- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- 1-8-336/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00716-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. A.
Kėdainių r. vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei
Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) - vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą: 2008 -03-07 pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.( 2009-07-14 nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas K. A. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. A. 2009 m. liepos 14 d., apie 15,30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės aikštelėje tarp trečio ir antro aukštų, asmeninio konflikto metu dėl paimtų buto raktų, kumščiu sudavė vieną kartą savo sūnui nepilnamečiui K. A., gim. 1992-06-30 į veidą, tuo padarė K. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. A. padaręs nusikaltimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjęs K. A. yra jo sūnus, I. A. – buvusi žmona. Nurodė, kad 2009 m. liepos 14 d. nei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nei prie namo jis nebuvo, jokio nusikaltimo nėra padaręs. Nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) namų priežiūros vadybininku ir minėtą visą dieną važinėjo darbo reikalais po miestą, išvežiojo gyventojams sąskaitas už suteiktas paslaugas. Į bendrovės būstinę, esančią (duomenys neskelbtini) grįžo apie 15.10 – 15.15 val., kadangi turėjo į NORD banką nuvežti bendrovės kasininkę O. S.. Nuvežus ją į banką, esantį J. Basanavičiaus g., prie prekybos centro MAXIMA, jos laukė automobilyje prie banko ir prekybos centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Su kasininke į bendrovės būstinę grįžo apie 15.30 – 15.35 val. ir kartu su ja nuėjo į jos kabinetą. Tuomet jis vežė bendrovės administravimo baro vadovą S. V. į jo namus, esančius J. Basanavičiaus g. 98, Kėdainiuose, iš kurių į bendrovės būstinę grįžo apie 16 val. Nurodė, kad jis yra pastoviai buvusios žmonos šmeižiamas, žmona yra žurnalistė todėl daugelis žmonių jos bijo, be to jis 2009 m. vasarą pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kur atsakove yra I. A., todėl netrukus atsirado ir ši byla. Nurodė, kad tame bute iš viso nesilanko nuo 2009 m. vasario mėnesio pabaigos. Nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis čia pateiktas ne prie ko.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjęs K. A. (gim. 1992-06-30) parodė, kad kaltinamasis tėvas, su juo jau kuris laikas nepalaiko jokių santykių, nes dar prieš tėvų skyrybas apie metus laiko su mama ir broliu jie tėvo buvo išvaryti iš buto, todėl nuo to laiko su tėvu nepalaiko jokių santykių. Nurodė, kad anksčiau, dar iki tėvų skyrybų, yra patyręs smurtą nuo tėvo, ne kartą buvo vartotas smurtas ir prieš brolį, ir prieš mamą. Nurodė, kad 2009-07-14 jis buvo namuose, esančiuose Smilgos g. 5-37, Kėdainiuose, žaidė kompiuteriu. Bute be jo dar buvo du darbininkai, kurie padėjo bute daryti remontą. Buto durys buvo neužrakintos. Nurodė, kad tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 15 val. -15,30 val. į duris paskambino, todėl pro duryse esančią akutę pažiūrėjęs pamatė už durų stovintį tėvą, t.y. S. A.. Tėvas į butą įėjo pats, duryse buvo raktas, tuomet jis norėjo kuo greičiau užrakinti duris, bet nespėjo, griebė už rankenos, bet tėvas buvo stipresnis, atplėšė duris, jį nustūmė nuo durų į koridoriaus galą, pats uždarė buto duris. Jis tėvui rėkė, „eik iš namų“, tėvas rėkė „tylėk, neaiškink“. Tuomet jis nuėjęs į kambarį, kuriame darbininkai darė remontą, prašė jų pagalbos padėti išvaryti tėvą iš buto. Tėvas įėjo jam iš paskos į kambarį, pamatė, kad daromas remontas, palinksėjo galva ir pasakė, kad jam viskas aišku. Darbininkams paklausus jo kas čia toks, atsakė, kad nepageidaujamas žmogus. Vėliau, kuomet viskas baigėsi darbininkams pasakęs, kad tai buvo tėvas. Jam išėjus iš kambario, kuriame buvo darbininkai, jį stumdamas išėjo ir tėvas, jis rėkė, plūdosi. Atidarė kito kambario duris, apsidairė, vėl pasakė, kad jam viskas yra aišku ir grįžo į koridorių, kuriame jau buvo darbininkai, ir jis. Tėvas šaukė ant darbininkų, liepė jiems dingti iš buto, o jis prašė darbininkų, kad jie padėtų išvaryti tėvą iš buto. Tuomet jis ėjo pasiimti mobilaus ryšio telefono, kad iškviesti policiją, tai supratęs tėvas išeidinėjo iš buto, jis ėjo jam iš paskos užrakinti buto durų. Į policiją jis nepaskambino. Išeidinėdamas pro buto duris tėvas griebė už duryse buvusių raktų, ištraukė juos iš spynos ir pradėjo bėgti laiptais. Butas yra trečiame aukšte. Jis bėgo tėvui iš paskos, nes norėjo iš jo atsiimti raktus. Laiptų viduryje šoko nuo laiptų link tėvo ir jį ranka pastūmė į nugarą, jis atsitrenkė į sieną laiptinės aikštelėje tarp trečio ir antro aukštų, po ko tėvui iškrito raktai, kurie nukrito pro esantį tarpą žemyn iki laiptinės aikštelės tarp antro ir pirmo aukšto. Tuomet tėvas atsisuko ir kumščiu vieną kartą smogė jam į kairį skruostą. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemės ir jam pargriuvus tėvas bėgdamas užmynė ant dešinės rankos riešo. Ar tėvas tyčia užmynė ant rankos, ar ne, nesuprato, nes po stipraus smūgio kumščiu porą sekundžių buvo apsvaigęs, jautė didelį skausmą. Tėvas išbėgo iš laiptinės, tuomet jis nulipo ir pasiėmė raktus ir grįžo į butą. Nurodė, kad viskas įvyko labai greitai, gal apie 3 minutes. Įeinant į butą girdėjo moterišką balsą sakant, „kas yra, kas atsitiko“ kas klausė nematė. Nurodė, kad dėl sužalojimo buvo ligoninėje, apžiūrėjęs jį gydytojas pasiūlė dėti ledo kompresus ant skuosto, kaktos. Nurodė, kad jo vardu mama pareiškė civ. ieškinį 5000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį jis palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad jis mėnesį po įvykio bijojo išeiti į laiptinę, jautė baimės jausmą, tapo nervuotas, patyrė fizinį skausmą. Apie savaitę laiko buvo sunku valgyti, jausdavo skausmą, vidinėje skruosto pusėje buvo įplyšę. Nurodė, kad jis pasijuto pažemintas, kadangi jį sumušė tėvas. Nurodė, kad po tiek įvykių negali tėvui atleisti, nenori taikytis, nes tėviškos meilės iš jo pusės niekada nejautė. Nurodė, kad jis Šviesiosios gimnazijos 12 klasės moksleivis, mokslai sekasi labai gerai, sekasi matematika, fizika.
Nukentėjusio atstovė pagal įstatymą I. A. nurodė, kad nukentėjęs K. sūnus, kaltinamasis buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta 2008 m. liepos 25 d. Nurodė, kad 2009-07-14 namo iš darbo grįžo apie 16.30 val, sūnus papasakojo apie įvykį tą patį, ką ir posėdžio metu. Nurodė, kad sūnui ant rankos buvo įbrėžimas, šiek tiek patynimas ant veido, bet nežymus. Pasakė, kad buvo atėjęs tėvas ir jį sumušė. Sūnus sakė, kad jaučia skausmą, bet lyg tai nieko rimto nebuvo, todėl tą pačią dieną pas medikus nesikreipė. Kitos dienos vakarą sūnus dar jautė skausmą veide, žandikaulyje, todėl kreipėsi pas medikus, o iš medikų nuvyko į policiją. Sūnaus vardu reiškia civilinį ieškinį 5000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti iš kaltinamojo, jos sūnaus, K. A. naudai. Nurodė, kad jaunam žmogui tai ir fizinė, ir emocinė žala, kurios jokiais pinigais nekompensuosi. Ant skruosto sūnui dėjo kompresus, naudojo tepalus. Sūnus po įvykio buvo strese, buvo drebantis, nusiminęs. Kaltinamasis ir anksčiau yra vartojęs smurtą tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu. Dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto kaltinamasis buvo nuteistas.
Liudytoja M. K., parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį kaimyną apie 30 metų, santykiai tiek su juo, tiek su nukentėjusiais normalūs, nepiktuoju. Kaltinamasis kaip kaimynas buvo paslaugus, kultūringas žmogus, o per jo skyrybų procesą tai jau visko buvo. Nurodė, kad ji yra ligota, todėl ištisai būna namuose. Galėjo būti 2009-07-14, dienos metu, laiptinėje girdėjo garsų bildesį. Kadangi tankiai vaikšto visokie valkatos, čigonai, todėl išėjo iš buto pasižiūrėti, kas ten ką išvaro iš laiptinės. Išėjusi į laiptinę nieko nematė, tik girdėjo jauno žmogaus balsą „ko čia, ko čia?“, bei stūmimo garsą. Sugrįžusi į butą pažiūrėjo pro langą ir pamatė prie laiptinės durų išėjusį, labai nustebusį S. A., kuris buvo susiėmęs už galvos, žiūrėjo į durų pusę ir lingavo galva. Suprato, kad jis ir buvo išvarytas iš buto. Nurodė, kad tuo metu laiptinėje kodinės spynos nebuvo, ji buvo įrengta vėliau.
Liudytoja A. K. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), butas 4 aukšte. Kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį kaimyną, santykiai tiek su juo, tiek su nukentėjusiais normalūs, nepiktuoju. Kaimynė I. A. – kultūringa, gražiai išauklėjusi vaikus. Tikslios dienos nepamena, bet tai buvo 2009 m. vasarą, liepos mėnesį, po pietų laiptinėje girdėjo bildesį, t. y. nubėgančio žmogaus garsą. Tuo metu įėjimo į laiptinę duryse kodinės spynos nebuvo, ji įrengta tik prieš kelis mėnesius. Nurodė, kad tos pačios dienos vakare kaimynės kieme kalbėjo, kad S. A. buvo atėjęs į buvusį butą.
Liudytoja O. S. parodė, kad kaltinamasis bendradarbis, dirba kartu (duomenys neskelbtini), ji dirba kasininke. Nurodė, kad ją dažniausiai į banką veža S. V., bet jeigu jo nėra, prašo S. A.. Nurodė, kad 2009-07-14 kaltinamasis ją vežė į NORD banką, esantį J. Basanavičiaus g. 55, Kėdainiuose. Važiavo tarnybiniu automobiliu. Į banką su A. išvažiavo apie 15.10 val., banke galėjo užtrukti apie 10 minučių. Kol ji buvo banke, kaltinamasis jos laukė automobilyje prie banko. Iš banko tiesiai važiavo atgal į darbą, kelyje galėjo užtrukti apie 10 minučių. BPK 276 str. tvarka pagarsinus parodymus, parodė, kad tyrime sakė, kad tiksliai nepamena tos dienos įvykių, tačiau pakalbėjus su bendradarbiais prisiminė, kad tą dieną buvo V. gimtadienis, be to buvo antradienis, o antradieniais visada pas direktorių vyksta gamybinis pasitarimas, todėl į banką negalėjo vežti V., todėl vežė S. A.. Nurodė, kad grįžus iš banko ji nuėjo į savo kabinetą, kur nuėjo ir ką darė A. nežino. Nurodė, kad ji turi banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad banke ji pinigus įnešė 2009-07-14, 15:18:44 val.
Liudytojas S. V., parodė, kad kaltinamasis bendradarbis, kaltinamąjį pažįsta nuo 2006 m. birželio mėn., jis pats dirba (duomenys neskelbtini) administravimo baro vadovu. Kaltinamojo darbo pobūdis yra prižiūrėti miesto daugiabučius, jų inžinerinę įrangą, taip pat važinėti po objektus, išvežioti gyventojams sąskaitas už suteiktas paslaugas. 2009-07-14 kaltinamasis turėjo išvežioti mokestines sąskaitas gyventojams, jų darbo laikas iki 16 val. Nurodė, kad kaltinamasis gali sąskaitas vežioti ir pusę dienos, ir visą dieną, niekas nekontroliuoja jo darbo ir kur jis tą dieną buvo, ką darė niekur nėra fiksuojama. Parodė, kad 2009-07-14 pas bendrovės direktorių nuo 13 val. vyko gamybinis pasitarimas, todėl tarnybinį automobilį Mitsubishi Galant, juodos spalvos, valst. Nr. ADV 037 paliko vadybininkams. Iki 15.40 val. jis pats buvęs gamybiniame pasitarime. Po to pasibaigus gamybiniam pasitarimui, po kiek laiko tiksliai nepamena, savo asmeninį automobilį pastatė prie savo namų, o A. paprašė, kad jis jį paimtų iš namų, nes reikėjo grįžti atgal į darbą, kur sugrįžo apie 16 val., nes tą dieną jis šventė savo gimtadienį. Parodė, kad į banką paprastai kasininkę veža jis, jeigu jis negali tai veža A. arba jo kolega Z.
Liudytojas A. Z., parodė, kad yra kaltinamojo bendradarbis, jis dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku. 2009-07-14 su kaltinamuoju abu vežiojo po rajoną sąskaitas gyventojams nuo 10 - 11 val. grįžo į bendrovę apie 15 val., tikslaus laiko nepamena. Po to kaltinamasis vežė bendrovės kasininkę O. į banką, veža kasininkę į banką kas tuo metu būna laisvas. O. paskambino vietiniu telefonu į kabinetą, Saulius jam pasakė, kad veža O. į banką ir išvažiavo. Žino, kad po to A. turėjo važiuoti į V. namus atvežti vaišes, nes tą dieną po darbo buvo švenčiamas V. gimtadienis. Su vaišėmis A. į darbą sugrįžo apie 16 val. BPK 276 str. tvarka pagarsinus liudytojo parodymus , parodė, kad vakar važiuojant su kasininke į banką buvo kalba, jog ji tikrai pamena, kad 2009-07-14 S. A. ją vežė į banką, todėl šiandien jis ir papildė savo parodymus.
Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, nepiktuoju. Parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos nepamena, I. A. prašymu pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini) name, buto nepamena, tapetavo kambarį. Kažkoks vyriškis atidarė kambario duris, kuriame tapetavo, paklausė ką jis daro, jis pasakė, kad netrukdytų dirbti, tuomet tas vyriškis uždarė kambario duris. Tuo metu bute buvo ir I. A. sūnus. Po to išgirdo kažkokį triukšmą, durų trenksmą. Išėjęs iš kambario pamatė iš laiptinės į butą grįžtantį K. A., kuris pasakė, kad buvo atėjęs tėvas, sakė, kad paėmė raktus nuo buto. Pačio konflikto nematė , negirdėjo apie ką buvo kalbama, tik girdėjo triukšmą. Nurodė, kad atpažinti ar ten buvo kaltinamasis negali, tačiau K. A. sakė, kad buvo atėjęs buvęs tėvas. Nurodė, kad K. A. rodos minėjo, kad tėvas jį stūmė, tiksliai nepamena, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo. BPK 276 str. tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jog įvykis buvo 2009 m. liepos mėnesio pradžioje, pas pažįstamą I. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 15,30 val. tikslaus laiko pasakyti negali. Nurodė, kad iš pradžių nesuprato kas tas vyras, vėliau I. sūnus pasakė, kad atėjęs vyras yra jo tėvas ir jo parprašė jį padėti išvaryti iš buto. Į tolesnį konfliktą jis nesikišo, kas vyko toliau, jis nežino, nematė.
Liudytojas R. Č., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, žino, kad kėdainietis, su juo nebendrauja. Nurodė, kad nežino kaip jį susirado kaltinamasis ,tačiau atvažiavęs į namus paprašė ateiti paliudyti. Nurodė, kad su kaltinamuoju buvo susitikę prie DnB NORD banko po pietų, tarp 15 ir 16 val., 2009 m. liepos 14 d. banke jo žmona darė mokėjimo pavedimą, parodė, kad pavedimas darytas 15:17 val. ir išeinant jam iš banko kaltinamasis priėjo prie jo, domėjosi jo naujos klasės automobiliu BMW, su juo pakalbėję apie 5 min. išsiskyrė.
Liudytoja L. M., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo apie metus laiko, su juo bendravo kaip su (duomenys neskelbtini) vadybininku dėl daugiabučio namo stogo remonto. Parodė, kad ateiti paliudyti prašęs jos kaltinamasis, nes 2009-07-14 su juo buvo susitikus prie DnB NORD banko, esančio J. Basanavičiaus g. būtent tą dieną prisimena gerai, kadangi tą dieną ėjo sveikinti su gimtadieniu savo draugės. Tarp 15 val. ir 16 val. 2009-07-14 su kaltinamuoju buvo susitikę prie DnB NORD banko, persimetė keliais žodžiais, galėjo užtrukti iki 10 min., nes ji skubėjo pas draugę.
Liudytoja R. Ž., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra geri pažįstami apie 20 metų, nuo studentavimo laikų. Žino, kad kaltinamasis kaltinamas sumušęs savo sūnų. Nurodė, kad ji rašo dienoraštį, todėl gerai žino kur kokią dieną buvo, ką veikė. 2009-07-14 einant į kirpyklą, matė kaltinamąjį apie 15.30 val. stovintį prie DnB NORD banko, esančio J. Basanavičiaus g., jis buvo atsirėmęs į automobilio galinę dalį, automobilis stovėjo priešais banko duris trečioje automobilių eilėje, lygiagrečiai banko sienos. Su S. A. pašnekėjo apie 5 min. ir nuėjo į kirpyklą, esančią Ramybės skvere. Parodė, kad su A. dažnai susitinka, jis pas ją lankosi bute, žino jo problemas. Ji mananti, kad didžiąją dalį bylų, dėl kurių vyksta procesai, sukuria jo buvusi žmona, kuri nenori jokiais būdais pralaimėti ir savo tikslų siekia bet kokiomis priemonėmis. I. A. jai skambino vieną kartą ir prašė duoti parodymus prieš A. byloje dėl skyrybų, charakterizuoti jį iš neigiamos pusės. Šitoje byloje to jos neprašė.
Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G170/09(12) matyti, K. A. padarytas veido sumušimas, nubrozdijimas dešinio dilbio srityje. K. A. buvo suduotas ne mažiau vienas smūgis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, galėjo gautis suduodant į veidą kumščiu. K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l.22-23).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Vaclovas Barauskas parodė, kad jis tvirtina duotą išvadą, papildomai parodė, kad K. A. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas nuo sužalojimų visumos , t.y. ir nuo veido sumušimo ir nubrozdijimo dešinio dilbio srityje. Parodė, kad ir kiekvienas sužalojimas atskirai sudaro – nežymų sveikatos sutrikdymą. Parodė, jog minėti sužalojimai galėjo gautis ir krentant, jeigu buvo sąveika su kietais bukais daiktais.
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog K. A. yra gimęs 1992-06-30, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas S. A., motina I. A. (b.l. 17).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, tačiau teismas kaltinamojo parodymus, jog minėto nusikaltimo nepadarė, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančius tikrųjų bylos aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad konfliktuoja kaltinamasis ir nukentėjusio įstatyminė atstovė, buvusi sutuoktinė, I. A..Teismas nukentėjusio parodymus vertina itin atsargiai, ir šie parodymai yra vertinami sugretinus juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Tačiau netikėti nukentėjusio parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nukentėjęs ir teisiamojo posėdžio metu parodymus davė nuosekliai ir logiškai, teismas neturi pagrindo.. Nukentėjusio parodymus, pilnai patvirtina byloje išanalizuoti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad nukentėjęs linkęs meluoti, išsigalvoti. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad 2009-07-14 apie 15,30 val. jis iš viso nebuvo name (duomenys neskelbtini), jokio nusikaltimo nukentėjusio atžvilgiu nepadarė ir , kad nukentėjęs įtakotas motinos, t.y. buvusios žmonos I. A., jį apkalba, pilnai yra paneigtos byloje išanalizuotais įrodymais. Kad 2009-07-14 apie 15,30 val. namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir nukentėjusio įvyko konfliktas , kurio metu kaltinamasis kumščiu sudavė vieną kartą savo sūnui nepilnamečiui K. A., į veidą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjęs. Liudytoja M. K., taip pat parodė, kad dienos metu, laiptinėje girdėjo garsų bildesį, buvo išėjusi į laiptinę nieko nematė, tik girdėjo jauno žmogaus balsą „ko čia, ko čia?“, bei stūmimo garsą, o sugrįžusi į butą pažiūrėjo pro langą ir pamatė prie laiptinės durų išėjusį, labai nustebusį S. A., kuris buvo susiėmęs už galvos, žiūrėjo į durų pusę ir lingavo galva. Suprato, kad jis ir buvo išvarytas iš buto. Liudytoja A. K. P. taip pat parodė, kad 2009 m. vasarą, liepos mėnesį, po pietų laiptinėje girdėjo bildesį, t. y. nubėgančio žmogaus garsą. Bei, kad tos pačios dienos vakare kaimynės kieme kalbėjo, kad S. A. buvo atėjęs į buvusį butą. Liudytojas A. P., taip pat patvirtino, kad 2009 m. liepos mėnesio pradžioje, apie 15,30 val. tikslios datos nepamena, dirbant I. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jog buvo užėjęs vyriškis atidarė kambario duris, klausė ką jis daro. Tuo metu bute buvo ir I. A. sūnus. I. sūnus vėliau pasakė, kad atėjęs vyras yra jo tėvas ir jo paprašė jį padėti išvaryti iš buto. Po to išgirdo kažkokį triukšmą, durų trenksmą. Išėjęs iš kambario pamatė iš laiptinės į butą grįžtantį K. A., kuris pasakė, kad buvo atėjęs buvęs tėvas, sakė, kad paėmė raktus nuo buto. Netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp minėtų liudytojų ir kaltinamojo jokių asmeniškumų nebuvo, jų santykiai buvo normalūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai : O. S., S. V. ir A. Z. kaltinamojo bendradarbiai, parodymus keitė, ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti kur buvo 2009-07-14, apie 15,30 val. kaltinamasis, gi teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisiminė; liudytojai R. Ž., L. M. ir R. Č. yra kaltinamojo pažįstami, jie liudijo teisme kaltinamojo paprašyti, jie yra suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės, už padarytą nusikaltimą. Be to liudytojai R. Č., nurodė, kad su kaltinamuoju buvo susitikę prie DnB NORD banko po pietų, tarp 15 val. ir 16 val., bei, kad 2009 m. liepos 14 d. banke jo žmona darė mokėjimo pavedimą, parodė, kad pavedimas darytas 15:17 val., jis su kaltinamuoju pakalbėję apie 5 min. išsiskyrė; liudytoja L. M. parodė, kad 2009-07-14 su kaltinamuoju buvo susitikus prie DnB NORD banko, esančio J. Basanavičiaus g. , tarp 15 val. ir 16 val. persimetė keliais žodžiais, galėjo užtrukti iki 10 min.; liudytoja R. Ž., parodė, kad kaltinamąjį 2009-07-14 einant į kirpyklą, matė apie 15.30 val. stovintį prie DnB NORD banko. Minėti visi liudytojai nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą. Visi liudytojai nenurodė tikslaus laiko. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykis buvo apie 15,30 val., t.y. tikslaus laiko nėra nustatyta, adresu (duomenys neskelbtini) name. Netgi pagal liudytojos O. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo ji su A. 15,10 val., nurodė, jog užtrukę apie 10 min grįžo, 15,18 val. atlikta bankinė operacija (b.l.105,106 ), t.y. apie 15,28 val. kaltinamasis buvo vėl darbe; gi liudytojas S. V. nurodė, kad 15,40 val. pasibaigus pasitarimui, po kiek laiko tiksliai nepamena, savo asmeninį automobilį pastatė prie savo namų, o A. paprašė, kad jis jį paimtų iš namų, nes reikėjo grįžti atgal į darbą, kur sugrįžo apie 16 val.; liudytojas A. Z. parodė, kad į darbą sugrįžo su kaltinamuoju apie 15 val. po to kaltinamasis vežė buhalterę į banką, o 16 val. kaltinamasis grįžo į darbą atvežęs vaišes. Taigi ir minėtų liudytojų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, neįrodo, kad kaltinamasis negalėjo padaryti šio nusikaltimo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), tik apie 250 m. metrų atstumu nuo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), įvykis truko labai trumpai, kaip nurodė nukentėjęs tik apie 3 minutes, bei nustatyta, kad kaltinamasis darbo metu bet kuriuo laiku gali laisvai išeiti, išėjimas niekur nefiksuojamas. Nukentėjusio teisiamojo posėdžio metu nupasakotas aplinkybes, kad minėtą vakarą jis buvo sužalotas į veidą bei ranką, pilnai patvirtina ir specialisto išvada Nr. G170/09(12), kurioje konstatuota, kad K. A. buvo padaryti sužalojimai veido sumušimas, nubrozdijimas dešinio dilbio srityje. K. A. buvo suduotas ne mažiau vienas smūgis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, galėjo gautis suduodant į veidą kumščiu. K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas jam fizinis skausmas (b.l.22-23). Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad nukentėjęs susižalojo pats. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas V.Barauskas patvirtino duotą savo išvadą. Papildomai parodė, kad K. A. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas nuo sužalojimų visumos , t.y. ir nuo veido sumušimo ir nubrozdijimo dešinio dilbio srityje. Parodė, kad ir kiekvienas sužalojimas atskirai sudaro – nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu – kumščiu vieną kartą tyčia sudavė į veidą nukentėjusiam, iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui. Byloje nesurinkta įrodymų, kad konfliktą pradėjo nukentėjęs, priešingai nustatyta, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis. Kaltinamasis atėjo į buvusios sutuoktinės, namus - butą (nustatyta, kad turtas padalintas), jis pradėjo konfliktą, ištraukęs buto durų raktus juos išsinešė iš buto. Nepilnamečio nukentėjusio elgesys – laiptinėje jam šokant nuo laiptelio ir pastumiant tėvą, t.y. kaltinamąjį, norint apginti turtą, t.y. atimti iš tėvo, paimtus buto, kuris priklauso jo motinai ir kuriame jis gyvena su motina, raktus, nebuvo provokuojantis ar rizikingas, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjęs yra nepilnametis ir vizualiai yra smulkaus kūno sudėjimo, gi kaltinamasis vizualiai yra sportinio (tvirto) kūno sudėjimo, bei, kad pats kaltinamasis neteisėtai elgėsi paimdamas buto raktus. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis tyčia iš asmeninių motyvų koja prispaudė nukentėjusiam ranką. Pats kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, nukentėjęs taip pat negalėjo patvirtinti, ar kaltinamasis, jam parkritus nuo suduoto smūgio, tyčia prispaudė ranką, ar bėgdamas iš laiptinės užmynė netyčia. Todėl iš kaltinamojo kaltinimo šalintina aplinkybė – jog kaltinamasis koja prispaudė nukentėjusiam ranką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (b.l.65).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis teisiamas antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka ( patikrinus teismų LITEKO sistemą, 2009-12-02 pagal LR ATPK 126 str.1 d. ir 123 str. 5 d.), dirba nuo 2005-08-16 (duomenys neskelbtini) namų priežiūros vadybininku, charakterizuojamas teigiamai (b.l.65). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, teismą klaidino ir teisiamojo posėdžio metu dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1d. 2 d. 4 p.7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ( LR BK 67str. 2d. 4p; BK 71str.).
Sutinkamai su LR (duomenys neskelbtini).105str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos -12,00 Lt ( pašto išlaidos) valstybei.
Nukentėjusio atstovė pagal įstatymą I. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį nepilnamečio savo sūnaus interesais, prašydama K. A. priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos. Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio atstovės pagal įstatymą I. A. nepilnamečio sūnaus interesais dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi, patyrė pažeminimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusio gydimosi periodas buvo neilgas, jis gydėsi namuose ambulatoriškai, šiuo metu jis sveikas, lanko mokyklą, bei byloje nėra jokių įrodymų, kad pačio nukentėjusio didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis dirba t.y. gauna reguliarias pajamas - darbo užmokestį, savo padarytos veikos neigiamai nevertina. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3k-7-255/2005,Nr. 3k-3-511/2004). Nukentėjusio atstovė pagal įstatymą nėra pareiškusi civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo - 1000 litų , likusioje dalyje civ. ieškinys dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str,.
nusprendė:
S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį – laisvės atėmimu keturiems (4) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75str. 1 d. 2 d. 4 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - 10 MGL, t.y. 1300 litų ( LR BK 67str. 2d. 4p; BK 71str.), kurią jis turi sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio atstovės pagal įstatymą I. A. nepilnamečio sūnaus interesais dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti iš S. A. – vieną tūkstantį (1000) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio K. A. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį dėl 4000 litų dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti.
Priteisti iš nuteistojo S. A. proceso išlaidų -12,00Lt , valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.