) namo mačiusį S. A.. Pastaroji teisme parodė, kad 2009-07-14 dienos metu, laiptinėje išgirdusi bildesį, išėjo pažiūrėti. Laiptinėje nieko nematė, tik girdėjo jauno žmogaus balsą „ko čia, ko čia?“ bei stūmimo garsą. Sugrįžusi į butą ir pasižiūrėjusi pro langą pamatė prie laiptinės durų stovintį labai nustebusį S. A., kuris buvo susiėmęs už galvos, žiūrėjo į durų pusę ir lingavo galvą (b. l. 112). Tokius liudytojos M. K. parodymus pilnai patvirtino ir liudytoja A. K. P., kuri teisme parodė, kad 2009 m. vasarą, liepos mėnesį, po pietų laiptinėje girdėjo bildesį, t. y. nubėgančio žmogaus garsą, o tos pačios dienos vakare iš kieme buvusių kaimynių sužinojo, kad į buvusį butą buvo atėjęs S. A. (b. l. 112). Kaip matyti iš nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės ir liudytojų parodymų, jie tarpusavyje neprieštarauja, išsamiai paaiškina įvykio aplinkybes ir yra nuoseklūs, taip pat papildo vieni kitus bei atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo ir juos vertina kaip nuteistojo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas kitomis, nei jis pats nurodo, aplinkybėmis, kurias beje pilnai patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų buvę suinteresuoti nuteistąjį apkalbėti. Liudytojos M. K. ir A. P. P. teisme parodė, jog jų santykiai tiek su apeliantu, tiek ir su nukentėjusiaisiais normalūs, susipykę nebuvo, o liudytojas A. P. parodė apeliantą iš viso pažįstantis tik iš matymo. Apeliantas mano, jog būtent jo ir buvusios sutuoktinės I. A. blogi tarpusavio santykiai yra pagrindas nukentėjusiajam bei jo įstatyminei atstovei I. A. jį apkalbėti, taip pastariesiems siekiant iš jo gauti pinigų. Tačiau kolegija pažymi, kad nors byloje ir esantys duomenys patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo K. A. bei jo įstatyminės atstovės I. A. vyksta nesutarimai, jų tarpusavio santykiai yra blogi, tačiau vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti nuteistojo deklaratyviai nurodytą pagrindą bei tariamai nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės išgalvotus veiksmus. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajam dar buvo sužalota ir ranka. Nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad ranką, ją užmindamas, taip pat sužalojo tėvas, tačiau negalėjo nurodyti, ar jis tai padarė tyčia, ar po to, kai jis po suduoto smūgio į veidą nugriuvo, neatsargiai eidamas ar bėgdamas pro jį. Tai rodo, kad nukentėjusysis neturi jokio intereso apkaltinti savo tėvą tais veiksmais, dėl kurių nėra tikras, kad jie buvo padaryti tyčia. Tą poziciją teismas įvertino ir aplinkybę, jog nuteistasis koja prispaudė nukentėjusiajam ranką, iš S. A. inkriminuotos veikos pašalino. Kolegija konstatuoja, jog įrodymų visumos analizė paneigia apelianto iškeltas abejones bei visiškai patvirtina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojų O. S., S. V., A. Z., esančių nuteistojo bendradarbių ir liudytojų R. Ž., L. M. ir R. Č., esančių nuteistojo pažįstamų bei teisme liudijusių paties apelianto prašymu, parodymus. Liudytojų O. S., S. V. ir A. Z. parodymų teismas pagrįstai nelaikė patikimais, nes jie proceso metu kito. Minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu negalėję nurodyti kur S. A. buvo 2009-07-14 apie 15.30 val., teisiamojo posėdžio metu tvirtino prisiminę tos dienos įvykius. Liudytoja O. S. teisme parodė, kad 2009-07-14 ją S. A. vežė į banką. Iš UAB (duomenys neskelbtini) su S. A. išvažiavo 15.10 val., banke užtruko apie 10 min. (15.18 val. atlikta bankinė operacija (b. l. 105, 106). Jai išėjus iš banko tiesiai važiavo atgal į darbą, kelyje galėjo užtrukti apie 10 min (b. l. 112), t. y. apie 15.28 val. nuteistasis S. A. vėl buvo darbe. Liudytojas S. V. teisme parodė, kad po 15.40 val. pasibaigusio pasitarimo parvažiavo namo, kur pastatė savo asmeninį automobilį. S. A. paprašė paimti jį iš namų, nes reikėjo grįžti atgal į darbą. Į darbą sugrįžo apie 16 val. (b. l. 112-113). Liudytojas A. Z. teisme parodė, kad su S. A. į darbą sugrįžo apie 15 val., tikslaus laiko nepamena. Po to S. A. buhalterę vežė į banką, o apie 16 val. grįžo į darbą atvežęs vaišes (b. l. 113). Visi minėti liudytojai patvirtino, kad nuteistasis darbo metu, bet kuriuo laiku gali laisvai išeiti ir jo išėjimas niekur nėra fiksuojamas. Kaip matyti iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, tik liudytoja O. S. apytiksliai parodė, kur nuteistasis S. A. galėjo būti laiku nuo 15.10 val. iki 15.28 val.. Tuo tarpu liudytojas A. Z. su S. A. išsiskyręs apie 15 val., kaip ir liudytojas S. V., jį pamatė tik apie 16 val.. Kitų apelianto nurodytų liudytojų R. Ž., L. M. ir R. Č. parodymai kolegijai taip pat kelia abejonių. Nuteistasis versiją, jog jis 2009-07-14 apie 15.30 val. nusikaltimo (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje padaryti negalėjo, nes tuo metu buvo prie banko, pateikė tik po paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą jam pateiktame pasirašyti susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokole, kaip ir jame nurodė galinčią tai patvirtinti liudytoją R. Ž., kuri kaip matyti iš bylos medžiagos, kitoje byloje paties S. A. yra įvardinta kaip jo sugyventinė. Kitus tuo metu prie banko jį mačiusius liudytojus nuteistasis nurodė tik teisme. Nėra įtikinama ir tai, kad po įvykio praėjus penkiems mėnesiams, teisme šie apklausti liudytojai galėjo tiksliai atsiminti kurią dieną ir valandą prie banko buvo sutikę nuteistąjį. Kaip matyti liudytojas R. Č. teisme parodė, kad darė banke mokėjimo pavedimą ir su S. A. 2009-07-14 buvo susitikęs tarp 15 – 16 val., su juo pakalbėjęs apie 5 min. išsiskyrė (b. l. 125), po to parodė, kad mokėjimo pavedimą banke darė jo žmona, o jis tik ją buvo atvežęs, parodė, kad pavedimas darytas 15.17 val. (b. l. 126), liudytoja L. M. parodė S. A. sutikusi tarp 15 – 16 val., su juo pakalbėjusi iki 10 min., išsiskyrė (b. l. 125), liudytoja R. Ž. teisme parodė nuteistąjį sutikusi apie 15.30 val., su juo pakalbėjusi apie 5 min., išsiskyrė (b. l. 125). Nors minėti liudytojai nurodė jų manymu išskirtines aplinkybes, kurios leido taip tiksliai atgaminti susitikimo su S. A. laiką, liudytoja L. M. parodė tuo metu ėjusi su gimimo diena sveikinti savo draugės, liudytoja R. Ž. parodė ėjusi į kirpyklą, R. Č. parodė buvo atvežęs į banką savo žmoną, tačiau šios aplinkybės nėra niekaip patikrintos. Todėl pagrįstai minėtų liudytojų parodymus apylinkės teismas vertino tik kaip sekimą padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Be to, įvertinus aukščiau apelianto nurodytų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad liudytojai R. Ž., L. M. ir R. Č. S. A. prie banko galėjo sutikti ne kuriuo kitu laiku, kaip tarpe nuo 15.10 val. iki 15.18 val., kada jis galimai O. S. buvo atvežęs į banką, nes byloje duomenų, kad S. A. į banką būtų buvęs atvažiavęs kitu laiku, nėra. Be to, apelianto nurodyti liudytojai R. Ž., L. M. ir R. Č. patvirtino tik faktą, kad S. A. matė prie banko, visi jie nurodė su juo pakalbėję išsiskyrė, tačiau nei vienas jų nenurodė žinojęs, ką apeliantas darė iki važiavimo į banką ir po jo. Todėl vertinant apelianto paminėtų liudytojų parodymus, byloje nustatytas aplinkybes, kad nuteistojo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), tik apie 250 m. atstumu nuo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) (b l. 110), kad tikslus įvykio laikas nenustatytas, kaip nurodė nukentėjusysis, galėjo būti apie 15.00 - 15.30 val. ir truko labai trumpai, apie 3 minutes, kad nuteistasis iš darbo bet kuriuo laiku gali laisvai išeiti ir toks jo išėjimas niekur nefiksuojamas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad visi šie liudytojai nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad nuteistasis S. A. negalėjo padaryti šio nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto S. A. kaltės įrodymais ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu ir kurių visiškai pakanka pripažinti, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Apelianto prašymas jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, skirdamas nuteistajam S. A. bausmę, atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino jo veikos pavojingumą, asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliantui paskirta bausmė yra adekvati jo padarytos veikos pavojingumui, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, išsamiai ir motyvuotai atskleidė jų turinį. Pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jo dydžio nėra.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, argumentuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusVytautas NorkūnasTeisėjai Pranas ŠimkusRičardas Gilys