- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-557-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. patikslintą ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, bei atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. N. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo V. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – N. ir N.; priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; santuokoje įgytą turtą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2008 m. paliko šeimą ir nebesirūpina daugiau kaip aštuonerius metus. Santuokos metu pasistatė ūkinį pastatą, kuris yra dalintinas turtas, o žemės sklypas ir gyvenamasis namas jai priklauso asmeninės nuosavybės tiese, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas viršininko administracijos sprendimo atkurti jai nuosavybės teisę pagrindu, o namą jai perleido mama C. R.. Prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į tai, kad ji gyvena iš pašalpos, jai yra nustatytas nedarbingumas, turi sveikatos problemų, prašo nepriteisti iš jos atsakovui kompensacijos už jai atitenkančią didesnę dalį santuokos metu įgytą turtą, t. y. ½ atsakovui tenkančią dalį ūkinio pastato. Jai pragyventi padeda vaikai, sūnus, dirbdamas Airijoje jai pravedė 10 000 Lt sumą, kurią ji panaudojo namo tvarkymui. Įgyjant gyvenamąjį namą, jis buvo 74 proc. baigtumo, atsakovas tik darbu pagelbėjo namo užbaigimo statybose, o statybinės medžiagos buvo jos tėvo. Anksčiau stovėjo senas ūkinis pastatas, tačiau santuokos metu buvo pastatytas naujas. Sutuoktinio giminaičiai, bendradarbiai statyti namo nepadėjo.Priešieškiniu atsakovas V. N. prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo; priteisti iš ieškovės 15000 Eur kompensaciją už ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Atsakovas nurodo, kad santuokos metu įrengė katilinę, įvedė name centrinį šildymą. Katilinę įrenginėjo kartu su sutuoktine už abiejų lėšas. Sutuoktinės tėvų name apsigyveno 1973 metais ir pragyveno apie 30 metų. Kai jis pradėjo gyventi name, jis nebuvo užbaigtas nei 50 procentų, name uždėjo lubas, sudėjo grindis, davė pinigų namo statybinėms medžiagoms, jo brolis jam parūpino darbininkų. Pastoviai investuodavo pinigus namo statybai, namo mūrijimui jis davė 1000 rublių, o darbininkams mokėjo po 100 rublių, 1000 rublių davė sutuoktinės tėvui statybinėms medžiagoms ir sutarė, kad uošvis sumokės darbininkams. Uždirbtus pinigus investavo tiek į gyvenamojo namo statybą, tiek į ūkinį pastatą. Jis neturi nuosavo būsto, sveikatos būklė yra bloga – patyręs stuburo traumą, turi aukštą kraujospūdį, todėl jis nebegali dirbti tiek daug kaip jaunystėje, šiuo metu jis yra sulaukęs senatvės pensijos.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės R. N. ir atsakovo V. N. santuoką, (duomenys neskelbtini). įregistruotą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes –„N.“, „N.“. Priteisė ieškovei R. N. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Priteisė iš ieškovės R. N. 4645,50 Eur kompensaciją atsakovui V. N. už ieškovei tenkantį santuokoje įgytą turtą.Kitą patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl ko galutinai pablogėjo jų bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, ir toks sutuoktinių elgesys nulėmė šeimos iširimą. Šiuo atveju neturi reikšmės, tai jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl to jų šeima faktiškai nuo 2008 m. iširo, todėl šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas (CK 3. 70 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, esantį (duomenys neskelbtini), yra dalintinas turtas. Atsakovas neprašė jam natūra priteisti ūkinį pastatą, jis yra įvertintas turto vertintojo 9291 Eur suma, atsakovas ūkinio pastato vertės neginčijo ir kitokio vertinimo nepateikė, nuo 2008 m. nebegyvena kartu su ieškove name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko nebesinaudoja ūkiniu pastatu. Teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytą ūkinį pastatą po santuokos nutraukimo tikslinga priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui 4645,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį. Atsakovo prašymą pripažinti, kad santuokos metu pagerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), atmetė. Nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iki 1978 m. liepos 12 d. ieškovės motina C. R. sumokėjo už medžiagas namo apmūrijimui ir už mūrijimo darbus. Atsakovas neįrodė, kad jis santuokos metu asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo, nuo šio namo perėjimo ieškovės nuosavybėn, be to, jis nepateikė įrodymų, pvz. ekspertizės akto, kuriame būtų nustatyta gyvenamojo namo vertė šį nekilnojamąjį turtą įsigijus ieškovei ir vėliau atlikus pastato pagerinimo darbus. Liudytojai A. N. ir J. N. paaiškino, kad jie padėjo statant ūkinį pastatą, tačiau ne gyvenamąjį namą, tai, kad gyvenamasis namas buvo perrašytas ieškovės vardu dar nepilnai užbaigtas, savaime neįrodo, kad konkrečiai atsakovas jį pagerino savo asmeninėmis lėšomis ar darbu. Atsakovo nurodyti namo remonto darbai: katilinės ir centrinio šildymo įrengimas, grindų dangos, lubų sudėjimas, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą. Teismas sprendė, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė atliktų pagerinimų vertės, įtakojančios gyvenamojo namo kainos padidėjimą. 1975 m. gegužės 8 d. sutartis patvirtina aplinkybę, kad namo mūrijimo darbai buvo atlikti iki namo perėjimo ieškovės nuosavybėn. Ieškovė ir atsakovas jau iki namą perrašant ieškovės vardu, gyveno tame name, namas buvo tinkamas gyventi, esminiai namo statybos ir kitokie tvarkymo darbai iki namui pereinant ieškovės nuosavybėn, jau buvo atlikti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad namo statybos darbai užsitęsė ir buvo baigti santuokos metu. Žemės sklypas ieškovės vardu buvo įregistruotas 2003 m. sausio 10 d., atsakovas neįrodė kaip jis pagerino žemės sklypą ir kiek dėl pagerinimo darbų pakito žemės sklypo vertė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti visą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17-636/2017 ir priimti naują sprendimą, priteisti atsakovui iš ieškovės pirmos instancijos teisme ir apeliacijos metu patirtas išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismo sprendimas nėra objektyvus, pažeidžiantis sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą, sudarantis galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, liudininkų parodymus, nevertino svarbių aplinkybių, sureikšmino paskutiniame posėdyje ieškovės pateiktus įrodymus - 40 - ties metų senumo kvitus (rubliais, kurių vertę sunku dabar nustatyti) ir sudarytą sąmatą.
8.2. Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui jos nuosavybei pereinančio namo vertę įrodančių dokumentų, nors įrodinėjo, kad namas buvo pagerintas jos tėvų dar iki perėjimo jos nuosavybėn. Mažeikių r. LDT VK 1978-12-22 sprendime Nr. 136, kuriuo gyvenamojo namo nuosavybės teisė buvo perduota ieškovei, namo vertė nenurodyta, o tik nurodytas statybos darbų atlikimo procentas (74).
8.3. Teismas turėjo vadovautis protingumo principu, liudininkų parodymais. Atsakovas nuolat dirbo, jo bendras darbo stažas - 45 metai, jis kilęs iš gausios ir darbščios šeimos, todėl matydamas tokį namo stovį ir būdamas nusiteikęs jame nuolat su savo šeima gyventi, pastoviai savo lėšomis, darbu ir giminaičių bei bendradarbių pagalba gerino namo stovį (katilinės, centrinio šildymo ir apšiltintų grindų įrengimas, lubų sudėjimas, tualeto ir vonios kambarių įrengimas). Ir dėl šito negali kilti jokių abejonių, nes atsakovas namo gerinimo laikotarpiu, kaip minėta, nuolat dirbo, gavo pastovias pajamas ir buvo vienintelis, iš name gyvenančių, gaunantis didesnes pajamas, todėl šitie namo pagerinimai negalėjo šiaip iš niekur atsirasti. Teismas neatsižvelgė į atsakovo darbo stažą ir jo asmeninį indėlį pagerinant ieškovės turtą jo amžių, sveikatą ir galimybes įsigyti gyvenamąjį būstą ir į tai, kad reikalaujama suma tesudaro tik 36 procentus bendro atsakovei paliekamo turto vertės.
8.4. Reikalaujamo konkretaus turto pagerinimo vertės pokyčio pagrįsti nėra galimybės, tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju reikia vadovautis protingumo principu, liudininkų parodymais, 1990 metų pastatų eksplikacijos genplanu. Atsakovo darbo stažas yra nuo 1972 metų (bendras darbo stažas 45 metai), yra senatvės pensininkas, tačiau dar dirba (daugiausia sezoninį darbą). Senatvėje neturi net savo būsto, nes visą savo energiją ir uždarbį išeikvojo investuodamas į namo ir ūkinio pastato, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei, statybas. Stengėsi dėl šeimos, ypač dėl vaikų, kurie dabar (ypač sūnūs) yra priešingai nusistatę, nors naudojasi tuo geru, ką jis sukūrė. Dabartinę namo vertę pateikti teismui ieškovui nepavyko, nes vertintoja nebuvo įleista į namus, kuriuose šiuo metu gyvena ieškovė su sūnumis. Nepatvirtintas tas faktas, kad būtent atsakovės motina turėjo pinigus, kuriuos išleido namo apmūrijimui, dar iki jo nuosavybės perdavimo ieškovei, nes jinai gaudavo 27,00 rublius senatvės pensijos ir tokių pinigų sukaupti neturėjo galimybės, o tai, kad kvitai išrašyti jos vardu, dar nieko nepasako, nes atsakovas V. N. pas R. apsigyveno jau 1973 metų pabaigoje ir laikotarpyje iki 1978 metų dirbo Mažeikių kompresorių gamykloje, Latvijoje, Kaliningrade melioracijoje, Mažeikių avalynės fabrike, KMK - 23 įmonėje ir jau nuo tada prisidėdavo prie namo pagerinimo. Atsakovo visi uždirbti pinigai Kaliningrade, Latvijoje ir buvo panaudoti namo apmūrijimo darbams (liudytojo P. G., kuris dirbo su atsakovu Kaliningrade ir Latvijoje, patvirtinimas, kad Kaliningrade ir ypač Latvijoje, kur jie dirbo melioracijos darbus, gaudavo gana didelius atlyginimus po 500-600 rublių ir matė, kaip atsakovas, gavęs atlyginimą, visą atidavė ieškovei ir jos tėvui.
8.5. Liudininkų A. N., J. N. ir P. G. parodymai patvirtino, kad namas buvo apgailėtino stovio, jie padėdavo prie visų pastatų statybos ir remonto darbų, padėdavo paruošti broliui lentas ir kitą medieną, kurią jis naudojo namo tvarkymu, mediena buvo gaunama iš kitam broliui R. N. priklausančio privataus miško. Sprendime liudininkų parodymai buvo vertinami neobjektyviai. Namo vertės pokyčio, jo konkretaus/faktinio indėlio į jo pagerinimui, pagrįsti nėra galimybių, nes atsakovas nerinko nei sąskaitų, nei čekių ir jų teismui negalėjo pateikti. Pereinant gyvenamajam namui ieškovės nuosavybėn jo baigtumas buvo 74 procentai, o tai jau savaime įrodo, kad namas nebuvo pilnai baigtas ir jo užbaigtumui reikėjo dar 26 procentų. Gyventi jame iš bėdos buvo galima, bet nebuvo atlikti esminiai namo statybos ir kitokie tvarkymo darbai. Katilinės ir centrinio šildymo įrengimas, grindų dangos, lubų sudėjimas, tualeto ir vonios įrengimas ir kiti jau minėti prie namo ir namo viduje atlikti darbai ir dėl jų gyventi name pasidarė žymiai patogiau ir geriau bei kokybiškiau. Šitie pagerinimai dvigubai pakėlė namo vertę.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Teismas sprendimu santuoką nutraukė įžvelgdamas abiejų sutuoktinių kaltę, t.y. nesuponuodamas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybių. Žiūrint formaliai, 26 procentai turi būti dalintini, nes likusi namo dalis buvo baigta įvertinus ją kaip bendrą sutuoktinių nuosavybę. Imant santuokos nutraukimo metu nustatytą namo vertę (26279 Eur), galima apskaičiuoti, kad 26 procentai vertine išraiška sudarys 6832 Eur, t.y. po 3416 Eur.
8.7. Atsakovas priešieškiniu reikalavo 15000 Eur bendros kompensacijos už gyvenamojo namo, kiemo, sodo pagerinimo darbus ir ūkinį pastatą, kurio vertė, jo manymu, žymiai didesnė nei nustatyta, orientuojantis į dviejų kambarių buto pardavimo kainą Mažeikiuose. Atsakovas nepretenduoja į dalinę namo ar kitų pastatų nuosavybę, nors pagal LR CK 3.90 straipsnį turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-49/2008 ir kt.). Atsakovo ir ieškovės bei jo sūnų, gyvenančių su ieškove, santykiai yra įtempti, todėl būtų net nelogiška to reikalauti.
8.8. Išmokėti ieškovė reikalaujamą kompensaciją gali ir tai nebus neproporcingai didelė jai vykdytinų prievolių našta, nes gyvenamajame name gyvena suaugę (28 ir 40-ties metų) sūnūs, kurie yra abu darbingi, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali padėti jai piniginėmis lėšomis, o vyresnysis sūnus yra įsigijęs net sodybą Akmenės rajone.
9. Ieškovė R. N. atsiliepimo nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1974 m. kovo 16 d. Rašytiniame dokumente - Mažeikių rajono Mažeikių miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 136 Dėl nebaigtos statybos(duomenys neskelbtini) perrašymo N. R. vardu nurodoma, kad nebaigtą statyti namą priklausiusį R. C. perrašyti dukters N. R. vardu, statybos darbų atlikta 74 procentai. LDT vykdomojo komiteto 1982 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 303 pagrindu, atlikta pastatų teisinė registracija N. R. vardu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 5 d. pažyma, apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nustatyta, kad kadastro registro 1982-09-10 sudarymo duomenimis, gyvenamojo namo baigtumas nurodomas 100 procentų.Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ16/09-232 išvada patvirtina, kad gyvenamojo namo vertė 2016-09-08 nustatyta 26 279 Eur, apeliantas nurodo vertinę išraišką 26 procentų – 6832 Eur (po 3416 Eur).Santuokos metu, atsakovės vardu Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 61-6949 ir Telšių apskrities viršininko 1999 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 699 pagrindu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu pasistatė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 9291 Eur, kuris ieškovei ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Dėl teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009).Šeimos turto samprata atskleista CK 3.84 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šis turtas, nuo santuokos sudarymo pripažįstama: šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Įstatyme taip pat apibrėžtas šeimos turto teisinis režimas, kurio esminiai požymiai yra šie: šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis); nekilnojamuoju turtu, priskirtu šeimos turtui, sutuoktiniai gali disponuoti tik bendru sutarimu, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių, ar jie abu yra turto savininkai (CK 3.85 straipsnio 1, 2 dalys); ribojamos išieškojimo iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus galimybės (CK 3.85 straipsnio 3 dalis); sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 straipsnio 4 dalis). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. R. N., bylos Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, bylos Nr. 3K-3-539/2010). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. Turto tapimas šeimos turtu ar šeimos turto teisinio režimo pabaiga pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą nereiškia nuosavybės teisės į jį pasikeitimo. Šiuo šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo principu vadovaujasi, spręsdami ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo, be kita ko, jis reiškia tai, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo.Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Nustačius, kad asmeninis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbą, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos turtui įgyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, kompensuotinos.
Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis santuokos metu asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo, nuo šio namo perėjimo ieškovės nuosavybėn, nepateikė įrodymų, pvz. ekspertizės akto, kuriame būtų nustatyta gyvenamojo namo vertė šį nekilnojamąjį turtą įsigijus ieškovei ir vėliau atlikus pastato pagerinimo darbus. Vien tai, kad gyvenamasis namas buvo perrašytas ieškovės vardu dar nepilnai užbaigtas, savaime neįrodo, kad konkrečiai atsakovas jį pagerino savo asmeninėmis lėšomis ar darbu.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įrodymų nebuvimo apie žemės sklypo pagerinimą. Teismas nurodė, kad žemės sklypas ieškovės vardu buvo įregistruotas 2003 m. sausio 10 d. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad jis pagerino žemės sklypą, priveždamas žemių, nenurodydamas, kokiais metais tai darė ir kiek jo asmeninių ar santuokinių lėšų buvo išleista žemės sklypo pagerinimui. Be to, atsakovas neįrodinėjo, kokia dalimi buvo pagerintas ieškovei priklausantis žemės sklypas ir kiek dėl pagerinimo darbų pakito žemės sklypo vertė.Teisėjų kolegija tenkindama iš dalies apeliacinį skundą pritaria apelianto argumentams gyvenamojo namo pagerinimo dalyje ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.Byloje nustatyta, kad apeliantas su sutuoktine kartu gyveno nuo 1974 metų, vedė bendrą ūkį ir šią aplinkybę patvirtino byloje pateikti dokumentai bei apklausti liudytojai. Iš byloje esančios 1973 m. liepos 10 d. sąskaitos faktūros,1975 m. gegužės 3 d. sutarties, sąmatos-atliktų darbų priėmimo akto, mokėjimo kvitų už laikotarpį nuo 1973 m. liepos 31 d. iki 1978 m. liepos 12 d. teismas sprendė, kad ieškovės motina C. R. sumokėjo už medžiagas namo apmūrijimui ir už mūrijimo darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie įrodymai apie medžiagų panaudojimą, darbų atlikimą, patvirtina gyvenamojo namo statybos eigą 74 procentų namo baigtumo ribose. VK 1978 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 136 Dėl nebaigtos statybos (duomenys neskelbtini) perrašymo N. R. vardu nurodomas atliktų statybos darbų baigtumas 74 procentai, patvirtina šią aplinkybę.Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad namo remonto darbai: katilinės ir centrinio šildymo įrengimas, grindų dangos, lubų sudėjimas, laikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai pakeičiančiais daiktą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Apeliantas investavo į ginčo turto remontą ir pagerinimą visas savo gaunamas pajamas, darbo užmokestį. Apeliantas nurodo, kad jo bendras darbo stažas - 45 metai, jis gavo pastovias pajamas ir savo lėšomis, darbu ir giminaičių bei bendradarbių pagalba gerino namo stovį (katilinės, centrinio šildymo ir apšiltintų grindų įrengimas, lubų sudėjimas, tualeto ir vonios kambarių įrengimas).Apeliantas nurodo, kad pas R. apsigyveno jau 1973 metų pabaigoje ir laikotarpyje iki 1978 metų dirbo Mažeikių kompresorių gamykloje, Latvijoje, Kaliningrade melioracijoje, Mažeikių avalynės fabrike, KMK - 23 įmonėje ir jau nuo tada prisidėdavo prie namo pagerinimo. Atsakovo visi uždirbti pinigai Kaliningrade, Latvijoje ir buvo panaudoti namo apmūrijimo darbams (liudytojo P. G., kuris dirbo su atsakovu Kaliningrade ir Latvijoje, patvirtinimas, kad Kaliningrade ir ypač Latvijoje, kur jie dirbo melioracijos darbus, gaudavo gana didelius atlyginimus po 500-600 rublių ir matė, kaip atsakovas, gavęs atlyginimą, visą atidavė ieškovei ir jos tėvui.Nepaneigtos byloje apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad statybos darbus vykdė apelianto nurodyti asmenys. Faktines aplinkybes apie atliktus darbus dėl medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus patvirtino liudytojai, jų parodymai patvirtina, kad padėdavo apeliantui prie visų pastatų statybos ir remonto darbų, per visą laikotarpį kol šalys gyveno kartu. Tai patvirtina ir liudininko J. N. paaiškinimas, kai jis 1995 metais iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nusipirko lentpjūvę ir, būdamas jos savininku, nuo tų metų nuolat padėdavo paruošti broliui lentas. A. N., J. N. ir P. G. parodymai patvirtino, kad namas buvo apgailėtino stovio, jie padėdavo prie visų pastatų statybos ir remonto darbų, mediena buvo gaunama iš broliui R. N. priklausančio privataus miško. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apelianto argumentams, kad 26 procentai gyvenamojo namo dalies, sukurtos gyvenant santuokoje ir sukuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, galėtų būti dalintini, jei apeliantas reikštų reikalavimą priteisti turtą natūra. Tačiau apeliantas prašo priteisti kompensaciją už 26 procentus, kurie vertine išraiška sudaro 6832 Eur, t.y. po 3416 Eur, ši 3416 Eur kompensacija priteistina apeliantui CK 3.98 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindu.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas iš dalies, atsakovo tenkintų reikalavimų dalis po apeliacinio skundo išnagrinėjimo padidėjo, todėl iš ieškovės atsakovo naudai pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 182 Eur. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 150 Eur atstovavimo išlaidas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos 80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovas paduodant apeliacinį skundą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš ieškovės valstybei priteistinas 77 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinės dalies penktą ir aštuntą pastraipas išdėstyti taip.
Priteisti iš ieškovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8061,50 Eur (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt vieno euro 50 ct) kompensaciją už ieškovei tenkantį santuokoje įgytą turtą.
Priteisti iš ieškovės R. N. atsakovui V. N. 182 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. N. atsakovui V. N. 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. N. valstybei 77 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.