Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

ne Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui (toliau – Institucijos atstovė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2020 m. rugsėjo mėn. 17 d., 08 val, ( nusižengimas nustatytas ), (duomenys neskelbtini), savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statė, negyvenamosios paskirties pastatą, kurio išmatavimai 14,20 m.x15,40m.,tai yra 218.68 m2, pastato aukštis iki stogo konstrukcijos apie 4,0 m.. Metalinė laikanti konstrukcija, išorės sienos sumontuotos iš pilkos spalvos sandvwich tipo plokščių. Įrengtas šlaitinis stogas užfiksuotas, tuo pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, taip pat raštu išaiškintos jo teisės bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos. Pašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikta prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Institucijai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo išsiųstas pranešimas bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos.

Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pripažįsta, kad neteisėtai pradėjo statybas. Tai susiklostė dėl to, kad jo pirmos statybos, tame yra visiškai nepatyręs. 2020-01-04 laikotarpiu sutarė su architektu, kad statys sandėlį. Statybos leidimą turėjo gauti apie 2020-06 mėnesį , vėliausiai 2020-07 mėnesį. Kad nesustotų jo komercinė veikla išsinuomojo kitas patalpas prekių sandėliavimui. Nuomos sutartis buvo iki 2020-07 mėnesio, bet žodinis sutarimas su nuomojamo sandėlio savininku buvo tai, kad galės pratęsti nuomą pagal poreikį. Tai man suteikė saugumo, jei statybos darbai negalės būti pradėti laiku. Po informacijos pateikimo 2020-05-21 į Info statyboje prasidėjo atmetimai, turėjo gauti oficialu raštą iš geologijos tarnybos kad jie leidžia vykdyti statybas šitame sklype, vėliau gavo pastabą kad pagal nauja Vilniaus rajono bendrąjį planą sklype ūkinis pastatas negali būti didesnis negu 80 kv.m., dėl to turėjo nustatyti papildomą žemės sklypo naudojimo būdą (komercinės paskirties). Šiuo metu yra pateiktas prašymas leidimui gauti ir terminas yra 2020-11-23. Dėl Covid-19 prasidėjo jo verslo nesėkmės: prekių pardavimai krito, prekių terminai baigėsi (prekiauja maisto produktais), dėl prekių netekties pelno nebeliko. Situacija rinkoje tapo nestabili, nuomojamo sandėlio savininkas jį netikėtai informavo, kad nuomojamas sandėlis parduodamas. Jo situacija tapo komplikuota, nes trumpalaikės nuomos niekas rinkoje nesiūlo, pagrindinė nuomos sąlyga minimum vieneri metai. Leidimo gavimo procesas jau buvo toli nuėjęs ir pasikliovė architekto patirtimi ir žiniomis nuolat buvo informuojamas, kad leidimo gavimo procesas tuoj bus baigtas. Manė, kad štai tuoj procesas leidimo gavimo užsibaigs, nes architekto nuomone visi reikalavimai įvykdyti. Kadangi nuomojamo sandėlio savininkas sandėlį pardavė, naujas savininkas skubėjo daryti remonto darbus, tad jo nuomos laikas sumažėjo ir tuo metu logiškiausias sprendimas buvo kuo skubiau pradėti statybas. Statybų pradžia 2020-08 mėn. Gailisi dėl nusižengimo, prisiima finansinę atsakomybę, tačiau tikisi, kad bus atsižvelgta į minėtas aplinkybes ir šios statybos nebūtų fiksuojamos kaip grubus nusižengimas ir prašo skirti kuo mažesnė bauda.

Institucija rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. rašytinio paaiškinimo nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, savavališkos statybos aktu, privalomuoju nurodymu pašalinti statybos padarinius, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, foto nuotraukomis, išrašu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų; asmens duomenimis. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. M. 2020 m. rugsėjo mėn. 17 d., 08 val, ( nusižengimas nustatytas ), (duomenys neskelbtini), savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statė, negyvenamosios paskirties pastatą, kurio išmatavimai 14,20 m.x15,40m.,tai yra 218.68 m2, pastato aukštis iki stogo konstrukcijos apie 4,0 m.. Metalinė laikanti konstrukcija, išorės sienos sumontuotos iš pilkos spalvos sandvwich tipo plokščių, įrengtas šlaitinis stogas užfiksuotas, tuo pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį. Šie A. M. veiksmai atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Skiriant nuobaudą A. M. atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, į A. M. asmenybę, kuris anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, kas rodo, jog nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, jog A. M. atžvilgiu praeityje buvo surašyti protokolai su administraciniu nurodymu už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Galiojančių nuobaudų neturi.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Teismų praktika taip pat laikosi nuostatos, jog tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, atitinkamai turi būti skiriamos ir švelnesnės nuobaudos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2-78-468/2020).

Taigi administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu dėl padaryto administracinio nusižengimo nebuvo nustatyta, jog būtų kilusi reali grėsmė visuomenei, pažeisti esminiai statinio reikalavimai, trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai. Institucija taip pat nenurodė, kokias realias neigiamas pasekmes sukėlė padarytas administracinis nusižengimas. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi veiksmų gauti leidimą, kaip pats nurodė rašytiniame paaiškinime buvo šalinami trūkumai, neslėpė jokių nusižengimo tyrimui reikšmingų aplinkybių, geranoriškai bendradarbiavo ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas gauti reikalingus leidimus, parodo, kad yra linkęs paklusti teisės reikalavimams ir patvirtina nuoširdų gailestį padarius administracinį nusižengimą. Atsižvelgęs į tai, teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad A. M. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys analogiškų teisės pažeidimų.

Pažymėtina, kad siekis įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, priešingai, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į konkrečioje byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes ir paskirti individualią nuobaudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-7-4-2013).

Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikytina, kad A. M. skirtina mažesnė bauda nei ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra tinkama. Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. M. pripažinti kaltu padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.