- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2-3015-635/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02517-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ prašo priteisti iš atsakovo V. M. 2690,60 € skolos (2200,00 € negrąžinto kredito, 333,07 € palūkanų, 7,53 € delspinigių, 150,00 € išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų), 50,13 procentų metinių palūkanų nuo 2200,00 € kredito sumos nuo 2017-10-10 iki visiško prievolės ivykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo bei 61,00 € bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovui prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2017-06-21 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 44103 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 2200,00 € kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą per 1800 dienų, t.y. iki 2022-06-21, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Ieškovas nurodo, kad atsakovas tinkamai savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, laiku kredito negrąžino, todėl susidarė 2690,60 € įsiskolinimas ieškovui. 2017-08-22 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją, dėl nesumokėtos skolos grąžinimo, tačiau byloje įrodymų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra.
Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d. 1 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2690,60 € skolos, kurią sudaro – 2200,00 € negrąžinto kredito, 333,07 € palūkanų, 7,53 € delspinigių, 150,00 € išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų.
Dėl sutartinių palūkanų priteisimo
Sutarties specialiojoje dalyje yra numatytos 50,13 proc. fiksuotų palūkanų norma.
CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatytos metinės palūkanos, kurias turi mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, sudaro 5 procentus sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CK6.37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.
Teismas pažymi, jog kai šalys susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK6.37 straipsnio 3, 4 dalys, CK 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą.
Šalys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (b. l. 15, CK 6.886 straipsnis). Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Todėl aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai nustatė palūkanų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieškovo nustatytų palūkanų dydis yra ieškovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Vertinant greito kredito sutarties sąlygas, teismui būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią įtvirtintą 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas būtent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikišką veiklą ir užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje (Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2010-12-23 pranešimas žiniasklaidai (iš Seimo plenarinių posėdžių) „Priimtas vartojimo kredito įstatymas“). Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Įstatyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą.
Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1?0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. J. V., bylos Nr. 3K-3-173/2006; kt.).
Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką dėl netesybų dydžio, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, į atsakovo galimybę įtakoti sudaromos sutarties sąlygas (sudaryta prisijungimo būdu per interenetą), į atsakovui suteikto kredito dydį ir laikotarpį, kuriam šis kreditas buvo suteiktas (5 mėnesiai), ieškovo reikalavimas priteisti 50,13 proc. metines palūkanas yra tenkintinas iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 proc. metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito (2200,00 €) skaičiuojant nuo 2017-10-10 iki visiško kredito grąžinimo.
Priteisdamas tokią palūkanų normą teismas atsižvelgia į tai, kad net ir pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą, 2013-10-18 mokėtina palūkanų norma yra 9 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, palūkanų normą sumažina iki 5 proc, kuri atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus.
Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 61,00 € žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Sostinės kreditai“ iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2690,60 € skolos, 5,00 procentų metinių palūkanų nuo 2200,00 € kredito sumos nuo 2017-10-10 iki visiško prievolės ivykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2690,60 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-18 iki visiško teismo sprendimo ivykdymo bei 61,00 € bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas V. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilutės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.