Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, UAB „T“ direktorius, baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R., būdamas UAB „T“ direktoriumi, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

E. R. teismo posėdyje prisipažino kaltas dėl padaryto pažeidimo, nurodė, kad gailisi, pažeidimas padarytas dėl jo lengvabūdiškumo, nes privalėjo tikrinti buhalterę, tačiau ja pasitikėjo ir to nedarė. UAB „T“ direktoriumi yra nuo 2016 m. kovo ar balandžio mėnesio, tačiau visi įgaliojimai tvarkyti buhalteriją, teikti dokumentus buvo perduoti buhalterei, nes įmonė statybos veiklą vykdo užsienyje. Nepamena, ar jis, kaip akcininkas, tvirtino finansines ataskaitas, nes pasirašinėjo daug dokumentų, iš esmės nežiūrėdamas, ką pasirašo, nes pasitikėjo buhaltere. Šiuo metu finansinės ataskaitos jau yra pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jas pateikė buhalterė. Ką reiškia prokūra, nesupranta.

Liudytoja B. E. K. teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2016 m. kovo ar balandžio mėnesio yra įmonės buhalterė, ji pagal pareigybę įgaliota teikti visas ataskaitas, kalta tik ji, kad ataskaitos nebuvo laiku pateiktos, nes direktorius ataskaitas pasirašė balandžio mėnesiais, o ji pamiršo jas pateikti, dėl to atsiprašė direktoriaus. Ataskaitos pateiktos lapkričio mėnesio viduryje. Prašo nebausti direktoriaus, nubausti ją.

E. R. VĮ Registrų centrui teiktame paaiškinime nurodė, kad nepasirūpino laiku pateikti metinę fin. atskaitomybę VĮ Registrų centrui. Pasitikėjo buhaltere B. K., kuri padarė šią pražangą. Dabar atskaitomybė yra pateikta. Prašo nebausti pinigine nuobauda, prižada kontroliuoti buhalterės veiksmus. Gailisi dėl įvykusio aplaidumo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3000 Eur.

Byloje aktualus tinkamo subjekto, atsakingo už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, klausimas. Pagal CK 2.67 straipsnį už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Šiuo atveju UAB „T“ nuo 2016 m. balandžio 7 d. yra registruota prokūra, nurodytas prokuristas – B. E. K.. Teismas, įvertinęs pateiktą 2016 m. balandžio 5 d. prokūrą, pažymi, kad šiame dokumente nurodyti prokuristui suteikti įgaliojimai, tarp kurių nėra konkrečios nuostatos, jog už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsakingas būtų būtent prokuristas, o ne juridinio asmens valdymo organas, kaip tai nustatyta CK 2.67 straipsnyje. Tai reiškia, kad šiuo atveju už UAB „T“ dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas – direktorius, kuriam ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

E. R. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: 2019 m. gruodžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. RC-ANR_P-566-2019, VĮ Registrų centro išplėstiniu išrašu ir paties E. R. paaiškinimais, kad jis dėl pasitikėjimo buhaltere netikrino jos veiklos, nors turėjo tai daryti. VĮ Registrų centro išplėstiniame išraše užfiksuota, kad UAB „T“ direktoriumi nuo 2016 m. balandžio 5 d. yra E. R., o įmonės 2017–2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai VĮ Registrų centrui pateikti 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. praleidus įstatyme numatytą terminą.

Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, o pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-185/2018).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. R., būdamas UAB „T“ direktoriumi, iki 2018 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, t. y. per nustatytą laikotarpį nepateikė 2017 ir 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, ir taip pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl jam administracinio nusižengimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai. Ginčo dėl šio administracinio nesižengimo kvalifikavimo nėra.

Pažeidėjo atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes (nors ir pavėluotai, UAB „T“ 2017 ir 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į E. R. asmenybę (baustas administracine tvarka). Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. R. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą – 200 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti švelnesnę atsakomybę nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,

nutaria:

E. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 19108748880 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.