- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-190-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01344-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. S. 2014 m. rugpjūčio 11 d. skundu kreipėsi į antstolės R. A. ir D. P. kontorą dėl antstolės R. A. neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad jis neturi jokių skolų, kurias turėtų tvarkyti antstoliai. Antstolė, susipažinusi su gautu pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais, 2014 m. rugpjūčio 19 d. priėmė patvarkymą ,,Dėl atsisakymo tenkinti skundą“. Nurodė, kad 2013-05-31 antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00422 pagal 2013-05-31 VMI prie LR FM pateiktą vykdymui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-04-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-11-291/2012 dėl 700,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš A. S. valstybės naudai ( 1- 3 b. l.). Kadangi skolininkas A. S. skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, 2014-07-21 patvarkymas dėl 700,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei Vykdymo išlaidų paskaičiavimas buvo išsiųstas į skolininko darbovietę – AB ,,Gubernija“. Antstolė pažymėjo, jog skolininkas apie užvestą vykdomąją bylą buvo tinkamai informuotas, raginimą, kuriame buvo aiškiai nurodomas vykdomojo dokumento numeris, jo išdavimo data bei teismas, išdavęs vykdomąjį dokumentą, gavo pasirašytinai, todėl antstolis nesutiko su skolininko A. S. skundu, kad jis niekada neturėjo jokių skolų ir nieko apie jas nežinojo (1, 2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. priėmė dvi nutartis.
Viena 2014m. spalio 14d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą (21, 22 b. l.).
Teismas, remdamasis antstolės pateikta vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, jog išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2013-05-31 pateikė antstolei R. A. vykdomąjį raštą dėl 700,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. S., o antstolė 2013-06-03 vykdomąjį dokumentą priėmė, pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0037/13/00422. Skolininkui 2013-06-03 antstolė išsiuntė tokius dokumentus: a) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; b) raginimą įvykdyti sprendimą; c) patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; d) vykdymo išlaidų paskaičiavimus. Teismas nustatė, jog šie dokumentai skolininkui buvo įteikti asmeniškai 2013-06-05.
Teismas įvertinęs antstolės pateiktą vykdomąją bylą Nr. 0037/13/00422, pažymėjo, jog skolininko skunde nurodyti reikalavimai nėra pagrįsti ir yra klaidinantys, nes jam apie tai, kad pradėtas skolos išieškojimo vykdymas pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo pranešta tinkamai.
Teismas atkreipė skolininko dėmesį į tai, jog LR CPK 650 str. 2 d. numatyta, kad pateikdamas išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas (šiuo atveju VMI prie FM) kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Šiame straipsnyje įtvirtinta išieškotojo pareiga pateikti teisingus duomenis antstoliui, o ne antstolio pareiga reikalauti duomenų apie tai, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.
Teismas, nustatęs, jog vykdymo proceso metu antstolės padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (LR CPK 513 str.).
Atsiliepimas
Kita 2014m. spalio 14d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą atsiliepimą į antstolės R. A. ir VMI prie LR FM atsiliepimą. Nurodė, kad teismas nusprendė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nebuvo priimta nutartis rengtis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, pareiškėjas nebuvo įpareigotas tokį dokumentą pateikti teismui. Todėl teismas nusprendė atsisakyti priimti šį dokumentą, kaip pateiktą be jokio teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) A. S. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. priimtas abi nutartis panaikinti (29, 30 b.l.). Taip pat prašo pareikalauti iš antstolės R. A. visus surašytus jo atžvilgiu patvarkymus pagal konkrečius teismų nutarimus, sprendimus, kuriuose matytųsi aiškūs duomenys, ar antstolė R. A. kalta, ar teisi, priteisti iš antstolės R. A. 4000 litų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) ir grąžinti neteisėtai iš jo išskaičiuotus pinigus.
Atsiliepimas
Apeliantas nurodė, kad teismui pateiktame atsiliepime buvo pateikęs informaciją apie tai, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-1732-632-13 dėl 700 litų žyminio mokesčio sumokėjimo buvo išaiškinta, kad žyminis mokestis jau sumokėtas, todėl jo skundas dėl antstolės R. A. veiksmų buvo nutrauktas. Nežiūrint to, antstolė R. A. vėl išrašė vykdomąjį raštą jau kitu numeriu pagal tą pačią bylą Nr. 2-11-291/2012 ir vėl išskaičiavo tą pačią sumą.
Apeliantas nesutiko su antstolės argumentu, jog vykdomoji byla antstolės kontoroje buvo užvesta 2013-05-31, jo manymu, antstolė R. A. bylą užvedė 2014-07-21, dėl ko Radviliškio rajono apylinkės teismas byloje Nr. 2-1732-632-13 nustatė, kad jis įmoką jau sumokėjo, ir šią bylą nutraukė.
Apeliantas nesutiko su antstolės argumentais, jog skolininkas nepateikė jokių žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių kvitų, todėl mano, jog antstolė elgiasi nesąžiningai.
Apeliantas pažymėjo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartyje nesivadovavo CPK 227 str. ir neprijungė jo atsiliepimo prie bylos. Nurodė, kad toks teismo elgesys nesuprantamas nei teisine, nei logine prasme, pažeidžiantis protingumo, sąžiningumo ar padorumo principus.
Apeliantui neaišku, kodėl Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė 2014 m. spalio 14 d. dvi nutartis ir tuo pačiu numeriu, tik antra nutartis platesnės apimties, kurioje rašoma, kad jo skundas netenkintinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateiktu atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą, prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje palikti nepakeistą, o apelianto A. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (32 b.l.).
Suinteresuotas asmuo atkreipė teismo dėmesį į tai, kad VMI prie FM antstoliui gal perduoti tik tokius vykdomuosius raštus, kuriuos gauna iš teismo. Pažymėjo, kad VMI prie LR FM, prieš atiduodama vykdomąjį raštą antstoliui vykdymui, tikrina, ar mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs vykdomajame rašte nurodytą mokėtiną sumą. Tik tuomet, kai yra nustatoma, jog mokesčių mokėtojas jam skirtos mokėtinos sumos nėra sumokėjęs, sprendimą vykdymui perduoda antstoliui, kuris toliau vykdo išieškojimą iš turto. VMI prie LR FM nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. informacinės sistemos duomenimis likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 489,13 Lt. Dalis žyminio mokesčio, t.y. 210,87 Lt buvo įmokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą 2014 m. spalio 31 d. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas pagal vykdomąjį raštą mokėtiną žyminį mokestį turėjo sumokėti iki 2013 m. gegužės 3 d. Pareiškėjui šios mokestinės nepriemokos nepadengus, VMI prie LR FM 2013 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto ir perdavė sprendimą vykdymui antstoliui.
Atsiliepimas
Antstolė R. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodė, jog su apelianto atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, jog visi motyvai, kodėl skundas buvo perduotas teismui, buvo išdėstytas jos 2014-08-19 Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą. Antstolė nesutinka su apelianto argumentu, jog ji išrašė pakartotiną vykdomąjį raštą tik kitu numeriu pagal tą pačią bylą Nr. 2-11-291/2012 ir vėl išskaičiuoja tą pačią sumą. Paaiškino, jog vykdomasis raštas Nr. 2-11-291/2012 dėl 259,30 Lt skolos išieškojimo iš A. S. valstybės naudai, pagal kurį 2013-05-31 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00421, baigta 2013-09-12. A. S. skunde minima Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutartis Nr. 2-1732-632-13 buvo priimta dėl šioje vykdomojoje byloje atliktų procesinių veiksmų. Kitas vykdomasis raštas Nr. 2-11-291/2012 dėl 700,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš A. S. valstybės naudai, pagal kurį 2013-05-31 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00422, šiuo metu dar vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014m. spalio 14d. nutartį dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0037/13/00422 duomenimis nustatyta, kad antstolė R. A. 2013-06-03 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateiktą Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-11-291/2012 dėl 700,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. S. valstybės naudai. Skolininkui (apeliantui) 2013-06-03 antstolė buvo išsiuntusi raginimą įvykdyti sprendimą per 10 (dešimt) dienų nuo raginimo gavimo dienos. Minėtas antstolio raginimas ir kiti dokumentai (patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimas) A. S. buvo įteikti asmeniškai. 2014-08-11 antstolės R. A. ir D. P. kontoroje buvo gautas A. S. skundas ,,Dėl antstolės R. A. neteisėtų veiksmų, savavaldžiavimo, neatitikimo valstybės tarnautojo statuso, nesiskaitymo su nukentėjusiaisiais ir antstolės nesilaikymo patvarkymo rašymo terminų ir nenurodymų konkrečių teismų bylų numerių ir panašiai“, kuriuo prašoma panaikinti patvarkymą (datos nėra), kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Iš esmės apeliantas savo skundą argumentuoja tuo, kad jis neturi ir neturėjo jokių skolų, kurias, jo teigimu, turėtų ,,tvarkyti“ antstolis ar antstoliai. Antstolė, nesutikdama su skundu, 2014-08-19 priėmė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą, kurį, vadovaudamasi CPK 510 str., kartu su vykdomąja byla Nr. 0037/13 perdavė Radviliškio rajono apylinkės teismui.
CPK 586 str. 1 d. nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651str. 1 d. antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese. Taip pat pažymėtina, jog CPK 650 str. reglamentuoja vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą. Atitinkamai CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta antstolio pareiga patikrinti, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas byloje Nr. 2-1732-632-13 buvo nustatęs, jog jis sumokėjo bylinėjimosi išlaidas valstybei ir byla buvo nutraukta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apelianto nurodyta pirmosios instancijos teismo byla Nr. 2-1732-632-13 buvo nutraukta, tačiau dėl kitų faktinių aplinkybių, kurios nesusijusios su skundžiama 2014 m. spalio 14 d. teismo nutartimi. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Šiaulių apylinkės teismas 2013m. gegužės 31d. išdavė du vykdomuosius raštus dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. S. valstybės naudai. Antstolės teigimu, šių vykdomųjų dokumentų pagrindu antstolio kontoroje buvo užvestos dvi vykdomosios bylos. 2013-05-31 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00421 dėl 259,30 Lt išieškojimo valstybės naudai, kuri buvo baigta 2013-09-18. Kita vykdomoji byla Nr. 0037/13/00422 taip pat užvesta 2013-05-31 dėl 700 Lt išieškojimo valstybės naudai, kuri šiuo metu yra nebaigta. Kad išieškotojas pateikė du vykdomuosius dokumentus vykdymui, patvirtina antstolės paaiškinimai, išieškotojo VMI pateiktas raštas antstolei dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo (vykdomoji byla Nr. 0037/13/00422, 1 b.l.).
Kaip jau minėta, įstatymas nustato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, o tai patvirtinančių duomenų teisingumo antstolis negali kvestionuoti, už jų teisingumą atsako juos pateikiantis asmuo. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM vykdymui pateikus vykdomąjį raštą dėl skolos A. S. išieškojimo, antstolė, patikrinusi aplinkybes, numatytas CPK 651 str. 2d., nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas, skųsdamas patvarkymą dėl skolos išieškojimo, taip pat nenurodė CPK 651 str. 2 d. įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą dėl 700 Lt išieškojimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog antstolė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11-291/12 priėmė vykdyti pagrįstai ir teisėtai. Apelianto argumentai, kad antstolė antrą kartą pradėjo vykdyti išieškojimą iš apelianto dėl tos pačios priteistos sumos valstybės naudai yra nepagrįsti.
Atmestinas apelianto prašymas priteisti iš antstolės R. A. 4000 litų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), kadangi toks prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Be to, nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, apskritai nėra pagrindo tenkinti tokį prašymą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo A. S. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Pareiškėjas A. S. taip pat prašo panaikinti 2014m. spalio 14d. teismo nutartį, kuria teismas atsisakė pateiktą atsiliepimą į antstolės R. A. ir VMI prie LR FM atsiliepimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p. nurodyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. CPK 338 str. nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atsiliepimą į kitų proceso dalyvių pateiktus atsiliepimus. Tačiau pagal CPK 142str. 5d. atskiruoju skundu gali būti skundžiamos nutartys, kuriomis atsisakoma priimti atsiliepimą į ieškinį, o ne atsiliepimą į atsiliepimą. Tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant apskundimo objekto, apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas, skųsdamas teismo nutartį dėl antstolio veiksmų, prie skundo motyvų nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo procesinį dokumentą – atsiliepimą į atsiliepimą, taip apribodamas jo teisę nurodyti skundą nagrinėjančiam teismui teisingas aplinkybes. Todėl teismas pasisako dėl 2014-10-14 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti procesinį dokumentą – atsiliepią į atsiliepimą - teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato tokio procesinio dokumento, kokį pateikė pareiškėjas. Byloje nebuvo priimta nutartis rengtis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, toks pasirengimo būdas šioje byloje negalimas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų. Be to, iš pareiškėjo pateikto atsiliepimo matyti (18 b. l.), kad jame pareiškėjas kelia naujus reikalavimus, nei buvo išdėstyti jo skunde, kuris buvo paduotas antstolei, - prašo priteisti iš antstolės išieškotas sumas. Tuo tarpu pagal CPK 510str. 2d. numatytą skundų dėl antstolių veiksmų padavimo tvarką, jis visų pirma turi būti paduodamas antstoliui. Pareiškėjas, teikdamas minėtą procesinį dokumentą su jame išdėstytais naujais reikalavimais, nesilaikė įstatyme numatytos skundo padavimo tvarkos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-10-14 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą – atsiliepimą į kitų proceso dalyvių atsiliepimus, todėl ši nutartims laikytina pagrįsta ir teisėta. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad savo nuomonę dėl bylos aplinkybių jis visada gali išreikšti pateikdamas teismui paaiškinimą raštu, kaip numato CPK 42 straipsnio 1 dalis nustatinėjamų
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį dėl antstolio veiksmų palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atsiliepimą į antstolės R. A. ir VMI prie LR FM atsiliepimą.