Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

2) 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2024 m. birželio 1 d. 1.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino elektros skydinės durų vyrius, priklausančius AB „Energijos skirstymo operatoriui“, sugadino 50 eurų vertės svetimą turtą,

tęsdamas nusikalstamą veiką E. K. 2024 m. birželio 1 d. 2 val., adresu (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino elektros skydinės organinį stiklą, priklausantį AB „Energijos skirstymo operatoriui“ tai yra, sugadino 180 eurų vertės turtą, taip veikdamas vieninga tiesiogine tyčia tęstinės nusikalstamos veikos metu sugadino svetimą, AB „Energijos skirstymo operatoriui“ priklausantį 230 eurų vertės turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Parodė, kad priklausomybių ligų centre gydėsi dėl alkoholio vartojimo. 2024 m. birželio 1 d. nakties įvykius sunkiai prisimena, buvo labai neblaivus, todėl visko papasakoti negali. Prisimena tik tai, kad daužė ir laužė ESO skydines. Kodėl taip elgėsi negali pasakyti, turbūt paveiktas alkoholio norėjo parodyti jėgą arba „ant prikolo“. Kaip kilo mintis taip elgtis, negali atsakyti, trūksta jam žodžių, tikrai labai gaila. Iš visos širdies atsiprašo, kad taip neatsakingai pasielgė, o būtent sugadino svetimą turtą, todėl prašo priimti jo įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo ESO. Taip pat labai prašo šį ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, su viskuo sutinka (el. b. l. 102–105).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja H. V. parodė, kad šalia jos namo yra elektros skydinė, priešais namą, adresu (duomenys neskelbtini). Naktį iš 2024 m. gegužės 31 d. į 2024 m. birželio 1 d., jau po vidurnakčio nuėjo į lovą, bet nemiegojo. Apie 1.15 val. išgirdo triukšmą, panašų į laužimąsi į garažą. Pagalvojo, kad kažkas įsilaužė į jos garažą namo kieme, tačiau pažiūrėjus, ten nieko nebuvo. Iš karto nuėjo į namo balkoną, iš kur pamatė vyriškį (duomenys neskelbtini) prie elektros skydinės, kuris ją laužė. Vyriškis buvo su tamsiu džemperiu, galimai žalios spalvos, su kapišonu ir tamsiais šortais bei kepure. Nors buvo tamsu, bet ji jį atpažino. Tai buvo E. K., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenantis bendrabutyje (duomenys neskelbtini), jos klasiokės sūnus, kitas vyriškis buvo pasislėpęs krūmuose, ji jį irgi atpažino. Tai buvo D. G., apie 20 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sename bendrabutyje. Ji pradėjo šaukti ant E. K., kad jis nustotų laužyti skydinę, pastarasis atsakė, kad ji eitų miegoti. Jis tada priėjo prie jos namo vartų, jie pabendravo trumpai. Jis atrodė apsvaigęs, bet ne nuo alkoholio, nes joks kvapas nuo jo nesklido. H. V. liepė eiti namo ir jis pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Visą tą laiką D. G. sėdėjo krūmuose, tik po to išėjo iš ten ir nuėjo paskui E. K. Po 15 minučių, apie 2 val. ji vėl išgirdo daužymo garsus bei matė kaip E. K. sugadino kitą skydinę, šalia (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. G. vėl pasislėpė krūmuose ir nesirodė. 2024 m. birželio 1 d. ryte pamatė minėtoje skydinėje išdaužtą stiklą prie (duomenys neskelbtini) esančio namo (el. b. l. 19–22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. G. parodė, kad dėl apgadintų elektros spintų (duomenys neskelbtini), gali pasakyti tik tiek, kad pareiškime nurodytas elektros spintas apgadino E. K. Jis apie tai pats sakė, tačiau D. G. su E. K. kartu nebuvo ir nematė, kad jis būtų tai daręs. Tuo metu su juo buvo kitas jo draugas N., pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo jis nebendrauja. Kodėl (duomenys neskelbtini) gyventoja H. V. nurodė, jog jis buvo kartu su E. K., pasakyti negali, nes jo ten nebuvo, matyt suklydo (el. b. l. 45–47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. C. parodė, kad pažįsta E. K., kuris yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis yra jo draugas, gyvena naujame bendrabutyje. Jie su juo pažįstami jau seniai, nuo vaikystės, lankė vieną mokyklą. Dabar jie kartais žaidžia krepšinį, vartoja kartu alkoholį. Ką jis darė naktį iš 2024 m. gegužės 31 d. į 2024 m. birželio 1 d., tiksliai neprisimena, greičiausiai gėrė, nes tuo laikotarpiu smarkiai gėrė, turėjo net epilepsijos priepuolį dėl gėrimo, prarado darbą dėl gėrimo. Galimai tą naktį vartojo alkoholį su E. (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta E.) K., po to galimai tą naktį buvo (duomenys neskelbtini), galimai vaikščiojo (duomenys neskelbtini) g., bet jis tikrai jokių elektros skydinių nedaužė. Ar tai padarė E. K., tiksliai nežino, galimai tai padarė jis, bet jis nėra tikras (el. b. l. 54–56).

AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pareiškime, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta kabelių spinta pp-2483 iš M-613. Pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Įvykis registruotas 2024 m. birželio 1 d., registracijos Nr. 0124000328726. AB „Energijos skirstymo operatorius“ patirta preliminari materialinė žala 240 Eur. Tikslų žalos dydį nurodys po atliktų remonto darbų. Prašo ištirti šį įvykį ir nustatyti kaltininką (el. b. l. 1–5).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytą vaizdo įrašą, jame užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitinka moteris, kuri nurodo, kad girdėjo triukšmą lauke ir išėjus pamatė du jaunuolius, iš kurių vienas laužė skydinę, o kitas buvo pasislėpęs krūmuose. Vaizdo įraše matyti kaip priėjus pareigūnams prie pirmos skydinės matyti, kad yra sulaužytos durelės (sulenktos). Toliau moteris paaiškino, kad matė, kas sulaužę skydinę. Tai yra jos klasiokės (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Žino, kad jo pavardė yra K., tačiau vardo neatsimena. Nurodė, kad jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kaip K. buvo apsirengęs ir pasakė, kad girdėjo įtartinus laužymo garsus. Pareigūnui paklausus, kuo laužė skydinę, moteris atsakė, kad nežino. Vėliau pareigūnams priėjus prie antros skydinės matyti sudaužytas stiklas. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra (el. b. l. 133–135).

2024 m. spalio 17 d. E. K. įsipareigojo savanoriškai atlyginti turtinę žalą AB „Energijos skirstymo operatoriui“, 290 Eur (el. b. l. 122).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir vadovaujantis jais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad E. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, t. y. kaltiname nurodytu laiku ir vietoje sugadino svetimą turtą – AB „Energijos skirstymo operatoriui“ priklausančias skydines.

Be paties E. K. parodymų, kuomet jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina liudytojos H. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė mačiusi būtent E. K., kaip jis laužo skydines, liudytojo N. C. ir D. G. duoti parodymai, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pareiškime užfiksuoti duomenys, pareigūnų kūno („body“) kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, apgadino svetimą nedidelės vertės turtą, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), byloje nustatyta, kad sugadintų skydinių remonto darbų kaina sudarė 290 Eur. Taigi kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tad pagal šią teisės normą kvalifikuota teisingai.

E. K. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu (el. b. l. 110–113).

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus (el. b. l. 68–74), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. l. 77–78), nedirbantis (el. b. l. 75–76). Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. už BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu padarytą žalą (BK 48 straipsnio 3 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, padarymo faktines aplinkybes, padarytos žalos dydį yra teisinga ir proporcinga įvykdytam baudžiamajam nusižengimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

E. K. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 10 (mėnesių) metų laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu padarytą žalą (BK 48 straipsnio 3 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės 290 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kabelių spinta pp-2483 iš M-613. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 01-1-22947-24. AB „Energijos skirstymo operatorius“ patirta materialinė žala – 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų). Prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai, pagrindžiantys patirtą turtinę žalą (el. b. l. 26–27). AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo, įsipareigojo atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad civilinė ieškovė turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. K. 290 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų kūnų („body“) kameromis daryti vaizdo įrašai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. (E. K.), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu padarytą žalą, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. (E. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu padarytą žalą, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. K. (E. K.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ naudai iš E. K. (E. K.) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų kūnų („body“) kameromis darytus vaizdo įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.