Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. F. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10N-9207113-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 10N-9207113-14 A. F. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 124¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta 1000 Lt bauda, už tai, kad jis, 2013 m. gruodžio 22 d., apie 18.57 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę, pažeidė KET ženklo 301 reikalavimus, prie pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino dvi transporto priemones, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8,14,106 punktų reikalavimus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 124¹ straipsnio 2 dalyje.

pareigūnas jo atžvilgiu iškeldamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 2d. ir nagrinėdamas administracinę bylą bei prieš priimdamas byloje sprendimą neištyrė ir objektyviai nevertino byloje surinktų pirminių įrodymų, taip pat esant byloje įvykio dalyvių paaiškinimuose prieštaravimams nesiėmė priemonių, kad surinkti papildomus neginčijamus įrodymus (neapžiūrėjo įvykio vietos ir neišreikalavo iš automobilių stovėjimo aikštelės savininko vaizdo fiksavimo įranga užfiksuotos medžiagos, neapklausė įvykio liudytojų, t.y. nevykdė ATPK 280 str. reikalavimų, Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje, pažeidė LR ATPK 248, 256, 257, 280 str., 284 str. ir 286 str. 2d. reikalavimus, neteisingai ir neteisėtai kvalifikavo asmens padarytą KET pažeidimą, įtakojusį eismo įvykio kilimą, ir priėmė neteisėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl prašoma panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV KPR pareigūno Ž. B. nutarimą Nr. 10N-9207113-14 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-13-8064899 A. F. atžvilgiu ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (b.l. 2-6).

Teismo posėdyje A. F. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą panaikinti nutarimą bei skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad byloje esanti eismo įvykio schema neatitinka faktinių aplinkybių, nes minėtoje vietoje nėra jokių kelio ženklinimų (t.y. 1.16 p numatyto ženklinimo). Nurodo, kad iš jo pateiktų fotonuotraukų nesimato, kad būtų ženklas 301, kuris draudžia eismą. Nurodo, kad išvažiavus iš stovėjimo vietos, mašiną patraukė taip, kad atsidarytų galinės durys ir į automobilį galėtų įsėsti žmona su vaiku, o jai įsėdus pradėjo važiuoti per sankryžą, ir pajuto smūgį į kairę automobilio dalį. Požeminėje stovėjimo aikštelėje jis važiavo vadovaudamasis „dešinės rankos principu“. Teismo posėdžio metu jo nubraižytoje schemoje pažymėta jo automobilio „A“ važiavimo kryptis, bei automobilio, kurį vairavo J., t.y. „B“ važiavimo kryptis, susidūrimo vieta. Taip pat nurodė, kad jam išvažiuojant iš stovėjimo vietos, draudžiamo ženklo „Plytos“ nesimatė, jokių ženklinimų nebuvo, ir susidūrimas įvyko lygiareikšmiame kelyje, kur reikėjo vadovautis „dešinės rankos taisyklės“. Nurodė, kad jo automobilis stovėjo 4 ar 5 vietoje, tačiau nežino, kodėl eismo įvykio schemoje nurodyta kitaip. Taip pat nurodė, kad pradžioje yra ženklinimas „Plyta“, tačiau toks ženklinimas negalioja, nes jis neatitinka ženklo Nr. 301 standartų. Taip pat parodė, kad po policijos pareigūnų braižyta eismo įvykio schema jis pasirašė, nors ir bandė jiems aiškinti, kad nevažiavo pro draudžiamą ženklą, tačiau jam buvo pagrasinta, kad bus konfiskuotas automobilis, todėl būdamas nervinėje įtampoje, buvo priverstas tą schemą pasirašyti, tačiau gerai net nežiūrėjo ką pasirašė. Teismo posėdžio metu gretinant byloje esančias PC „Panorama“ parkavimo aikštelės ženklinimo brėžinius (b.l. 38, 98), A. F. nurodė, kad toje vietoje, kur jis stovėjo prieš įvykį, ženklas, draudžiantis eismą, kabėjo tiesiai vieš jo, ir faktiškai šio ženklo nesimatė.

Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas J. P. parodė, kad vyko pagal pranešimą į „Panoramos“ požeminę stovėjimo aikštelę, kur susidūrė automobilis BMW, vairuojamas A. F. ir automobilis „Mercedes“, kurį vairavo N. J.. Abu vairuotojai išdėstė savo paaiškinimus. A. F. vis keitė parodymus dėl to, kur stovėjo jo mašina prieš išvažiuojant, kol galiausiai nurodė, kad išvažiavo iš išvažiavimo vietos prie sienos. Buvo nustatyta, kad A. F. pažeidė KET ženklą, kuris draudžia įvažiuoti ir važiuoti, ir padarė eismo įvykį. Taip pat nurodė, kad A. F. iš pradžių teigė, kad automobilį vairavo jo žmona, vėliau, kad jis. N. J. automobilis buvo be techninės apžiūros. A. F. buvo surašytas ATP protokolas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Kas braižė eismo įvykio schemą nepamena, tačiau jei po schema yra Ž. B. parašas, darytina išvada, kad schemą braižė jis. Jei ant schemos yra eismo įvykio dalyvių parašai, vadinasi jie sutiko su eismo įvykio schema. Po eismo įvykio A. F. nurodė, iš kurios vietos išvažiavo, o jei dabar jis nurodo kitą vietą, vadinasi keičia parodymus.

Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigūnas Ž. B. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad Panoramos prekybos centro požeminėje stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis. Dar prieš tai buvo nuvažiavęs ekipažas, bet įvykio neįformino, ar blogai įformino. Atvykus N. J. pasakė, kad A. F. neturi vairuotojo teisių. Pirmas ekipažas neįformino įvykio, nes iš pradžių buvo bandoma jį forminti ant F. žmonos, paskui ant jo draugo, o galiausiai paaiškėjo, kad A. F. neturi vairuotojo pažymėjimo. A. F. nurodė, kad išvažiavo iš antros stovėjimo vietos. Mašinos stovėjimo plotis 2,5 m., o mašinos ilgis 4 m. Eismo įvykio metu buvo braukimas tarp mašinų nuo priekinio sparno iki galinio. N. J. mašinos buvo priekinis bamperis nubrauktas, vadinasi A. F. su mašina judėjo tiesiai, todėl jam pasakė, kad jis negalėjo judėti iš antros stovėjimo vietos. Jei būtų judama iš antros stovėjimo vietos, tai mašina turėjo judėti įstrižai, o tada būtų mašinų bamperių galai sugadinti. Galiausiai A. F. teigė, kad, važiavo nuo sienos. Gal ir galėjo nematyti ženklo, bet formaliai taisyklės pažeistos. Įvykio schema buvo braižoma tarnybiniame automobilyje, dėl jos eismo dalyviai klausimų neturėjo, A. F. neprieštaravo dėl to, kaip schemoje buvo pavaizduota jo mašina, jos stovėjimo vieta. Įvykio vietoje A. F. nepasakė, kur konkrečiai stovėjo jo automobilis, jis pradėjo kurti versijas: „o jeigu aš iš čia važiavau, o jeigu iš čia važiavau“, galiausiai nurodė, kad stovėjo prie sienos. Dabar įvykio vieta yra šiek tiek pasikeitusi nuo įvykio – atsirado ženklas „Išvažiavimas“ kitoje ženklo Stop pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyresnysis patrulis J. P., 2013 m. gruodžio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-5250934-13 A. F. už tai, kad jis, 2013 m. gruodžio 22 d., apie 18.57 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę, pažeidė KET ženklo 301 reikalavimus, prie pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino dvi transporto priemones. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. F. pažeidė KET 106, 14,8 punktų reikalavimus. A. F. veikimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį (b.l. 12). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio specialisto Ž. B. tarnybinio pranešimo seka, kad 2013 m. gruodžio 22 d. jam patruliuojant su patruliu I. P., apie 18.57 val. buvo gautas pranešimas, kad Saltoniškių g. 9 „Panoramos“ parkinge eismo įvykis, susidūrė automobiliai Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, automobilio Mersedes vairuotoja N. J. paaiškino, kad parkinge vairavo tiesiai, kai staiga išdešinės pusės priešais ją išvažiavo automobilis BMW, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė. Kaip teigė vairuotoja, BMW automobilis negalėjo važiuoti iš tos pusės, kadangi turi būti ženklas „Plyta“. Automobilio BMW vairuotojas A. F. paaiškino, kad automobiliu atvažiavo apie 14.00 val. ir laiko jį stovėti parkinge gale ties K-1 siena. Grįžęs į automobilį pradėjo važiuoti – pažeidžiant KET ženklą „301“, šiek tiek pavažiavęs sustojo, kad įliptų žmona su vaiku, tuomet pradėjo vėl važiuoti ir įvažiavęs į kelio susikirtimą, susidūrė su automobiliu M. B.. Eismo įvykio priežastis KET ženklo 301 reikalavimo pažeidimas bei pradėjimas važiuoti iš sustojimo vietos (b.l. 14). Eismo įvykio schemoje nurodyta susidūrimo vieta bei automobilių išsidėstymas, taip pat automobiliais padaryti apgadinimai po eismo įvykio. Eismo įvykio dalyviai po eismo įvykio vietos schema pasirašė (b.l. 15). A. F. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2012 m. gruodžio 22 d. apie 14 val. atvažiavo į PC „Panorama“ automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį paliko „Panoramos“ požeminėje aikštelėje K-1 (mėlyna zona). Papietavus, apie 17.50 nusprendė vykti namo kartu su žmona bei naujagime dukra, nes dukra jautėsi blogai. Įsėdę į savo automobilį, pajudėjo iš stovėjimo vietos (K-1) ir privažiavo lygiareikšmę sankryžą ir įsitikinęs, kad neartėja transporto priemonė, iš dešinės pusės kirto sankryžą ( asfaltas buvo šlapias, apšvietimas pakankamai geras bei oro sąlygos geros), ženklas buvo nurodytas „įėjimas“ kertant sankryžą ( pagal dešinės rankos taisyklę) į jo vairuojamą automobilį (kairę pusę) trenkėsi automobilis „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo moteris. Nurodė, kad pastarasis automobilis nepraleido jo vairuojamo automobilio pagal dešinės rankos taisyklę , numatytą KET 197 str., galimai automobilio „Mercedes“ vairuotoja jo nepastebėjo, ji automobilio nestabdė ir pasekoje trenkėsi bei apgadino visą jo automobilio kairę pusę, lūžo ratas. Nurodė, kad dėl eismo įvykio jis nėra kaltas. (bl. 17-18). N. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jg 2013 m. gruodžio 22 d., apie 17.30 val. vairavo jai priklausantį automobilį M. B. C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo „Panoramos prekybos centro parkavimo aikštelėje (Saltoniškių g. 9), pirmame aukšte ir tiesiai iš automobilių stovėjimo eilės (K) iššoko didesniu nei parkinge važinėjama greičiu kitas automobilis. Kito automobilio vairuotojo stovėjimo zonoje yra ženklas „Pyta“ ir nurodytas ‚apvažiavimas į‘ IŠVAŽIAVIMAS į Saltoniškių g., T.Narbuto g. jai nespėjus sustabdyti, ratai praslydo ir automobilis rėžėsi į iššokusį automobilį BMW. Taip pat nurodė, kad danga betonas, apysausė, vakaras, apšvietimas buvo geras, vienpusė eismo juosta, ir ją kertančios parkavimo zonos. Nurodė, kad ji važiavo tiesiai vienpuse juosta, automobilis iššoko iš dešinėje esančios parkavimo zonos. Jos greitis apie 15-20 km/h. Šviesų žibintai buvo įjungti. Kitam vairuotojui buvo „Plyta“ ir nurodomasis ženklas kaip išvažiuoti iš stovėjimo zonos. Kitas automobilis iššoko netikėtai likus porai metrų iki jos automobilio. Ji stabdė, bet automobilis jau nespėjo sustoti. Automobilis su kuriuo ji susidūrė –BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šioje situacijoje jaučiasi nekalta ir mano, kad taip ir turėtų būti. Taip pat nurodė, kad kito automobilio vairuotojas, pildydamas deklaraciją įrašė žmonos duomenis, antrą kartą pildant įrašė ne savo duomenis, todėl pakartotinai iškvietė policiją, nes pasirodė įtartina. Kito automobilio vairuotojas- vyras neturėjo teisių (b.l. 19). Administracinio teisės pažeidimo protokolas su medžiaga buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2013 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-945-873/2014 nutarta administracinio teisės pažeidimo medžiagą išsiųsti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui administracinio teisės pažeidimo 2013 m. gruodžio 22 d. protokolo Nr. 10P-5250934-13 trūkumams pašalinti, nes administracinio teisės pažeidimo protokole A. F. veikimas kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 2 d, tačiau protokole nenurodyti pagal ATPK 130 str. 1 d A. F. kvalifikuoti veiksmai, jų atlikimo aplinkybės veikimas(b.l.27-28). Administracinio teisės pažeidimo medžiaga, surinkta A. F. atžvilgiu 2014 m. kovo 4 d. grąžinta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 10N-9207113-14 A. F. skirta 1000 Lt bauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 124¹ straipsnio 2 dalyje (b.l. 30).

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog pareiškėjas A. F. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko lygiareikšmiame kelyje, kur reikėjo laikytis (duomenys neskelbtini), 159 punktų reikalavimų. Iš byloje esančių PC „Panorama“ pateiktos automobilių stovėjimo aikštelės eismo organizavimo schemos, teismo pavedimu 2014-08-12 atliktos eismo įvykio schemos, matyti, kad autotransporto priemonių susidūrimo vietoje eismas suorganizuotas, transporto priemonių judėjimas vyksta horizontaliojo kelio ženklinimo (Kelių eismo taisyklių 3 pr. 1.16 p.) rodyklės nurodyta kryptimi. Taip pat A. F. turėjo vadovautis Kelio ženklu Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“, draudžiančiu įvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį, kur transporto priemonių eismas per visą kelio plotį vyko viena kryptimi. A. F. nurodomas Kelių eismo taisyklių 120 punktas numato, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad automobilių susidūrimo vietoje važiavimo tvarka buvo aptarta, todėl minėta Kelių eismo taisyklių norma susiklosčiusiam teisiniam santykiui netaikoma, todėl A. F. argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš pateiktos eismo organizavimo schemos matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu važiavo dviejų juostų aikštelės apvažiavimu, kur eismas abiem juostom vyksta viena kryptimi, ir ji vadovavosi horizontaliuoju ženklinimu, kuris nurodytas ant aikštelės grindinio. Tuo tarpu A. F. kaip matyti iš schemos ir įvykio vietos apžiūros, važiavos prieš eismo organizavimo schemoje (b. l. 98) nurodytą eismą, įvažiavo į minėtą dviejų eismo juostų apvažiavimą ir susidūrė su N. J. automobiliu, kuris artėjo prie A. F. automobilio iš kairės. Esant tokiai situacijai, manytina, kad nėra jokio pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta dešinės rankos taisykle ir teigti, kad N. J. (ir visi kiti eismo dalyviai, kurie važiuoja minėtu dviejų eismo juostų apvažiavimu, laikydamiesi ženklų ir ženklinimo nustatytos eismo organizavimo tvarkos), laikytųsi dešinės rankos taisyklės reikalavimo ir praleistų A. F., nes jis pagal tai, kaip aikštelėje švieslentėse esančiai informaciniais pranešimais ir ženklais, bei ženklinimu ant asfalto, yra organizuojamas eismas, neturi pirmenybės. A. F. teigia, kad jis nematė ženklo „Eismas draudžiamas“, ir negalėjo jo matyti, nes išvažiavo iš ketvirtos stovėjimo vietos, kur to ženklo nesimato, todėl vadovavosi minėta dešinės rankos taisykle, taigi jis teigia, jog faktiškai klydo. Teismas sutinka su tuo, kad išvažiuojant iš ketvirtos stovėjimo vietos ženklas „Eismas draudžiamas nesimato, o rodyklė ant asfalto yra visiškai nusitrynusi ir vos vos įžiūrima, tačiau nesutinka, su A. F. paaiškinimais dėl jo automobilio stovėjimo vietos. Policijos nubraižytoje eismo įvykio schemoje jo stovėjimo vieta parodyta prie sienos, o važiavimo kryptis parodyta taip, kad važiuodamas jis pravažiavo minėta ženklą ir jo negalėjo nematyti. Teismas laiko nustatyta aplinkybe tai, kad automobilis stovėjo prie minėtos K1sienos, o ne proceso metu nurodytoje 4 stovėjimo vietoje (b. l. 98). Schemoje yra visų įvykyje dalyvavusių asmenų parašai, taip pat ir A. F. parašas. Liudytojai patvirtino, kad įvykio vietoje kilo klausimas, kur stovėjo A. F. automobilis, galiausiai jis parodė vietą, kuro buvo priparkavęs automobilį, ši vieta buvo pavaizduota schemoje, patvirtinta A. F. parašu, todėl teismas mano, kad proceso metu teisme išsakoma pozicija yra tik jo gynyba nuo jam pareikštų kaltinimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. F. išvažiavo iš stovėjimo vietos, tai reiškia, ji pradėjo važiuoti, todėl jam galioja bendras vairuotojas keliamas reikalavimas prieš pradedant važiuoti, įsitikinti, ar tai daryti yra saugi. Taigi, nepaisant to, ar A. F. matė, ar nematė ženklą „Eismas draudžiamas“ jis nebuvo toje situacijoje atleistas nuo pareigos prieš išvažiuodamas iš stovėjimo vietos įsitikinti, ar tai daryti yra saugu. Akivaizdu, kad šios pareigos jis nevykdė, nes įvažiuodamas į apvažiavimą, kur eismas vyksta viena kryptimi ir dviem juostom, nepraleido juo važiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 124¹ straipsnis numato atsakomybę už Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punkte įtvirtinta (punkto redakcija nuo 2013-01-19), jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 14 punkte nurodyta, jog Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Sutinkamai su KET 106 punktu, Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ nurodo, kad Draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą.

Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas nesilaikė KET 8,14 bei 106 punktų reikalavimų, bei padarė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas tiek į byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, tiek į pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Skunde pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūno priimtas nutarimas prieštarauja ATPK 280 str. ir 284 str. nuostatoms bei priimtai teismų praktikai nagrinėjant administracines bylas, nes jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra pareikštas kaltinimas pagal ATPK 130 str. l d., o priimtame nutarime apie šį pareikšta kaltinimą neužsimenama ir jis nėra nei patvirtintas nei paneigtas nutarimo aprašomojoje, konstatuojamoje bei priimtos sankcijos dalyse. Pažymėtina, kad ATP protokolas A. F. atžvilgiu buvo surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį ( pagal kurį administracinio teisės pažeidimo byla tapo žinybinga teismui), todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga buvo išsiųsta nagrinėjimui bei sprendimo priėmimui į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2014m. sausio 13 d. teismo nutartimi, minėta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinta protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumas pašalinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš A. F. inkriminuojamos veikos aprašymo nesimato kokie veiksmai bei kokiomis aplinkybėmis padarytas A. F. inkriminuojamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimas. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnas, nagrinėdamas policijai žinybingą administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino teismo nutartyje nurodytus administracinio teisės pažeidimo trūkumus, ir juos ištaisė priimdamas skundžiamą nutarimą.

Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta jo administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei kad nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis metų bėgyje buvo baustas už tokios pat rūšies pažeidimą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 10N-9207113-14yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti A. F. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 10N-9207113-14 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.