Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-08-28 · Civilinė byla Nr. B2-951-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
B2-951-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00344-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
V. Z., D. S.
Atsakovas
UAB „Igmodera“
Kategorijos
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.B2-951-124/2012
Teismo proceso Nr.2-58-3-00344-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 117.2;117.3; 126.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. Z. ir D. S. ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Igmodera“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. Z. ir D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Igmodera“, nes atsakovas nevykdo darbo sutarties įsipareigojimų. I. V. Z. nurodo, kad atsakovas jam neišmokėjo 3962,55 Lt darbo užmokesčio, ieškovė D. S. nurodo, kad atsakovas jai taip pat neišmokėjo 3962,55 Lt darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Igmodera“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniais dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad įmonė neturi jokių įsiskolinimų nei ieškovams, nei kitiems darbuotojams, laiku atsiskaito su kreditoriais. Mano, kad ieškiniai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nes nėra įrodymų apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir jos nemokumą.

Bankroto bylą atsisakytina kelti.

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu: 1) teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditorium (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Ieškovai prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, remdamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 p., t. y. dėl vėlavimo išmokėti buvusiems darbuotojams atlyginimą. Pažymėtina, kad LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p. yra numatytas pagrindas bankroto bylos iškėlimui, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Šios teisės normos tikslas yra ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus. Pažymėtina, kad remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p. įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kuriai esant teismas turi iškelti bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 1 d., 2 d.).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-517/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010 ir kt.). Taigi, šiuo atveju teismas vertina visą įmonės finansinę būklę.

Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

Taigi, nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei.

Iš atsakovo pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad įmonė yra veikiantis ūkio subjektas, atsiskaito su visais darbuotojais (t. 1, 59-64 b. l., t. 2, 69-74 b. l.). Atsakovas pateikė įrodymus, jog šiai dienai nėra skolingas nei Valstybės biudžetui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 1, 72 b. l., t. 2, 82 b. l.). Iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo veikla tiek 2012 metais, tiek 2011 metais buvo pelninga, per 2012 metų septynis mėnesius įmonė turėjo 6319 Lt pelno, o 2011 metais pelnas siekė 154376 Lt (t. 1, 71 b. l., t 2, 79 b. l.). Įmonė turi turto už 36753 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 4289 Lt (t. 1, 70 b. l., t. 2, 78 b.l .), kas reiškia, jog įmonės skolos nesudaro daugiau nei pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Patikrinus LITEKO informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad teismuose nėra atsakovui iškeltų ir nagrinėjamų civilinių bylų. Tokiu būdu iš pateiktų atsakovo finansinių dokumentų spręstina, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili, nėra duomenų rodančių, kad atsakovo įmonė yra nemoki. Įmonė neturi pradėtų vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo. Taigi, atsakovo įmonė neatitinka LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nuostatų, nes nėra nemoki įmonė.

Nagrinėjamoje byloje du buvę atsakovo darbuotojai padavė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kurioje jie dirbo, nurodydami, kad atsakovo įmonė jiems neišmokėjo priklausančio atlyginimo. Atsakovo darbuotojų procesiniai dokumentai grįsti nesumokėtu darbo užmokesčiu. Abu ieškovai nurodo, kad įmonė jiems neišmokėjo po 3962,55 Lt darbo užmokesčio (t. 1, 2-5 b. l., t. 2, 2-5 b. l.). Atsakovas gi nurodo, kad įmonė yra pilnai atsikaičiusi su ieškovais, tam pagrįsti teikė įrodymus (t. 1, 59-64 b. l., t. 2, 69-74 b. l). Ieškovai jokių papildomų įrodymų, kaip buvo įpareigoti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi, nepateikė (t. 1, 21-22 b. l., t. 2, 23-24 b. l.).

Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad ieškovas V. Z. pagal darbo sutartį dirbo nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. vasario 15 d., mokant 1050 Lt darbo užmokestį, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį (t. 1, 51-54 b. l.). Atlyginimų ir komandiruočių išmokėjimo žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovui jam priklausęs darbo užmokestis buvo išmokėtas (t. 1, 59-64 b. l.). Šie duomenys nėra nuginčyti, ieškovas V. Z. nepateikė tai nuneigiančių įrodymų, t. y. teismo sprendimo dėl 3962,55 Lt darbo užmokesčio priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. S. pagal darbo sutartį pas atsakovą dirbo nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. vasario 15 d., mokant 1050 Lt darbo užmokestį, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį (t. 2, 62-65 b. l.). Atlyginimų ir komandiruočių išmokėjimo žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovei jai priklausęs darbo užmokestis buvo išmokėtas (t. 2, 69-74 b. l.). Šie duomenys nėra nuginčyti, ieškovė D. S. nepateikė tai nuneigiančių įrodymų, t. y. teismo sprendimo dėl 3962,55 Lt darbo užmokesčio priteisimo.

Taigi, teismas sprendžia, kad pagal ieškovų pateiktus įrodymus negalima teigti, kad ieškovai preliminariai pagrindė savo reikalavimą atsakovui.

Atsakovas teigia, kad su ieškovais yra pilnai atsiskaityta, todėl sumos, kurių reikalauja ieškovai kaip nesumokėto darbo užmokesčio, yra ginčo objektas. Pažymėtina, kad šiame bankroto proceso etape teismas nesprendžia skolos dydžio pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012; 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1219/2012). Ieškovai, norėdami inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdami ieškinį dėl jų nurodomų atsakovo įsiskolinimų priteisimo ginčo teisenos tvarka. Ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jų reikalavimai būtų patenkinti, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui. Ieškovų nurodoma neišmokėta su darbo santykiais suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovams, kaip buvusiems bendrovės darbuotojams, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ir LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendžia, kad UAB „Igmodera“ nėra pagrindo kelti bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 6 d., 10 str.13 d., CPK 290 str. – 291 str.,

nutaria:

Atsisakyti atsakovui UAB „Igmodera“ kelti bankroto bylą.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė