Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo partijos „Jaunoji Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo partijos „Jaunoji Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas partija „Jaunoji Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Partija) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK, Komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. SP-357 „Dėl rinkimų užstatų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose“ (toliau – ir Sprendimas) 8 punkto dalį, kuria nuspręsta partijai „Jaunoji Lietuva“ negrąžinti 1 204,71 Eur užstato, bei įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą rinkimų užstatą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ) 3 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir STRĮ) 39 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, Sprendimo 8 punktu nusprendė negrąžinti rinkimų užstatų, kurių bendra suma sudaro 4 262,82 Eur, juos sumokėjusioms partijoms ir visuomeniniams rinkimų komitetams, neatitinkantiems STRĮ 39 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų. Pagal Sprendimo 8 priedą, be kitų jame nurodytų politinės kampanijos dalyvių, rinkimų užstatas nebuvo grąžintas ir pareiškėjui, jis sudaro 1 204,71 Eur (rinkimų užstatas už dalyvavimą savivaldybių tarybų rinkimuose – 926,70 Eur ir rinkimų užstatas už iškeltų kandidatų sąrašų sujungimą – 278,01 Eur).

3. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamo Sprendimo 8 punkto dalimi, pagal kurią pareiškėjui nebuvo grąžintas 1 204,71 Eur rinkimų užstatas. Nurodė, jog politinės kampanijos finansavimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) atsakovui turėjo būti pateikta iki 2019 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo atstovas S. B. 2019 m. balandžio 18 d. apie 14–15 val. atvyko į VRK turėdamas Ataskaitą ir jos priedus, tačiau VRK atstovė L. L., peržiūrėjusi Ataskaitą, nurodė, kad ji parengta su trūkumais, ir atsisakė ją priimti. VRK atstovė patikino, kad, parengus Ataskaitą tinkamai, ją bus galima pateikti iš naujo. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog jo buveinė yra Kaune, pareiškėjo atstovas iki darbo dienos pabaigos nesuspėtų atvykti į Vilnių. Taigi dėl šios priežasties Ataskaita su priedais Komisijai buvo pateikta pavėluotai. Pareiškėjo tvirtinimu, jis nustatytą terminą Ataskaitai su priedais pateikti praleido ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad VRK atstovė atsisakė priimti pareiškėjo Ataskaitą laiku, pareiškėjui be teisinio pagrindo ir neteisėtai pritaikius atsakomybę, t. y. negrąžinant sumokėto rinkimų užstato.

4. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas negrąžinti pareiškėjui rinkimų užstato buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas pažeidė STRĮ 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus su sąlyga, jeigu politinės kampanijos dalyvis Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme (toliau – ir PKFFKĮ) nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Ataskaitą su priedais pateikė praleisdamas PKFFKĮ nustatytus terminus, t. y. pareiškėjas turėjo pateikti Ataskaitą su ją lydinčiais dokumentais iki nustatyto termino – 2019 m. balandžio 18 d., tačiau juos pateikė 2019 m. balandžio 19 d. per VRK informacinę sistemą ir 2019 m. balandžio 26 d. pristatė Komisijai, todėl atsakovas nusprendė negrąžinti rinkimų užstato. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, pagrindžiančių ginčijamo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė, kada jis pateikė Ataskaitą, nepateikė įrodymų, kokius konkrečius dokumentus jis pateikė VRK 2019 m. balandžio 18 d., todėl pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės dėl Ataskaitos nepriėmimo yra nepagrįstos jokiais įrodymais.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Ataskaita su priedais pateikta pavėluotai išimtinai tik dėl VRK atstovės neteisėtų veiksmų (kaltės), jai atsisakius priimti pareiškėjo atstovo pateiktus dokumentus laiku.

8. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, jog terminas pateikti Ataskaitą su priedais buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 18 d. Iš byloje pateiktos VRK politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2019 m. liepos 31 d. pažymos Nr. 3-112 (1.2) „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų pateikimo ir patikrinimo“ duomenų teismas nustatė, jog keturi politinės kampanijos dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, pavėluotai, t. y. 2019 m. balandžio 19 d., VRK informacinėje sistemoje suvedė ir 2019 m. balandžio 26 d. pateikė VRK Ataskaitą su priedais, praleidus PKFFKĮ 17 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir VRK 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. Sp-82 patvirtinto Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo ir pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 54 punkte nustatytus terminus. Šią aplinkybę teismas taip pat nustatė iš pareiškėjo pateikto 2019 m. balandžio 26 d. lydraščio, 2019 m. balandžio 19 d. politinės kampanijos finansavimo ataskaitos Nr. PK1-507, 2019 m. balandžio 19 d. aukų ir aukotojų sąrašo, 2019 m. balandžio 19 d. politinės kampanijos dalyvio ataskaitos dėl politinės reklamos paskleidimo ir jos finansavimo šaltinių, 2019 m. balandžio 19 d. politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio. Iš šių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad dokumentų sudarymo data – 2019 m. balandžio 19 d., tai iš esmės patvirtina, jog dokumentai sudaryti jau praleidus nustatytą terminą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas iš esmės neginčija fakto, jog atsakovo nurodyti pažeidimai buvo padaryti, tai patvirtina teismui pateikta 2019 m. liepos 31 d. kreipimosi į atsakovą (elektroniniu paštu) pranešimo kopija. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo patvirtintas VRK 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. Sp-352 „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų pateikimo ir jų patikrinimo“, kurio 1 punkte konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė PKFFKĮ nuostatas, pavėluotai pateikdamas ataskaitą su priedais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus terminus, pavėluotai pateikdamas Ataskaitą su priedais.

10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčui aktualaus termino taikymo, akcentavo, kad jis visiems politinės kampanijos dalyviams yra bendras ir taikomas vienodai, o teisės aktai nenumato pagrindų šį terminą pratęsti dėl objektyvių priežasčių. Teismas pritarė VRK posėdžio protokole išdėstytai pozicijai, jog pareiškėjo atstovo atvykimo į VRK faktas nepatvirtina, jog privalomi dokumentai buvo pateikti laiku. Pats faktas, kad pareiškėjas pripažino padaręs įstatymo pažeidimą ir elektroniniu paštu VRK siųstuose pranešimuose dėstė prieštaringą informaciją, suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra VRK atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog VRK darbuotoja privalomų dokumentų nepriėmė dar ir dėl to, kad jie turėjo trūkumų, todėl teismas pripažino, jog už Ataskaitos su priedais pateikimą nustatytais terminais yra atsakingas pats politinės kampanijos dalyvis, t. y. pareiškėjas.

11. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats prisiėmė riziką, pavėluotai pateikdamas Ataskaitą su priedais, todėl dėl jo veiksmų ir kilo atitinkamos pasekmės. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo atstovas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 312,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pareiškėjo skundą atmetus, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas laiku, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., atvyko į VRK pateikti Ataskaitą, tačiau VRK atstovė jos nepriėmė. Šios aplinkybės užfiksuotos VRK 2019 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio protokolo Nr. P-41 išraše ir posėdžio garso įraše. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėjo atsakovui pateikti dokumentai turėjo esminių trūkumų, ar šie trūkumai buvo esminiai. Taip pat nesiaiškino, ar VRK atstovas turėjo teisę priimti sprendimą VRK vardu dėl dokumentų neatitikimo nustatytiems reikalavimams, ar valstybės institucija gali atsisakyti priimti juridinio asmens pateiktus dokumentus.

12.2. Teisines pasekmes pareiškėjui sukėlusios aplinkybės atsirado išimtinai tik dėl VRK atstovės neteisėtų veiksmų, nes ji privalėjo priimti pareiškėjo pateiktus dokumentus, juos išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą – pateiktus dokumentus pripažinti tinkamais, nustačius esminių trūkumų – juos atmesti, arba nustačius neesminių trūkumų – nustatyti terminą juos patikslinti.

12.3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog elektroninio ryšio priemonėmis pateikti trūkumų turintys dokumentai yra laikomi priimtais, todėl, pareiškėjo nuomone, atsisakymas priimti dokumentus, kai jie pateikiami tiesiogiai, o ne elektroninio ryšio priemonėmis, pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes abu dokumentų pateikimo būdai yra teisėti ir lygiaverčiai.

13. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo proceso šalių argumentus ir įrodymus. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla išnagrinėta iš esmės, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, o teismo procesiniame sprendime padarytos išvados atitinka nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

13.2. Atsakovo vertinimu, teismas sprendime pagrįstai ir argumentuotai konstatavo, kad pavėluotas Ataskaitos ir priedų pateikimas negali būti kildinamas išimtinai iš VRK atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuri atsisakė priimti pareiškėjo atstovo dokumentus, nustatydamas, jog pareiga laiku ir tinkamai pateikti reikiamus dokumentus yra politinės kampanijos dalyvio savarankiška pareiga.

13.3. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde pareiškėjo išdėstyta įvykių versija. Pareiškėjo atstovas S. B. 2019 m. balandžio 18 d. buvo atvykęs į VRK, tačiau pateikė ne Ataskaitą su priedais, o politinės partijos banko sąskaitos išrašą, kuris reikalingas metiniam politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniui. VRK atstovė negalėjo priimti S. B. Ataskaitos, kadangi jis nepateikė nei vieno šiai Ataskaitai reikalingo dokumento. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti, ar šie dokumentai turėjo esminių trūkumų, kadangi teismui minėti dokumentai nebuvo pateikti.

13.4. Apibendrindamas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atsakovas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju pareiga pateikti Ataskaitą su visais priedais, be kita ko, su išlaidas bei pajamas pagrindžiančiais dokumentais teko pareiškėjui, todėl būtent pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad jis šią pareigą įvykdė tinkamai ir teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. SP-357 „Dėl rinkimų užstatų 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose“ 8 punkto dalies, kuria nuspręsta negrąžinti rinkimų užstato pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Komisiją grąžinti jam jo sumokėtą rinkimų užstatą pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, jog ginčijama Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, atmetė pareiškėjo skundą. Teismas pabrėžė, jog už politinės kampanijos finansavimo ataskaitos su visais privalomais priedais pateikimą nustatytais terminais yra atsakingas pats politinės kampanijos dalyvis. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas prisiėmė riziką, pavėluotai pateikdamas Ataskaitą su būtinais priedais, t. y. praleidęs PKFFKĮ 17 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir Aprašo 54 punkte nustatytus terminus, todėl jam kilo atitinkamos teisinės pasekmės.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas laiku, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., atvyko į VRK pateikti Ataskaitos, tačiau VRK atstovė jos nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neatskleidė bylos faktinių aplinkybių, t. y. nesiaiškino, ar pareiškėjo pateikti dokumentai atsakovui turėjo trūkumų, ar šie trūkumai buvo esminiai, taip pat nesiaiškino, ar VRK atstovas turėjo teisę priimti sprendimą VRK vardu dėl dokumentų atitikties nustatytiems reikalavimams, ar VRK gali atsisakyti priimti juridinio asmens pateiktus dokumentus. Pareiškėjo įsitikinimu, teisinės pasekmės jam kilo išimtinai tik dėl VRK atstovo neteisėtų veiksmų, nes jis turėjo priimti pareiškėjo pateiktus dokumentus, juos išnagrinėti ir priimti dėl jų atitinkamą sprendimą.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

18. Ginčo teisinius santykius reguliuoja STRĮ, PKFFKĮ, Aprašo nuostatos.

19. STRĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 8 d.) 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, jeigu: 1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 6 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; 3) kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus ar kandidatų sąrašas per savivaldybės tarybos rinkimus surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. To paties straipsnio 6 dalyje (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1583 redakcija) numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ar išsikėlusiems kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus, jeigu politinės kampanijos dalyviai Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos ir jeigu yra šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos.

20. PKFFKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, jog politinės kampanijos iždininkas, jeigu savarankiškam politinės kampanijos dalyviui neatsiranda šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė, ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą. To paties straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad kartu su politinės kampanijos finansavimo ataskaita Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia politinės kampanijos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

21. Apraše nustatomi pagrindiniai politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo, dokumentų tvarkymo ir įforminimo bendrieji reikalavimai rašytiniams ir jiems prilygintiems dokumentams, susijusiems su politinių kampanijų veikla, taip pat politinės kampanijos finansavimo ataskaitos ir dokumentų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarka. Pagal šio Aprašo 54 punktą, dalyvis, per politinę kampaniją gavęs ne didesnę kaip 70 VMDU dydžio pajamų sumą, ataskaitą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Bylų (dokumentų) perėmimas iš jas sudariusių iždininkų ar kitų perdavusių asmenų įforminamas aktu (Aprašo 4 priedas), kuriame surašomos perimamos bylos ir lapų skaičius bylose (Aprašo 62 p.). Ataskaitos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamos dviem egzemplioriais, kaip nurodyta Aprašo 40 punkte (Aprašo 59 p.). Ataskaita laikoma pateikta, kai pateikti visi šio aprašo 43.3–43.9 papunkčiuose nurodyti dokumentai. Ataskaitos pateikimo data yra laikoma jos gavimo data Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba išsiuntimo data (nustatoma pagal pašto spaudą), jeigu ataskaita su dokumentais buvo siųsta paštu (Aprašo 63 p.).

22. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, jog STRĮ yra nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti partijos, rinkimų komitetai ar išsikėlę kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, siekiantys, kad jiems būtų grąžintas partijos, rinkimų komiteto nario ar kandidato sumokėtas užstatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog partija, rinkimų komiteto narys ar kandidatas turi teisę į sumokėto užstato grąžinimą tik tuo atveju, jei ji (jis) atitinka visas STRĮ nustatytas sąlygas. Kaip minėta, viena iš šių sąlygų yra tai, kad politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus (STRĮ 39 str. 5 d. 1 p.).

23. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, siekdamas, jog jam būtų grąžintas rinkimų užstatas, iki 2019 m. balandžio 18 d. atsakovui privalėjo pateikti Ataskaitą su visais privalomais priedais (PKFFKĮ 17 str. 4 d. 7 p.). Iš byloje pateiktos Komisijos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2019 m. liepos 31 d. pažymos Nr. 3-112 (1.2) „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų pateikimo ir patikrinimo“ matyti, kad pareiškėjas Ataskaitą su priedais į VRK informacinę sistemą suvedė 2019 m. balandžio 19 d., o 2019 m. balandžio 26 d. ją pristatė VRK.

24. Pareiškėjas tiek skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis laiku, t. y. 2019 m. balandžio 18 d., atvyko į VRK pateikti Ataskaitos, tačiau VRK atstovė jos nepriėmė, todėl teisines pasekmes jam sukėlusios aplinkybės atsirado išimtinai tik dėl VRK atstovės neteisėtų veiksmų.

25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atvykimo į VRK faktas savaime nepatvirtina aplinkybės, jog privalomi dokumentai (politinės kampanijos finansavimo ataskaita, jos priedai bei išlaidas ir pajamas pagrindžiantys dokumentai) buvo pateikti laiku. Kaip jau buvo minėta, pagal Aprašo 63 punktą, Ataskaita laikoma pateikta, kai pateikti visi Aprašo 43.3–43.9 papunkčiuose nurodyti dokumentai; Ataskaitos pateikimo data yra laikoma jos gavimo data Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Ataskaita Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikoma pateikta, kai ji yra pateikta su visais būtinais pateikti priedais (dokumentais).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginius, kad, 2019 m. balandžio 18 d. jo atstovui atvykus į VRK, VRK buvo pateikta teisės aktų reikalavimus atitinkanti Ataskaita, paneigia paties pareiškėjo atstovo S. B. 2019 m. liepos 31 d. elektroniniame laiške pateikta informacija, kad atsakovo nustatyti pažeidimai (pareiškėjas neatitinka STRĮ 39 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų) buvo padaryti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, t. y. dėl rinkimų kampanijos iždininko užimtumo ir kompetencijos trūkumo (b. l. 79). Kaip matyti iš bylos duomenų, vėliau pareiškėjas nurodė, jog Ataskaita buvo pateikta laiku, tačiau VRK atstovė atsisakė ją priimti dėl pastebėtų trūkumų / klaidų (b. l. 81–82).

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su VRK 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykusio posėdžio vaizdo įrašu, pažymi, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog 2019 m. balandžio 18 d. į VRK pristatyti dokumentai buvo su trūkumais. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausiojo specialistė L. L. minėto posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d. atliktos korekcijos Partijos pajamų registre, tą pačią dieną taisyta reklamos ataskaita, o pati byla suformuota tik 2019 m. balandžio 26 d. Partijai ne kartą buvo siųsti priminimai dėl Ataskaitos pateikimo, nurodant, kokius dokumentus būtina pateikti, Partijos iždininkė Ataskaitos pateikimo klausimais buvo konsultuota telefonu, pareiškėjo atstovas taip pat buvo informuotas, kad dokumentų 2019 m. balandžio 18 d. bus laukiama ir po darbo valandų, tačiau jie nebuvo pateikti, o prašymo registruoti jo pateiktus dokumentus pareiškėjo atstovas nepareiškė. VRK posėdžio metu komisijos pirmininkė I. M. nurodė, kad tai nėra pirmas kartas, kai Partija teikia dokumentus su trūkumais, taip pat buvo pabrėžta, kad Partija turi didelę patirtį dalyvaujant rinkimuose, todėl žino, kokie dokumentai ir kada turi būti pateikti. Taigi VRK 2019 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio įrašas nepaneigia atsakovo padarytų išvadų, kad pareiškėjas neatitiko STRĮ 39 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų, priešingai, pats pareiškėjo atstovas patvirtino, jog, nuvykus į VRK 2019 m. balandžio 18 d., jo turimi dokumentai, kuriuos jis ketino pateikti VRK, buvo su trūkumais.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ataskaita su visais būtinais priedais (dokumentais) nebuvo pateikta laiku, t. y. ik 2019 m. balandžio 18 d., todėl atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas Ataskaitą su priedais Komisijai pateikė praleidęs PKFFKĮ nustatytą terminą.

29. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas rinkimų užstato mokėjimo metu nežinojo apie šio užstato grąžinimo sąlygas arba kad jis rinkimų užstatą sumokėjo nesavanoriškai, ne laisva valia. Pareiškėjas, sąmoningai nusprendęs dalyvauti rinkimuose, prisiėmė riziką dėl STRĮ nustatytų sąlygų savarankiško įgyvendinimo, t. y. pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog tuo atveju, jeigu jis laiku nepateiks teisės aktų reikalavimus atitinkančios Ataskaitos su priedais, jis neteks sumokėto užstato. Atsakovas, nusprendęs negrąžinti pareiškėjui sumokėto rinkimų užstato, STRĮ 39 straipsnio 5 dalies nuostatas jo atžvilgiu taikė taip, kaip kitiems subjektams, neatitinkantiems šių STRĮ nuostatų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui grąžinti jo sumokėtą rinkimų užstatą, ir įpareigoti atsakovą šį užstatą grąžinti pareiškėjui.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais arba kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo partijos „Jaunoji Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.