Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-05 · Civilinė byla Nr. e2-18215-592/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
e2-18215-592/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
K. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 981,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. balandžio 29 d. teisėjo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2019 m. gegužės 4 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės OPEL Zefira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei C. X. Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus AVPK 2018 m. gegužės 3 d. pažyma nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemones VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo atsakovas K. K., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vairuotos transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės bendrovėje, draudėjas Petras K. K., draudimo sutarties Nr. 03/41458528, ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdama 981,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta už OPEL Zefira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui padarytą žalą – M. M. ir už C. X. Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui padarytą žalą – B. R.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl 981,40 Eur išmokos išieškojimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei jo reikalaujamą žalos atlyginimą nėra (CPK 178 straipsnis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau –Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (59.4 punktas). Aplinkybės, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas atsakovas nustatytos įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų procesiniais sprendimais (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Ieškovė ragino atsakovą atlyginti patirtą žalą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę išsiieškoti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 981,40 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (981,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur sumokėto žyminio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 981,40 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 40 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (981,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas