Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-443-950/2015 pagal ieškovų A. T. ir D. A. patikslintą ieškinį atsakovams Birštono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės atkurti nuosavybės teises natūra pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 145-149) prašė: pripažinti teisę jų, t. y. ieškovų - A. T. ir D. A., mirusiai motinai - O. T. atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypų – (duomenys neskelbtini)dalis, kuriuose numatytas naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos; įpareigoti atsakovą - Birštono savivaldybę, įstatymų nustatyta tvarka suformuoti atskirus žemės sklypus, kuriuose pagal Birštono savivaldybės tarybos 2013-12-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės-erdvinės kompozicijos specialųjį planą yra numatyta sklypų dalių panaudojimo paskirtis - komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba, ir atidalinti juos iš sklypų –(duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įstatymų nustatyta tvarka natūra atkurti Birštono savivaldybės naujai suformuotose žemės sklypuose nuosavybės teises O. T..

Ieškovai nurodė, kad jų motina O. T. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dalį žemės sklypo Birštone. O. T. mirė 2004-04-17. Jie yra mirusios O. T. teisių perėmėjai - A. T. turi teisę į 3/4 dalis motinai priklausančio turto ir turtinių teisių, o D. A. turi teisę į 1/4 dalį motinai priklausančio turto ir turtinių teisių. Kauno apskrities viršininko 2005-06-02 sprendimu Nr. 02/140 jų motinos O. T. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,3333 ha ploto žemės sklypą. Minėto sprendimo pagrindu buvo atkurtos ir jiems natūra grąžintos nuosavybės teisės į 0,0383 ha ploto žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-10-19 sprendimu O. T. natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės dar į 0,0502 ha ploto žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Tačiau natūra nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į likusį 2,1677 ha ploto žemės sklypą. Natūra atkurti nuosavybės teises į likusį 2,1677 ha ploto žemės sklypą, yra atsisakoma motyvuojant tuo, jog teritorijoje, kurioje anksčiau buvo O. T. priklausanti žemės sklypo dalis, yra numatyta vystyti turizmą ir rekreacinę veiklą, ši žemės sklypo dalis priskiriama valstybės išperkamajai žemei, dėl ko ji ir negali būti grąžinama natūra. Tačiau dar 2004-02-12 buvo surašytas žemės sklypų ribų nustatymo protokolas ir sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriame užfiksuota vieta, kur faktiškai iki 1940 m. nacionalizacijos buvo O. T. priklausančio žemės sklypo dalis – tai dalis esanti tarp Prienų ir (duomenys neskelbtini)ir Nemuno upės. P. B. savivaldybės tarybos 2002-08-02 sprendimu Nr. 74 patvirtintą detalųjį minėtos teritorijos planą, O. T. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalis patenka į šešis naujai suformuotus žemės sklypus, t. y. į žemės sklypą,(duomenys neskelbtini). Ieškovai visiškai sutinka, jog į keturis paskutinius žemės sklypus natūra nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, nes juose yra suplanuoti ir vystomi visuomeninės paskirties objektai – suplanuotos gatvės, vandens telkinių apsauginės juostos, rekreacinės paskirties statiniai ir t.t. Tačiau žemės sklype, (duomenys neskelbtini) nėra suplanuoti jokio minėto pobūdžio objektai, be to, jų atskirose dalyse yra numatyta kita naudojimo paskirtis, t. y. komercinės paskirties objektų statyba. Atsižvelgiant į tai, ieškovai mano, kad minėtuose dvejuose žemės sklypuose yra galima atkurti nuosavybės teises natūra. Remiantis tuo, A. T. ir D. A. yra įsitikinę, kad Birštono savivaldybė turi visus reikiamus faktinius duomenis ir turi realią galimybę anksčiau nurodytuose žemės sklypuose suformuoti naujus (savarankiškus) žemės sklypus, skirtus komercinės paskirties objektų statybai, o tokiuose naujai suformuotose žemės sklypuose, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalo natūra atkurti nuosavybės teises jų motinai O. T..

A. B. savivaldybė prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad žemė, kurioje yra ginčo sklypai, priskirta valstybės išperkamai žemei, taigi negali būti grąžinama natūra ieškovams. Taip pat, iš ginčo žemės sklypų - žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)negali būti suformuoti ir atidalinti nauji (savarankiški) žemės sklypai, kurių naudojimo paskirtis būtų – „komercinės paskirties objektų teritorijos“, nes minėtuose žemės sklypuose, remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais (Birštono kurorto bendruoju planu; Teritorijos tarp Prienų ir (duomenys neskelbtini)ir Nemuno upės Birštone detaliuoju planu; kt.) pagrindiniai gali būti tik rekreacinės paskirties objektai, greta kurių gali būti ir kitos paskirties objektų, be kurių praktiškai negali būti pilnavertės rekreacinės paskirties objektų veiklos.

A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (t. 1, b. l. 162-167) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ginčo žemes sklypai į kurių dalis ieškovai teismo prašo atkurti nuosavybės teises natūra, Vyriausybės 2004-11-08 nutarimu Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ yra perduoti neatlygintinai Birštono savivaldybės nuosavybėn rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, ieškovų - A. T. ir D. A. patikslinto ieškinio reikalavimai pareikšti jo atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b. l.8-13). Teismas nurodė, kad tiek žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini)esančių adresu(duomenys neskelbtini) ., savininkas yra – Birštono savivaldybė, nuosavybės įgijimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-08 nutarimas Nr. 1392, nurodytų žemės sklypų naudojimo paskirtis yra – kita, žemės sklypų naudojimo būdas yra – rekreacinės teritorijos (t. 2, b .l. 1-2). Visos teritorijos, kurioje iki 1940 m. nacionalizacijos buvo O. T. priklausanti žemė, rekreacinis pobūdis yra aiškiai numatytas Birštono savivaldybės taryba 2002-08-02 sprendimu Nr. 74 patvirtintame teritorijos tarp Prienų ir (duomenys neskelbtini) ir Nemuno upės Birštone detaliajame plane. Ginčo teritorijos rekreacinis pobūdis yra aiškiai išreikštas ir kituose Birštono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. Birštono savivaldybės tarybos 2013-12-20 sprendimu Nr. TS-226 patvirtintame „Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės-erdvinės kompozicijos specialiajame plane“ (t. 1, b.l. 31-61; žr. aiškinamojo rašto 3.3.2.3 dalis), ir kt. Remiantis nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, visa teritorija, kurioje iki 1940 m. nacionalizacijos buvo ieškovų - A. T. ir D. A. motinai O. T. priklausanti žemė, pateko į valstybės išperkamą žemę, kuri remiantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. negali būti grąžinama natūra. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypai priklauso atsakovui Birštono savivaldybei nuosavybės teise ir nepatenka laisvos valstybinės žemės fondą. Todėl net ir tuo atveju, jeigu Birštono savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka suformuotų atskirus žemės sklypus ir pakeistų jų paskirtį (kaip kad ir prašo ieškovai 2015-08-04 patikslinto ieškinio antruoju reikalavimu), tai nesudarytų jokių teisinių ar faktinių prielaidų pripažinti ieškovams teise natūra atkurti nuosavybės teises į jų motinai O. T. priklausančią žemę, nes ir naujai suformuoti žemės sklypai vis vien nuosavybės teise priklausys Birštono savivaldybei (t. y. naujų žemės sklypų suformavimas ir žemės sklypų paskirties pakeitimas savaime nepakeis tokių žemės sklypų priklausomybės nuosavybės teise (nepakeis žemės sklypų savininko) ir niekaip nepateks (t. y. savaime nebus įtraukti) į laisvos valstybinės žemės fondą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.2, b. l.16-21).

Savivaldybės sprendime (jo tekste) nepasisakoma, kokia sklypų naudojimo paskirtis. Savivaldybės sprendime tik pasisakoma, kad yra tvirtinamas detalusis planas. Tai reiškia, kad žemės naudojimo paskirties nustatymo ir kiti klausimai yra numatyti detaliojo plano dokumentuose. Šių dokumentų pagrindu ir galima spręsti apie tai, kokia yra nustatoma žemės naudojimo paskirtis. Būtent šioje dalyje ir yra suklastoti duomenys: Birštono savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, kuriame numatyta žemės naudojimo būdas: komercinė teritorija ir gyvenamoji mažaaukštė teritorija, o vėliau suklastojus detaliojo plano dokumentus, žemės naudojimo paskirtis buvo registruota ne taip, kaip patvirtino Birštono savivaldybės taryba, bet kitaip – rekreacinė paskirtis. Tačiau tokia klastotė neturi teisinės reikšmės, todėl teismas privalėjo įvertinti sklypų naudojimo paskirtį tokią, kurią patvirtino Birštono savivaldybės taryba, o ne tokią, kuri yra suklastota. Tai yra esminė teismo klaida. Dokumentų klastojimas įrodytas baudžiamojoje byloje, prijungtoje prie šios civilinės bylos. Teismas nepasisakė dėl įrodymų esančių baudžiamojoje byloje.

Teismas apsiribojo formaliu vertinimu, jog VĮ Registrų centro pateiktuose duomenyse sklypų naudojimo paskirtis yra rekreacinė, yra valstybės išperkama ir tuo pagrindu neteisėtai netenkino ieškinio. Detalaus plano (po jo pataisymo) dalis yra neteisėta, nes toks pakeitimas ne tik kad nebuvo tvirtintas Birštono savivaldybės taryboje, bet ir padarytas pažeidžiant iki 2004 m. galiojusių Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ Detaliųjų planų taisyklių 51 p. reikalavimus, kad detalieji planai gali būti keičiami ir papildomi tik visa tai papildomai viešai apsvarsčius (numatyta atitinkama atskira viešojo svarstymo procedūra) ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijose. Viso to nebuvo padaryta, o tik mechaniškai dalyje perspalvintas ir dalyje užtušuotas detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir tuo, neva teisėtai pakeisti užstatymo reglamentai. Teismo išvada, jog savivaldybės sprendimu nustatyta, kad sklypų naudojimo paskirtis yra kita, jų naudojimo būdas rekreacinės teritorijos yra neteisinga, nes galioja savivaldybės sprendimas, nustatantis, jog sklypų teritorijoje esančios žemės naudojimo komercijai ir gyvenamajai mažaaukšte galioja, todėl savivaldybės sprendimo ginčyti nėra pagrindo

Sklypai yra perduoti nuosavybės teise Birštono savivaldybei neteisėtai, Vyriausybės nutarimas priimtas apgaunant Vyriausybę, suklastotų detaliojo plano sprendinių išdavoje, teismas atsisakė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir ištaisyti tokį akivaizdų pažeidimą, dėl ko yra užkirsta ieškovams teisė įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti jų teises, nes nuosavybės teisės į žemę natūra gali būti atkurtos tik valstybei priklausančioje žemėje. Nuosavybės teisės į ginčo sklypus valstybė neteko nusikalstamų veikų išdavoje, tačiau tuo pačiu ir Birštono savivaldybė negalėjo teisėtai įgyti nuosavybės teisių į ginčo sklypus. Teismas nepagrįstai atsisakė įgyvendinti ieškovų teises, pašalinti dirbtinai ir neteisėtai sukurtus trukdžius ieškovams įgyvendinti jų teises (panaikinti dalyje Vyriausybės nutarimą dėl sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn).

Pagal galiojantį detalųjį planą sklypų naudojimo būdas yra komercinės, gyvenamoji mažaaukštė teritorijos, Birštono savivaldybė nuosavybės teises į sklypus įgijo neteisėtai, teismui nepagrįstai atsisakius ištaisyti teisės pažeidimus, yra dirbtinai sukurta teisinė situacija, jog galima teigti, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pagrindu sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei. Teismas neatsižvelgė į aukščiau nurodytas aplinkybes, į akivaizdžius teisės pažeidimus, todėl išspręsdamas bylą nepagrįstai taikė minėto įstatymo 12 straipsnio nuostatas.

Be to teismas nieko nepasisakė ir dėl naujų aplinkybių, kurių pagrindu buvo paduotas ieškinys. 2013-12-19 Birštono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas Birštono miesto centrinės dalies architektūrinės-erdvinės kompozicijos specialusis planas. Ginčo teritorijoje specialiuoju planu numatyta nauja dalies sklypų naudojimo paskirtis: komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba (žemės panaudojimo paskirtis). Tai atvaizduota atsakovų pateiktame specialiojo plano brėžinyje. Tai reiškia, kad atsirado teisinis pagrindas atkurti natūra nuosavybės teises į dalį žemės sklypų, nes nuo 2013-12-19 specialiojo plano patvirtinimo ginčo teritorijoje (net jei žiūrėti formaliai į nekilnojamojo turto registro duomenis dėl dabar fiksuotos žemės naudojimo paskirties) yra patvirtintas naujas sklypų naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Toks žemės naudojimo būdo pakeitimas galioja nuo 2013-12-19, ieškovams nėra atkurta nuosavybės teisės į jų motinos turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nėra užbaigtos. Tai reiškia, kad šiuo metu dalis sklypų nebėra priskirtini valstybės išperkamai žemei, todėl taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį sprendžiant bylą nėra pagrindo, sklypai nėra užstatyti, todėl nėra jokių kliuvinių juos grąžinti natūra.

A. B. savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (t.2, b. l.28-30).

Ginčo žemė, kurią iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjų A. T. ir D. A. motina O. T., yra teritorijoje, kuri suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 perduota Birštono savivaldybės nuosavybėn.

Atmestinas skundo argumentas, kad detalusis planas suklastotas. Pažymėtina, kad dėl galimo šio detaliojo plano suklastojimo pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-878/2013 2013 m. kovo 13 d. įsiteisėjusia Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Taigi, šiuo metu nėra nė vieno įsiteisėjusio teismo ar kito ginčus nagrinėjančio organo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas ginčo detaliojo plano ar nutarimo neteisėtumas, priešingai, visos dėl šių dokumentų nuginčijimo ar su šiais dokumentais susijusios bylos buvo nutrauktos ar skundai dėl jų atmesti.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad esmine pirmosios instancijos teismo klaida laikytina tai, jog teismas privalėjo įvertinti žemės sklypų paskirtį, kuri, apeliantų teigimu, ne tokia, kokia nurodyta detaliajame plane. Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavimo dokumentuose prieštaravimų nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybė, kad nėra realių galimybių A. T. ir D. A. atkurti nuosavybės teises į jų motinos O. T. s iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, savaime nelaikytinas jų teisių pažeidimu, nes už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, piliečiams atlygina Valstybė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka.

A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l.33-36).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. 74 „Dėl teritorijos tarp Prienų ir (duomenys neskelbtini) Nemuno upės Birštone detaliojo plano tvirtinimo“, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo“ nėra nuginčyti, yra galiojantys ir visiems asmenims sukuriantys atitinkamas teisines pasekmes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) , į kurių dalis ieškovai teismo prašo įpareigoti atkurti nuosavybės teises natūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ perduoti neatlygintinai Birštono savivaldybės nuosavybėn rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklypų savininkas yra Birštono savivaldybė, ginčo žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, ginčo sklypų naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos.

Ginčo sklypai nuosavybės teise priklauso atsakovui Birštono savivaldybei ir nepatenka į laisvos valstybinės žemės fondą. Galiojantys teisės aktai nenumato jokios galimybės nuosavybės teises natūra atkurti į kitiems asmenims (taip pat ir savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančią žemę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1991-10-21 O. T., kartu su kitais asmenimis, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 7 ha ploto žemės sklypą Birštone. O. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,3333 ha ploto buvusių savininkų – M. S., A. S., P. J. ir O. T. Birštono mieste valdytos žemės dalį.

Nuosavybės teisės atkūrimo procesas metu liko neatkurta nuosavybės teisė į O. T. priklausiusią 2,1677 ha žemės dalį. Birštono savivaldybės taryba 2002-08-02 sprendimu Nr. 74 patvirtino teritorijos tarp Prienų ir (duomenys neskelbtini)Nemuno upės Birštone detalųjį planą, numatė minėtos teritorijos paskirtį - turizmui ir rekreacijai vystyti. Visa žemė, kurią iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjų A. T. ir D. A. motina O. T., yra teritorijoje, kuri suplanuota detaliuoju planu, patvirtintu Birštono savivaldybės tarybos 2002-08-02 sprendimu Nr. 74.

Minėtoje teritorijoje buvo suformuota eilė naujų žemės sklypų, tame tarpe ir du ginčo žemės sklypai, būtent dėl kurių ieškovai ir pareiškė patikslintą ieškinį,(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-11-08 nutarimu Nr. 1392 ,,Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo“ nutarė perduoti neatlygintinai Birštono savivaldybės nuosavybėn pagal žemės sklypų planuose nustatytas ribas Kauno apskrities viršininko patikėjimo teise valdomus valstybinės kitos paskirties žemės sklypus Birštone rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti, tame tarpe 40986 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visetą daro išvadą, kad Vyriausybės 2004-11-08 nutarimu Nr. 1392 ,,Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo“ nuosavybės teisė į žemės sklypus, ir į kuriuos ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, šiuo metu nuosavybės teise priklauso Birštono savivaldybei ir ji laikytina ginčo žemės sklypų savininkė tol, kol nurodytų administracinių aktų teisėtumo klausimas iš esmės nėra svarstytas teismine tvarka (nėra nuginčyti). Tai reiškia, kad šiuo metu administraciniai aktai, t. y. tiek Birštono savivaldybės tarybos 2002-08-02 sprendimas Nr. 74, kuriuo patvirtintas teritorijos (į kurią patenka ir ginčo žemės sklypai) Birštone detalusis planas, tiek Vyriausybės 2004-11-08 nutarimas Nr. 1392, kuriuo ginčo sklypai perduoti Birštono savivaldybės nuosavybėn, yra galiojantys ir turintys juridinę reikšmę. Tai reiškia, kad atkurti nuosavybės teises į aukščiau nurodytus žemės sklypus natūra neįmanoma, kadangi ginčo žemė yra valstybės išperkama (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėta ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinis skundas negali būti tenkintinas.

Kolegija plačiau nepasisakė dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.

Apeliantai prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas daug aplinkybių netyrė, dėl ko apeliantai plačiau dėl jų pasisakytų žodinio proceso metu. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, kuriais vadovaudamasis priėmė pagrįstą sprendimą, todėl apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.