Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. kovo 21 d. nutarimu 400 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams nubaustas už tai, kad jis 2023 m. vasario 3 d. 13 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. kaltės neginčija, kelia tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, t. y. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir prašo šios poveikio priemonės jam neskirti. Be to, apeliantas skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą, taip pat jo teisė būti išklausytam.

7.1. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad A. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, t. y. į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai – administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, apeliantui buvo įteiktas į rankas. Kaip matyti iš A. P. surašyto 2023 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo protokolo, jis savo parašu patvirtino, jog šį procesinį dokumentą gavo. Nors A. P. skunde teigia, kad jis elektroniniu būdu bylos nagrinėjimo dieną pateikė duomenis apie savo nedarbingumą bei pateikė kitus bylos nagrinėjimui svarbius duomenis, gavo policijos įstaigos patvirtinimą, jog jo teikti duomenys policijos įstaigoje yra gauti, tačiau pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Iš Institucijos atsiliepimo, pateikto apylinkės teismui, matyti, jog Institucijoje nei iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nei po skundžiamo nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje jokių A. P. prašymų ir papildomų duomenų nebuvo gauta. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, A. P. parodė, jog prisimena rašęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, bet gal jį pateikė pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų, kad A. P. elektroniniu būdu Institucijai teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei teikė kitus duomenis, pagrįstai administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama A. P. nedalyvaujant ir skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka. Svarbu pažymėti ir tai, kad apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą, apeliantui buvo suteikta teisė pasisakyti, t. y. A. P. davė paaiškinimus apie bylos faktines aplinkybes, pasisakė dėl skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl jam paskirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės, taip pat turėjo ir realizavo teisę reikšti prašymus byloje. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau paminėtos aplinkybės, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apelianto teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

7.2. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu paminėtina, jog ANK 567 straipsnis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog skundžiamas Institucijos nutarimas, kuriuo A. P. buvo pripažintas kaltu padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas, buvo priimtas byloje išsamiai ir objektyviai įvertinus nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, būtų pažeidęs minėtą nuostatą. Be to, kaip matyti iš gauto apeliacinio skundo, pats apeliantas šio principo pažeidimą sieja išimtinai su tuo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, tačiau, kaip jau buvo minėta, apelianto teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Todėl A. P. skundo argumentas dėl teisės į teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą pažeidimo yra deklaratyvus, grindžiamas subjektyviu paties apelianto situacijos vertinimu, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos ir įvertintos priimant apelianto atžvilgiu jam nepalankų sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisė į teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista.

8.1. Skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 300 iki 450 Eur. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, A. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė nežymiai sankcijoje numatytos baudos vidurkį viršijančią baudą bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

8.2. Ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas A. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - individualizavimo klausimas, prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės.

8.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9- 746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

8.5. Skundžiamu 2023 m. kovo 21 d. nutarimu A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

8.6. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo protokole pažymėta, jog apeliantas nurodė neturintis, ką paaiškinti, o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, A. P. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog „supranta, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau jis buvo sustabdytas ne dėl to, kad padarė pažeidimą, o pagal automobilio valstybinius numerius; vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nes buvo atimtos“. Toks A. P. požiūris į jo padarytą administracinį nusižengimą patvirtina, kad jis ne tik, kad neigiamai nevertina savo elgesio, nesigaili padaręs administracinį nusižengimą, bet ir nemano, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas, netoleruotinas bei draudžiamas. Dėl to pagrįstai jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kai dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

8.7. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad A. P. per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 8 kartus, iš jų net 6 kartus dėl KET nesilaikymo, tarp jų 5 kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo nubaustas skundžiamu nutarimu, įvykdė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, t. y. neįvykdžius 2022-10-04 nutarimu už administracinių nusižengimų, tame tarpe ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, padarymą skirtos administracinės nuobaudos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad A. P. yra teistas 7 kartus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2019-11-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį). Šios paminėtos aplinkybės apie A. P. ankstesnius baustumus, teistumus itin neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, daro naujus teisės pažeidimus, išvadų iš baustumų, teistumų nedaro. Be to, rodo ir tai, kad A. P. pagrįstai buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kai dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

8.8. Apeliantas skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes jis organizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sudaro specialius susitarimus su įstaigomis dėl papildomų pervežimo/pavežimo paslaugų teikimo, pažymėdamas ir tai, kad jo sveikata prasta. Šiuo atveju pastebėtina, kad duomenų, patvirtinančių apelianto skunde nurodytas darbines aplinkybes, nebuvo pateikta. Paminėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-90/2023 matyti, jog A. P. konstatuojami psichikos sutrikimai: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 18–22). Nors apeliantas turi sveikatos problemų, tačiau minėtame ekspertizės akte pažymėta, kad A. P. konstatuotus psichikos sutrikimus apeliantas gydosi jau pakankamai seniai. Pažymint ir tai, jog šie sutrikimai A. P. netrukdė daryti naujų teisės pažeidimų. Be to, A. P. konstatuoti psichikos sutrikimai ir jų gydymas nepateisina specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - turėjimo būtinumo.

8.9. Prie skundo A. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. birželio 2 d. trejiems metams UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 15 000 Eur paskolą, o šios paskolos garantas yra nurodytas A. P.. Duomenų, kokiam tikslui buvo suteikta paskola, apeliaciniame skunde nenurodyta. Šiuo atveju paminėtina, kad valstybė skiria daug dėmesio vairuotojų švietimui apie eismo saugumą, tačiau tai A. P. įtakos nepadarė. Pažeidėjas, neturėdamas teisės vairuoti ir vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė KET reikalavimų, nors turėjo elgtis itin atsakingai ir nusižengimo nedaryti. Darydamas nusižengimą A. P. žinojo, kad rizikuoja netekti teisės vairuoti, taigi, turėjo suvokti ir tai, kad rizikuoja savo finansine gerove, dėl to A. P. pateikti dokumentai apie finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios A. P. paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų būti švelninama.

8.10. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje, A. P. prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones dėl to, kad jis nori persilaikyti vairavimo egzaminą ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. siekia patenkinti išimtinai savo asmeninius interesus, tačiau asmeninių interesų tenkinimas nelaikytinas švelninančia aplinkybe. Pastebėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. P. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Atsižvelgiant į A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis bei į jo padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, daroma išvada, kad pagrįstai apeliantui netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.