Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui G. N. ir atsakovei V. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei V. N. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Priešieškinis nebuvo pareikštas, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką yra nustatęs tik ieškovas.

Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimu (12-17 b.l.), priimtu civilinėje byloje Nr.2-68-356/2013, kuris paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2013-06-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2A-434-280/2013 (7-10 b.l.), buvo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1999-04-10, kad sutuoktiniai nuo 2012 m. pavasario gyveno skyrium, kad dar iki civilinės bylos iškėlimo atsakovė nebesinaudojo ieškovo motinos ir jos sutuoktinio turtu – butu, kuriame iki to gyveno su šeima, ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovė padavė 2012-04-27 (3 b.l., t.1., c/b Nr.2-68-356/2013), šalių vaikams išlaikymas priteistas nuo 2012-04-01. Šie nustatyti faktai leidžia padaryti išvadą, kad šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2012-04-01, t.y. taip, kaip nurodė atsakovė.

Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimu (12-17 b.l.), priimtu civilinėje byloje Nr.2-68-356/2013, buvo nustatyta, o todėl iš naujo nebeįrodinėjama (CPK 182 str. 2p.), kad šalys, pasinaudodamos kreditu, išperkamosios nuomos pagrindu 2005 m. pirko kompiuterį, 2006 m. tokiu pat būdu įsigijo vaizdo kamerą, 2006 m. pirko plastikines apdailos lenteles, kad kreditas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Šalys santuokos pabaigoje turėjo 1.300,00 Lt dydžio neįvykdytą solidariąją piniginę prievolę kreditoriui Swedbank, AB. Sutartis Nr.04-006827-EG (ieškovas rašytinės sutarties nėra išsaugojęs) su kreditoriumi Swedbank, AB, buvo sudaryta 2004-03-18 (taip nurodyta pažymoje (11 b.l.)), sutartinių santykių su kreditoriumi šalis buvo ieškovas, paskolos suma – 1.400 Lt (11 b.l.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Ieškovas, kaip patvirtina 2014-12-12 Swedbank, AB, Pažyma Nr. RL-SR/14-4876 bei mokėjimo nurodymai, sąskaitos išrašas (11,19-21, b.l.), piniginę prievolę kreditoriui įvykdė 2014-11-20.

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. CK 3. 127 str. nustato teismo teisę padalinti turtą (aktyvą ir pasyvą) įgytą iki bylos iškėlimo teisme. Ieškovas, kaip minėta, piniginę prievolę bendram kreditoriui įvykdė 2014-11-20, t.y. jau po santuokos nutraukimo, todėl nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą buvo tik konstatuota, kad kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, šalių bendros skolos suma nebuvo padalyta. Ieškovas, remdamasis CK 6.9 str. nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės 650 Lt, t.y. ½ dalį 1.300,00 Lt dydžio skolos, kuri, ieškovo nuomone, susidarė laikotarpiu kai jie su atsakove dar vedė bendrą ūkį. Ieškovas raštu ragino atsakovę vykdyti prievolę, t.y. jam sumokėti 650 Lt (18 b.l.), tačiau atsakovė, kaip solidarioji skolininkė, jai tekusios piniginės prievolės nevykdė.

CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. Atsakovė iš esmės nesutiko su ieškinio reikalavimu, nesutikimą argumentavo nežinojimu apie sutartį, nebuvimu jos sutikimo ir būtinumo naudotis kreditu ir kt., tačiau nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.), Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-68-356/2013, dalyje dėl nustatytos aplinkybės, kad sutuoktiniai yra solidarieji kreditoriaus Swedbank, AB, skolininkai, neapskundė, teismo sprendimas, minėta, yra įsiteisėjęs.

CK 3.92 str. 3d. nustato, kad yra preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Prezumpcija reiškia, kad asmuo, sudarantis sandorius su sutuoktiniu, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad paskolos sutartis turėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, nes ji buvo sudaryta šeimos interesais. Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2d. numato teisę kiekvienam sutuoktiniui sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai.

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – sąskaitos išrašą (45-47 b.l.), Swedbank, AB, pažymą apie kreditą – kurie patvirtina kokiu laikotarpiu nuo 2004-03-17 ir kaip susiformavo skola, kad piniginė prievolė ieškovo buvo tinkamai įvykdyta 2014-11-20 (11 b.l.). Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – sąskaitos išrašas (45-47 b.l.) patvirtina, kad 2004 m. balandžio 17, 19 dienomis nuo sąskaitos buvo nuimta viso 1.401 Lt (nuimti grynieji pinigai bei apmokėta už jų nuėmimą). Ieškovo teigimu, šie pinigai buvo skirti apmokėti už automobilį VW Golf (39-41 b.l.), kuris šeimai buvo įgytas 2004-04-17, sutartyje nebuvo nurodyta tikroji automobilio kaina. Skola kitoje dalyje susidarė jam perkant šeimai maistą, kurą, vaistus ir kt., jis sau asmeniškai paskolos nenaudojo. Kas mėnesį į sąskaitą grąžindavo (pagal sutartį buvo atskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio) po 70 Lt bei mokėjo kitus mokesčius, susijusius su paskola.

Kaip minėta, yra pagrindas pripažinti, kad šalys bendrą ūkį vedė tik iki 2012-04-01. Laikotarpiu nuo 2004-04-17 iki 2012-04-01 susidarė 1.005,61 Lt skola (nuimti grynieji, išleista pirkiniams ir sumokėta mokesčių, susijusių su paskola, – 8.566,98 Lt, grąžinta – 7.561,37 Lt). Nors atsakovė išsakė savo nuomonę dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpiu nuo 2004-04-17 iki 2012-04-01 ieškovas 8.566,98 Lt būtų panaudojęs ne šeimai, o asmeniškai sau, nepateikė ( CPK 178 str.). Taigi nėra pagrindo padaryti išvadą, kad skola, kurią ieškovas padengė, būtų susidariusi tik jo paties interesais (CK 6.9 str. 5 d.).

Minėta, kad CK 6.9 str. įtvirtina solidariąją prievolę įvykdžiusiam skolininkui regreso teisę į kitą bendraskolį. Taigi nuo 2012-04-01, kai šalys gyveno atskirai ir nebevedė bendro ūkio, ieškovo sumokėtos lėšos kreditui padengti - 1.005,61 Lt, yra vertinamos kaip ieškovo asmeninis turtas ir ½ dalis – 145,62 EUR (502,80 Lt) jų priteistina iš atsakovės kaip jos skolos dalis (CK 6.9 str.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, nes, kaip jau nustatyta, šalys nuo 2012-04-01 nebevedė bendro ūkio.

Ieškinys tenkinamas iš dalies (77,35 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Ieškovas ieškinį apmokėjo 72,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (6 b.l., t.1), todėl ieškovui iš atsakovės ( abiejų šalių procesinį elgesį teismas vertina tinkamu) priteistina 16,13 EUR (55,69 Lt) žyminio mokesčio (CPK 93 str.). Ieškovas taip pat prašė priteisti kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas: 25,66 Lt ( sumokėta notaro biurui už raginimo atsakovei persiuntimą) ir 30 Lt už kreditoriaus Swedbank, AB, išduotą pažymą apie tinkamą prievolės įvykdymą (11, 18, 21 b.l.). Pažymėtina, kad įstatymas (CK) nenumato pareigos per notaro biurą persiųsti raginimą kitam solidariajam skolininkui, nurodant pastarojo pareigą regreso tvarka grąžinti dalį skolos, todėl teismo vertinimu, šios ieškovo išlaidos, nors buvo būtinos (ieškovas, jo ir atsakovės santykiams esant konfliktiškiems, siekė ginčą išspręsti neteismine tvarka) ir yra pagrįstos rašytiniu įrodymu (18 b.l.) tačiau yra neprotingai didelės, nes tokio turinio pranešimas galėjo būti išsiųstas atsakovei registruotu laišku ne per notaro biurą. Kaip matyti iš pateikto rašytinio įrodymo (18 b.l.), mokestis už pranešimo siuntimą registruotu laišku yra 3,66 Lt, o notaro atlyginimas ir kt. išlaidos – 22 Lt.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 77,35 proc. jo turėtų kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1d. 9p., 93 str.) – 7,53 EUR ( 6,72 EUR (23,20 Lt) už kreditoriaus pažymą ir 0,81 EUR ( 2,83 Lt ) už raginimo siuntimą registruotu laišku). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes jų suma – 1,55 EUR būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 145,62 EUR skolą, 16,13 EUR žyminio mokesčio ir 7,53 EUR kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.