- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1-919-1034/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02170-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. I., T. O.
- Civilinis ieškovas
- A. B., I. D., J. P., D. V., J. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos epizodai), T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-05-25 apie 00.10 val., sulaužęs sandėliuko, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną, 29,96 Eur vertės, įsibrovė į vidų, iš kur pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam N. K. priklausančias keturias automobilio padangas, 434,43 Eur vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo pastebėtas policijos pareigūno, pabėgo iš įvykio vietos, joje palikdamas pasikėsintą pagrobti turtą – keturias padangas, 443,43 Eur vertės.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016-02-18 14.00 val. iki 2016-03-18 11.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, nupjovęs sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakabinamos spynos tvirtinimo ąselę, neturinčią materialinės vertės, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė nukentėjusiajai I. D. priklausančius keturis ratlankius su padangomis, 300 Eur vertės ir keturis ratlankius be padangų, vieno vieneto vertė 25 eurai, bendrai 100 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. D. 400 Eur žalą.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016-04-22 19.30 val. iki 2016-04-28 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, sulaužęs durų spynos ąselę, tokiu būdu įsibrovęs į sandėliuką Nr.112, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausantį dviratį „Rocky“, 140 Eur vertės, dviratį, 140 Eur vertės, keturias automobilio padangas R16, vieno vieneto vertė 110 Eur, bendrai 440 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. P. 720 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-05-03 apie 15.20 val. veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus nukirpęs durų spyną, 12 Eur vertės ir sugadinęs durų užrakto sklendę, 5 Eur vertės, įsibrovė į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš vidaus pagrobė nukentėjusiajai D. V. priklausantį dviratį „Alpina“, 200 Eur vertės ir dviratį, 150 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. V. 350 Eur žalą.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016-05-03 21.20 val. iki 2016-05-05 11.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, veikdamas kartu su kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, sugadinęs durų spynos sklendę, 10 Eur vertės, tokiu būdu įsibrovė į sandėliuką Nr. 66, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė nukentėjusiajam M. S. priklausantį dviratį „PROSP4600“, 200 Eur vertės, ir krepšį su jame buvusiomis septyniomis meškerėmis, bendros 500 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. 700 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
A. I., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016-04-15 iki 2016-05-06 19.00 val. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, nupjovęs durų spyną, 20 Eur vertės, tokiu būdu įsibrovęs į sandėliuką Nr. 27, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš vidaus pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį moterišką dviratį su vaikiška kėdute, 150 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 170 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
T. O. įgijo nusikalstamu būdu įgytą turtą, o būtent: jis, 2016-05-04 apie 13.07 val., A. I. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus jam (T. O.) į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius įsigyti jo pagrobtus dviratį ir septynias meškeres bei susitarus dėl susitikimo vietos, jis (T. O.) 2016-05-04 apie 13.25 val. automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir iš anksto žinodamas, kad turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, iš A. I. ir S. V. (miręs 2017-01-02) už ikiteisminio tyrimo nenustatytą pinigų sumą įgijo A. I. ir S. V. (miręs 2017-01-02) nusikalstamu būdu įgytą, t. y. laikotarpiu nuo 2016-05-03 21.20 val. iki 2016-05-05 11.00 val., iš sandėliuko Nr. 66, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagrobtą nukentėjusiajam M. S. priklausantį dviratį „PROSP4600“, 200 Eur vertės, ir septynias meškeres dėkle, bendrai 500 Eur vertės.
Šiais savo veiksmais T. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
A. I. taip pat buvo kaltinamas, jog jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2016-04-28 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, pritaikęs raktą atrakino ir taip neturėdamas teisėto pagrindo pateko, į garažą Nr.185, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. R. priklausančias keturias vasarines automobilio padangas R15 „Continental“, vieno vieneto vertė 25 eurai, bendrai 100 Eur vertės ir iš neužrakinto garaže stovėjusio automobilio „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, pagrobė dėklą su įvairiais minėtam automobiliui skirtais raktais (įrankiais), bendros 100 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. R. 200 Eur žalą.
Šiais savo veiksmais A. I. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. I. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta savo kaltę, tik dėl padangų iš garažo savo kaltės nepripažįsta, tame garaže jis nebuvo. Dėl kitų epizodų savo kaltę pripažįsta. Dėl (duomenys neskelbtini), tai buvo labai seniai, 2011 m. kartu su R., jį pasikvietė, sulaužė spyną, išnešė keturis ratus, bet priėjo prie mūsų policininkas, jie pabėgo. Turėjo tikslą pagrobti automobilio padangas, bet sutrukdė kažkoks asmuo, kuris priėjo ir pasakė, kad jis iš policijos. (duomenys neskelbtini), šią veiką irgi padarė su V., sulaužė spyną ir pavogė. Priekines duris atidarė su raktu, o sekančių durų spyną sulaužė su santechniniu raktu. Daiktus pardavė taksistui lyg už 80-90 Eur. Dabar gydosi reabilitacijos centre, todėl nenori meluoti ir savo kaltę pripažįsta. (duomenys neskelbtini), čia irgi kartu su V., pirmas duris atidarė su raktu, o kitas – su santechniniu raktu sulaužė, pavogė dviračius. Pirmai spynai įkišo bet kokį raktą ir atsirakino. Daiktus irgi pardavė, dviratį lyg Kalvarijų turguje, o ratus taksistui. (duomenys neskelbtini), su S. V. priekines duris atidarė su atsuktuvu, o viduje tik kabėjo spyna, buvo sulaužyta, paėmė dviračius ir pasišalino, dar už jų ėjo mergina ir ji filmavo. Įsibrovė į sandėliuką analogišku būdu. Dviračius pardavė taksistui Antakalnyje. (duomenys neskelbtini), irgi su S. V. užėjo, su raktu atidarė priekines duris, ten sulaužė spyną. Daiktų nepavyko parduoti, nes buvo sulaikytas. P. Kitas epizodas dėl V., toje pačioje laiptinėje buvo, kur tie du dviračiai buvo, veikė kartu su S.. Irgi su atsuktuvu atidarė rūsį, čia ta pati laiptinė, tik kitas rūsys. Dviratį irgi pardavė, kur ir tuos du dviračius taksistui. Taksistas nepažįstamas, bet jam pardavė vieną dviratį, o paskui ir kitus. Teko parduoti daiktus ir Kalvarijų turguje. Skambino dar T., E. dėl daiktų pirkimo. Jis gyveno Naujininkuose, T. gyveno Liepkalnio gatvėje ir buvo su juo pažįstami. Apie 2,5-3 metų yra pažįstami su T.. Skambindavo T., siūlydavo įsigyti daiktus, jis atvažiuodavo, pažiūrėdavo ir neimdavo. Niekada iš jo nieko neimdavo, sakydavo, kad reikia, atvažiuoja, bet nieko neima. Skambindavo jam gal kiekvieną dieną, siūlydavo, galvojo, gal ką nors paimtų, vartojo narkotikus, todėl skambindavo visiems. Jis neklausė, iš kur tie daiktai. Vienu metu buvo registruotas darbo biržoje, tuo metu gal ne, gyveno iš nusikalstamų veikų. Su T. bendravo dėl dviračio ir meškerių. Paskambino, pasiūlė dviračius, meškeres, T. paklausė, kur jis yra, atvažiavo, pažiūrėjo, pasakė, kad nereikia. Jis (A. I.) paprašė, kad nuvežtų tuos daiktus iki Naujininkų, o jie nuėjo, ir tada sulaikė policija. T. paklausė, ar reikia dviračio ir meškerių, jis pasakė, kad atvažiuos, sutarė susitikti prie Iki „Minsko“ parduotuvės Žirmūnuose. Jis atvažiavo, pasižiūrėjo ir pasakė, kad nereikia, norėjo išvažiuoti, bet jis (A. I.) paprašė nuvežti daiktus į Naujininkus, T. O. sutiko. Jis buvo skolingas T., skola buvo nedidelė. Iki „Minsko“ IKI parduotuvės atvyko su pavogtu dviračiu, bet padangos buvo labai silpnos, todėl negalėjo su dviračiu važiuoti iki Naujininkų. Dėl šios bylos su O. nebendravo, nebendravo nuo to laiko, kai jį uždarė, nuo 2016 m. Padangų R15 „Continental“ nevogė, nors gal neprisimena. Iš nusikaltimų gyveno gal 3-4 mėn., būdavo, kad eidavo per parduotuves. Į nemažai sandėliukų įsibrovė. Garaže nebuvo, į garažus neidavo. Galima sakyti, kad visą laiką imdavo dviračius, padangas. Civilinius ieškinius pripažįsta, tikisi po reabilitacijos eiti dirbti ir kaip nors atlygins. Reabilitacija trunka metus laiko, gydosi nuo 2018 m. vasario 10 d., traukos narkotikams nejaučia, metė ir rūkyti. T. O. žinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, dėl darbo neklausė, nesakydavo jam, iš kur tie pagrobti daiktai. „Padariau valtį“ reiškia „pavogiau valtį.“ „Padariau dviratį“ reiškia „pavogiau dviratį.“ Nežino, kaip paaiškinti žodžius „padariau dviratį.“
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. O. parodė, jog kaltės nepripažįsta. Parodė, kad su A. I. susipažino Naujininkuose, kai kada A. I. pas jį padirbėdavo, būdavo, kad siūlydavo visokių daiktų, bet jis atsisakydavo, būdavo, kad paskolindavo jam pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo T. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 68). Perskaičius T. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis T. O. parodė, jog čia buvo pirmi parodymai, jie neteisingi, kai jį uždarė, išsigando ir prišnekėjo nesąmonių. Apklausos metu advokatė dalyvavo, protokolą dalinai skaitė, pasirašė. Buvo užduodami klausimai, kai ką laisvai papasakojo. Parodymai buvo surašyti iš jo žodžių. Dažniausiai A. I. jam skambindavo, kažką siūlydavo, bet atsisakydavo, būdavo, kad privažiuodavo susitikti. Datų, kada skambino, neprisimena, gal ir skambino 2016-05-04. Buvo su juo susitikęs prie IKI parduotuvės Žirmūnuose. Jis paskambino, pasakė, kad turi parduoti dviratį, jam kaip tik reikėjo, todėl atvažiavo pasižiūrėti, bet pasakė, kad jis netinka. Po to A. I. paprašė padėti, pavežti daiktus ir tik įdėjus daiktus į automobilį, I. su draugu išėjo, jis užvedė automobilį, pradėjo važiuoti ir priėjo keturi pareigūnai. Pirminės apklausos metu kalbėjo kad tik kalbėtų, iš galvos. A. I. pinigų nedavė. Nesidomėjo, jam buvo neįdomu ar A. I. dirba, nebuvo jis geras draugas, kai reikėdavo pagalbos, tuomet ieškodavo, jis tik pažįstamas, ne draugas. Skambučių tarp A. I. ir jo gali būti, kad buvo daug. Jam atrodo, kad neklausė A. I., iš kur tie daiktai, gal kartą ir klausė, sakė, kad jo giminių daiktai. Įtarimas buvo, kad A. I. vartoja narkotikus, bet jis nėra specialistas. „Būrimą“ jis supranta, kad kažkas parduoda, bet kiekvienas žmogus gali kitaip suprasti. Frazę „padariau dviratį“ supranta, kad kažkas parduoda dviratį, į tas frazes stipriai nekreipė dėmesio.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2016 m. pavasarį, dienos nepasakys, apie 14.30 val. ar 15.30 val. paskambino dukra ir pasakė, kad ką tik iš jų rūsio pavogė dviračius. Ji grįždama iš mokyklos pamatė, kaip du vyriškiai vedasi jų dviračius, nes padangos dar buvo nepripūstos po žiemos. Ji grįžo namo, paskambino tyrėjai, atvykus tyrėjai per pusvalandį nebuvo surasti tie žmonės. Nuėjo į rūsį, spyna buvo, bet ji buvo šiek tiek pažeista ir tik žinantis galėjo pastebėti, kad ji su defektu. Ji buvo išlaužta ir pavogti dviračiai. Padarė nuotraukas, nusiuntė ir viskas greičiau pajudėjo. Buvo spyna sulaužyta, 15 Eur už spyną ir dar už dviračius, savo ieškinį palaiko, žala neatlyginta. Šis kaltinamasis (T. O.) jai yra matytas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. parodė, kad staigiai tos vagystės neaptiko, gal savaitės laikotarpyje, vakare nusileido į rūsį pasiimti dviračių ir jų nebebuvo. Jų spyna liko nepažeista, bet buvo nupjautas metalinis skląstis. Buvo dar išnešti vyro įrankiai, bet jų nežino. Ieškinį palaiko, žalos nei kiek neatlygino. Kaltinamieji jai nėra žinomi
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad atėjo į rūsį ir rado atidarytas duris, ant žemės gulėjo spyna, iš karto paskambino policijai, jau iš karto suprato, kas bus pavogta, taip ir buvo, keturi ratai ir keturi ratlankiai. Žala 400 Eur, nei kiek žala neatlyginta, ieškinį palaiko. Kaltinamųjų nepažįsta, nėra jų mačiusi.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2016 m. balandžio-gegužės mėn. pamatė, kad nulaužtas skląstis ir praviros rūsio durys, pamatė, kad trūksta žmonos dviračio su vaiko kėdute, žala apie 200 Eur. Dviratis 150 Eur, kėdutė 20 Eur, taip pat 20 Eur už spynos sutvarkymą, bendra suma 190 Eur. Nei kiek žalos neatlyginta. Nei vieno iš kaltinamųjų nežino, nėra jų matęs.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. R. parodė, kad buvo įsilaužta į garažą, priklausantį jo mamai ir pavogtas tam tikras turtas: 4 padangos, ne naujos ir originalus raktų komplektas. Garažas yra (duomenys neskelbtini), padangos pavogtos iš garažo, dar pavogtas raktų komplektas, kuris buvo automobilio bagažinėje. Nežino, kas galėjo pavogti. Žala apie 150-200 Eur, savo ieškinį palaiko. Kaltinamųjų nepažįsta. Žala jam neatlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl kaltinimų A. I.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. I. nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl nukentėjusiųjų D. V., J. P., A. B., I. D. turto pagrobimo bei dėl pasikėsinimo pagrobti turtą iš N. K. bei M. S. priklausančio turto vagystės. Dėl (duomenys neskelbtini), tai buvo labai seniai, 2011 m. kartu su R., jį pasikvietė, sulaužė spyną, išnešė keturis ratus, bet priėjo prie mūsų policininkas, jie pabėgo. Turėjo tikslą pagrobti automobilio padangas, bet sutrukdė kažkoks asmuo, kuris priėjo ir pasakė, kad jis iš policijos. (duomenys neskelbtini), šią veiką irgi padarė su V., sulaužė spyną ir pavogė. Priekines duris atidarė su raktu, o sekančių durų spyną sulaužė su santechniniu raktu. Daiktus pardavė taksistui lyg už 80-90 Eur. Dabar gydosi reabilitacijos centre, todėl nenori meluoti ir savo kaltę pripažįsta. (duomenys neskelbtini), čia irgi kartu su V., pirmas duris atidarė su raktu, o kitas – su santechniniu raktu sulaužė, pavogė dviračius. Pirmai spynai įkišo bet kokį raktą ir atsirakino. Daiktus irgi pardavė, dviratį lyg Kalvarijų turguje, o ratus taksistui. (duomenys neskelbtini), su S. V. priekines duris atidarė su atsuktuvu, o viduje tik kabėjo spyna, buvo sulaužyta, paėmė dviračius ir pasišalino, dar už jų ėjo mergina ir ji filmavo. Įsibrovė į sandėliuką analogišku būdu. Dviračius pardavė taksistui Antakalnyje. (duomenys neskelbtini), irgi su S. V. užėjo, su raktu atidarė priekines duris, ten sulaužė spyną. Daiktų nepavyko parduoti, nes buvo sulaikytas. P. Kitas epizodas dėl V., toje pačioje laiptinėje buvo, kur tie du dviračiai buvo, veikė kartu su S.. Irgi su atsuktuvu atidarė rūsį, čia ta pati laiptinė, tik kitas rūsys. Dviratį irgi pardavė, kur ir tuos du dviračius taksistui. Taksistas nepažįstamas, bet jam pardavė vieną dviratį, o paskui ir kitus. Teko parduoti daiktus ir Kalvarijų turguje. Skambino dar T., E. dėl daiktų pirkimo. Jis gyveno Naujininkuose, T. gyveno Liepkalnio gatvėje ir buvo su juo pažįstami. Apie 2,5-3 metų yra pažįstami su T.. Skambindavo T., siūlydavo įsigyti daiktus, jis atvažiuodavo, pažiūrėdavo ir neimdavo. Niekada iš jo nieko neimdavo, sakydavo, kad reikia, atvažiuoja, bet nieko neima. Skambindavo jam gal kiekvieną dieną, siūlydavo, galvojo, gal ką nors paimtų, vartojo narkotikus, todėl skambindavo visiems. Jis neklausė, iš kur tie daiktai. Vienu metu buvo registruotas darbo biržoje, tuo metu gal ne, gyveno iš nusikalstamų veikų. Su T. bendravo dėl dviračio ir meškerių. Paskambino, pasiūlė dviračius, meškeres, T. paklausė, kur jis yra, atvažiavo, pažiūrėjo, pasakė, kad nereikia. Jis (A. I.) paprašė, kad nuvežtų tuos daiktus iki Naujininkų, o jie nuėjo, ir tada sulaikė policija. T. paklausė, ar reikia dviračio ir meškerių, jis pasakė, kad atvažiuos, sutarė susitikti prie Iki „Minsko“ parduotuvės Žirmūnuose. Jis atvažiavo, pasižiūrėjo ir pasakė, kad nereikia, norėjo išvažiuoti, bet jis (A. I.) paprašė nuvežti daiktus į Naujininkus, T. O. sutiko. Jis buvo skolingas T., skola buvo nedidelė. Iki „Minsko“ IKI parduotuvės atvyko su pavogtu dviračiu, bet padangos buvo labai silpnos, todėl negalėjo su dviračiu važiuoti iki Naujininkų. Dėl šios bylos su O. nebendravo, nebendravo nuo to laiko, kai jį uždarė, nuo 2016 m. Padangų R15 „Continental“ nevogė, nors gal neprisimena. Iš nusikaltimų gyveno gal 3-4 mėn., būdavo, kad eidavo per parduotuves. Į nemažai sandėliukų įsibrovė. Garaže nebuvo, į garažus neidavo. Galima sakyti, kad visą laiką imdavo dviračius, padangas. Civilinius ieškinius pripažįsta, tikisi po reabilitacijos eiti dirbti ir kaip nors atlygins. Reabilitacija trunka metus laiko, gydosi nuo 2018 m. vasario 10 d., traukos narkotikams nejaučia, metė ir rūkyti. T. O. žinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, dėl darbo neklausė, nesakydavo jam, iš kur tie pagrobti daiktai. „Padariau valtį“ reiškia „pavogiau valtį.“ „Padariau dviratį“ reiškia „pavogiau dviratį.“ Nežino, kaip paaiškinti žodžius „padariau dviratį.“
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų D. V., I. D., A. B., J. P. duoti parodymai bei kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolai, policijos registrų išrašai ir kt.) papildo vieni kitus ir sudaro vientisą įrodymų grandinę.
Teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji davė parodymus, kurie atitiko jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų nukentėjusiųjų parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kad tarp kaltinamo A. I. ir nukentėjusiųjų būtų kažkokie nesutarimai ar asmeniškumai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį A. I..
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti N. K. priklausantį, taip pat teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiesiems J. P., I. D., D. V., A. B., taip pat M. S. priklausančio turto pagrobimo.
Žemesnės instancijos teismas
A. I. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jog jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2016-04-28 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, pritaikęs raktą atrakino ir taip neturėdamas teisėto pagrindo pateko, į garažą Nr.185, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė nukentėjusiajam J. R. priklausančias keturias vasarines automobilio padangas R15 „Continental“, vieno vieneto vertė 25 eurai, bendrai 100 Eur vertės ir iš neužrakinto garaže stovėjusio automobilio „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, pagrobė dėklą su įvairiais minėtam automobiliui skirtais raktais (įrankiais), bendros 100 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. R. 200 Eur žalą.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisiamajame posėdyje A. I. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad Į nemažai sandėliukų įsibrovė. Garaže nebuvo, į garažus neidavo. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis J. R. paaiškino, kad buvo įsilaužta į garažą, priklausantį jo mamai ir pavogtas tam tikras turtas: 4 padangos, ne naujos ir originalus raktų komplektas. Garažas yra (duomenys neskelbtini), padangos pavogtos iš garažo, dar pavogtas raktų komplektas, kuris buvo automobilio bagažinėje. Nežino, kas galėjo pavogti. Žala apie 150-200 Eur, savo ieškinį palaiko. Kaltinamųjų nepažįsta. Žala jam neatlyginta.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota garažo Nr. 185, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieta (1 t., b. l. 139-142).
Policijos registro išraše nurodyta, kad mėnesio laikotarpyje apvogtas pranešėjo garažas. Į garažą patekta nupjovus spyną. Kas pavogta, tiksliai pasakyti negali, pranešėjo brolis sakė, kad nėra keturių padangų, žala nustatinėjama (1 t., b. l. 136).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti tik prielaidas, jog A. I. galimai įvykdė šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamoje byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad būtent A. I. įvykdė minimą svetimo turto pagrobimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad A. I. pagal šį nusikalstamos veikos epizodą prašo išteisinti.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis.
Nagrinėjamoje byloje, vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo ir pakankamai netiesioginių įrodymų, kurių visuma ar kiekvienas iš jų atskirai galėtų patvirtinti, jog būtent A. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiojo J. R. turto pagrobimas). Įvertinęs nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus bei remdamasis įrodymų visumos vertinimu, teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. R. atžvilgiu) tačiau remiantis bylos duomenimis negalima daryti neabejotinos išvados, kad šį nusikaltimą padarė A. I., todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje A. I. kai kurie nusikalstami veiksmai yra inkriminuoti kaip atlikti veikiant kartu su S. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus (2 t., b. l. 17). Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), nustatomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog A. I. veikė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas jam mirus.
Dėl kaltinimo T. O.
Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008).
Byloje nustatyta, kad M. S. priklausantis dviratis„PROSP4600“, 200 Eur vertės, ir septynios meškerės, bendros 500 Eur vertės, buvo pagrobtas kaltinamojo A. I., t. y. gautas nusikalstamu būdu, dėl to ginčo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. O. kaltės nepripažino ir parodė, kad su A. I. susipažino Naujininkuose, kai kada A. I. pas jį padirbėdavo, būdavo, kad siūlydavo visokių daiktų, bet jis atsisakydavo, būdavo, kad paskolindavo jam pinigų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė kaltinamojo T. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 68). Perskaičius T. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis T. O. parodė, jog čia buvo pirmi parodymai, jie neteisingi, kai jį uždarė, išsigando ir prišnekėjo nesąmonių. Apklausos metu advokatė dalyvavo, protokolą dalinai skaitė, pasirašė. Buvo užduodami klausimai, kai ką laisvai papasakojo. Parodymai buvo surašyti iš jo žodžių. Dažniausiai A. I. jam skambindavo, kažką siūlydavo, bet atsisakydavo, būdavo, kad privažiuodavo susitikti. Datų, kada skambino, neprisimena, gal ir skambino 2016-05-04. Buvo su juo susitikęs prie IKI parduotuvės Žirmūnuose. Jis paskambino, pasakė, kad turi parduoti dviratį, jam kaip tik reikėjo, todėl atvažiavo pasižiūrėti, bet pasakė, kad jis netinka. Po to A. I. paprašė padėti, pavežti daiktus ir tik įdėjus daiktus į automobilį, I. su draugu išėjo, jis užvedė automobilį, pradėjo važiuoti ir priėjo keturi pareigūnai. Pirminės apklausos metu kalbėjo kad tik kalbėtų, iš galvos. A. I. pinigų nedavė. Nesidomėjo, jam buvo neįdomu ar A. I. dirba, nebuvo jis geras draugas, kai reikėdavo pagalbos, tuomet ieškodavo, jis tik pažįstamas, ne draugas. Skambučių tarp A. I. ir jo gali būti, kad buvo daug. Jam atrodo, kad neklausė A. I., iš kur tie daiktai, gal kartą ir klausė, sakė, kad jo giminių daiktai. Įtarimas buvo, kad A. I. vartoja narkotikus, bet jis nėra specialistas. „Būrimą“ jis supranta, kad kažkas parduoda, bet kiekvienas žmogus gali kitaip suprasti. Frazę „padariau dviratį“ supranta, kad kažkas parduoda dviratį, į tas frazes stipriai nekreipė dėmesio.
Ikiteisminio tyrimo metu T. O. parodė, kad savo kaltės nepripažino ir 2016-05-05 parodė, kad A. I. nepažįsta, niekada nėra bendravęs. 2016-05-04 automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės IKI „Minskas“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje išlipęs iš automobilio pamatė prie krūmų juodos spalvos dviratį ir dėklą su meškerėmis. Jis pagalvojo, kad turtas bešeimininkis ir norėjo įsidėti daiktus į automobilį. Staiga priėjo du narkomanai ir pasiūlė daiktus nusipirkti už 50 eurų. Jis sutiko, padavė kažkuriam iš jų pinigus, įsidėjo daiktus į automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apie tai, kad šie daiktai yra pagrobti nežinojo (3 t., b. l. 68). Papildomos apklausos metu T. O. parodymus parodė, kad su asmeniu pravarde „L.“ (A. I.) susipažino 2016 m., tiksliai datos neatsimena. Jis atlikdavo jam smulkius darbus, buvo skolingas pinigų, kartais pasiūlydavo įsigyti įvairių daiktų. 2016-05-04 jam paskambino „L.“ ir pasiūlė pirkti dviračius ir meškeres, tada jis automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės IKI „Minskas“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje išlipęs iš automobilio pamatė „L.“ su dar vienu nepažįstamu vaikinu, kurie turėjo du dviračius ir dėklą su meškerėmis. Apžiūrėti daiktai jam nepatiko ir jis atsisakė juos įsigyti, tada „L.“ paprašė daiktus nuvežti iki Naujininkų mikrorajono. Jis sutiko, pakrovė daiktus į automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apie tai, kad daiktai buvo pagrobti, nežinojo (3 t., b. l. 70).
Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. O. nepripažino savo kaltės, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma, kurią teismas pripažįsta įrodymais.
Kaip matyti iš aukščiau nurodytų kaltinamojo T. O. parodymų, jis, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus ir parodymus keitė. Iš pradžių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. O. parodė, kad A. I. nepažįsta, niekada nėra bendravęs. 2016-05-04 automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės IKI „Minskas“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje išlipęs iš automobilio pamatė prie krūmų juodos spalvos dviratį ir dėklą su meškerėmis. Jis pagalvojo, kad turtas bešeimininkis ir norėjo įsidėti daiktus į automobilį. Staiga priėjo du narkomanai ir pasiūlė daiktus nusipirkti už 50 eurų. Jis sutiko, padavė kažkuriam iš jų pinigus, įsidėjo daiktus į automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apie tai, kad šie daiktai yra pagrobti nežinojo Vėlesnės apklausos metu T. O. jau parodė, kad su asmeniu pravarde „L.“ (A. I.) susipažino 2016 m., tiksliai datos neatsimena. Jis atlikdavo jam smulkius darbus, buvo skolingas pinigų, kartais pasiūlydavo įsigyti įvairių daiktų. 2016-05-04 jam paskambino „L.“ ir pasiūlė pirkti dviračius ir meškeres, tada jis automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės IKI „Minskas“, Žirmūnų g. 2, Vilniuje išlipęs iš automobilio pamatė „L.“ su dar vienu nepažįstamu vaikinu, kurie turėjo du dviračius ir dėklą su meškerėmis. Apžiūrėti daiktai jam nepatiko ir jis atsisakė juos įsigyti, tada „L.“ paprašė daiktus nuvežti iki Naujininkų mikrorajono. Jis sutiko, pakrovė daiktus į automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apie tai, kad daiktai buvo pagrobti, nežinojo.
Žemesnės instancijos teismas
Tokie kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas juos vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę versiją, kuri paneigtina byloje surinktais įrodymais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu T. O. negalėjo paaiškinti parodymų keitimo priežasties, nurodė, kad pirmos apklausos metu duoti parodymai neteisingi, kai jį uždarė, išsigando ir prišnekėjo nesąmonių, tačiau taip pat parodė, kad jo apklausos metu advokatė dalyvavo, protokolą dalinai skaitė, pasirašė, buvo užduodami klausimai, kai ką laisvai papasakojo, parodymai buvo surašyti iš jo žodžių.
Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose dažnai keliama versija dėl tiesioginės tyčios nebuvimo kaltinamojo veiksmuose, t. y. kad kaltinamasis nežinojo ir nesuvokė, jog turtas įgytas nusikalstamu būdu. Visgi apie tai sprendžiama vertinant bylos aplinkybių visumą. Vien tik kaltinamojo parodymai ar net pateikti turto pirkimo pardavimo dokumentai savaime neleidžia spręsti, jog turtas įgytas nežinant apie jo nusikalstamą kilmę. Vertinant tokią kaltinamojo versiją analizuojamas jo parodymų nuoseklumas, vengimas ar padėjimas nustatyti asmenį iš kurio įgytas turtas, tokio turto pobūdis, įgijimo kaina, rinkos vertė ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583-139/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiose bylose įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro supratimo apie nusikalstamą turto, kurį šis įgyja, gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2013).
Pažymėtina, jog kaltinamasis T. O. teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, ką reiškia frazės „burti“, „padariau dviratį“. Byloje esančios telefoninių pokalbių tarp A. I. ir T. O. išklotinės patvirtina, kad A. I. ir T. O. bendravo, jų bendravimas buvo gana intensyvus (2 t., b. l. 112-157). Kaip matyti iš pvz. 2016-05-04 tarp A. I. ir T. O. užfiksuoto telefoninio pokalbio, A. I. nurodo, kad „na, ką veiki, užimtas tu? Davai privažiuok prie Minsko parduotuvės <...> tavo užsakymu yra, su diskiniais stabdžiais, su visais privalumais dviratis <...>ir yra, ir sveikas dėklas, ten meškerių šeši, septyni spiningaį“, į ką T. O. atsako „kokios firmos? <...> na, važiuoju davai“ (2 t., b. l. 134, 150). Taip pat iš minėtų išklotinių pvz. matyti, kad 2016-04-25 20.14 val. A. I. skambino T. O. ir nurodė, kad dabar su S. važiuoja su dviračiais, dviračiai tokie patys, yra amortizatoriai, dviračiai vyriški, dar yra padangos. Nurodo, kad dviračius ir padangas „padarė“ ten pat, su dviračiais dabar važiuoja, o padangas paslėpė po balkonu (2 t., b. l. 123, 139).
Teisiamajame posėdyje A. I. parodė, kad frazė „padariau valtį“ reiškia „pavogiau valtį.“, „padariau dviratį“ reiškia „pavogiau dviratį.“, tačiau taip pat sau prieštaraudamas nurodė vėliau, kad nežino, kaip paaiškinti žodžius „padariau dviratį.“ Teismo vertinimu, duodamas parodymus šioje dalyje kaltinamasis A. I. nebuvo visai nuoširdus ir galimai siekė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės T. O.. Akivaizdu, kad A. I. ir T. O. bendraudami vartojo tam tikrus jiems suprantamus terminus, nesusikalbėjimų tarp jų nebuvo, be to, teisėtai įgytų daiktų nebūtų jokio reikalo kažkur slėpti ir apie tai pasakoti vienas kitam.
Tiek kaltinamojo A. I. parodymais, tiek iš dalies kaltinamojo T. O. paaiškinimais, byloje nustatyta, kad kaltinimui reikšmingu laikotarpiu A. I. vartojo narkotines medžiagas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Be to, teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. I. negalėjo paaiškinti, kodėl dažnai skambino T. O., nors pastarasis nieko iš jo neimdavo. Taigi, sugretinus šias aplinkybes tarpusavyje ir susiejus į vieningą ir nuoseklią įrodymų grandinę, darytina išvada, kad kaltinamajam T. O. buvo žinoma, iš kur ir kokiu būdu įgytus daiktus jam siūlo įsigyti A. I., jog šis asmuo negalėjo jam siūlyti teisėtu būdu įgytų daiktų, T. O. suprato, kad jam siūloma įgyti nusikalstamu būdu įgytą turtą ir tokį turtą įgijo. Kaltinamasis T. O., veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo, svetimą turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. I. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis pasikėsinimo padaryti vieną apysunkį ir padarė penkis apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 177-187), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, šiuo metu atlieka reabilitaciją su ribotu išėjimu protestantų bažnyčios „Kristaus paliepimas“ reabilitacijos centre nuo 2018-02-29 iki 2019-02-29, psichiatrinėje įskaitoje gydytas (3 t., b. l. 189), Priklausomybės ligų gydymas, įskaita įskaitoje nuo 2008-08-18 (3 t., b. l. 190), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytus nusikaltimus griežčiausią, t. y. laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, jis išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, nedirba, šiuo metu gydosi reabilitacijoje. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių.
Nusikalstamos veikos padarytos iki 2017-09-28 įstatymo įsigaliojimo, todėl taikoma BK 63 straipsnio 4 dalies 2000-09-26 įstatymo redakcija.
Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. I. teisiamajame posėdyje išreiškė gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, kaltę pripažino, šiuo metu atlieka reabilitaciją, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, daro išvadą, kad kaltinamasis bando stotis ant kojų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dar yra galimybė suteikti kaltinamajam šansą pasitaisyti, todėl tikslinga jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant A. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti priklausomybės ligų gydymą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
Kaltinamojo T. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam T. O. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 83), nevedęs, dirbantis, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – baudą. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bei aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios leidžia teigti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Nors prokuroras baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam T. O. skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė 2016-04-28. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006). Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, teismas taiko būtent šį, iki 2018-01-01 galiojusį, bazinį bausmių ir nuobaudų dydį skiriant kaltinamajam T. O. bausmę.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji D. V. byloje pareiškė 367 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji J. P. byloje pareiškė 730 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji I. D. byloje pareiškė 400 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė 190 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. I. pripažino pareikštus civilinius ieškinius, jie yra pagrįsti, todėl tenkinti visa apimtimi.
Atsižvelgiant į tai, kad A. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. R. turto pagrobimas) išteisintinas, nukentėjusiojo J. R. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (I. D. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (D. V. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (M. S. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (A. B. turto pagrobimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. I. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti priklausomybės ligų gydymą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
A. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (J. R. turto pagrobimas) išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į A. I. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-19 15.40 val. iki 2017-11-21.
A. I. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Kaltinamajam T. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš A. I. nukentėjusiosios D. V. naudai 367 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios J. P. naudai 730 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios I. D. naudai 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. B. naudai 190 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo J. R. pareikštą civilinį ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.