Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-724-280/2012

Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00607-2012-8

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-797-913/2012 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. K., trečiasis asmuo – AB Swedbank, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

LR CPK 29 str. nustato, kad bendrojo teritorinio teismingumo atveju ieškinys atsakovui fiziniam asmeniui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (LR CK 2.16 str. 2 d.). LR CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str. 1 d.). LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-07-10 priėmė J. Ž. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo D. K. (b. l. 3-6). Ieškinio pareiškimas atsakovui buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau D. K. siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, pašto pažymoje nurodyta „persikraustė“. 2012-07-31 Anykščių rajono apylinkės teisme gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-797-913/2012 siųsti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 96). Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų išsiuntęs procesinius dokumentus D. K. nurodytu adresu nėra. Byloje nustatyta, kad paskutinė deklaruota gyvenamoji atsakovo vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). Pažymėtina, kad D. K. išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra deklaravęs. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dirba, turi turto užsienio valstybėje ar yra susijęs ekonominiais bei socialiniais ryšiais su kita valstybe nepateikta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašymo atsiųsti procesinius dokumentus Didžiojoje Britanijoje esančiu adresu pateikimas neįrodo, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b . l. 9-11). Be to, atsakovas yra solidarusis skolininkas pagal 2007-05-10 kredito sutartį Nr. 07-045613-FA. Gyvenamosios vietos nustatymas yra susijęs su reikšmingų aplinkybių visumos konstatavimu. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Prašymas siųsti procesinius dokumentus atsakovo nurodytu adresu užsienio valstybėje negali būti pagrindas sprendžiant dėl ieškinio teismingumo. Nustatant asmens gyvenamąją vietą įstatyme nurodytų kriterijų pagrindu, nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, kad paskutinė atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), D. K. nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, turi nekilnojamojo turto ir yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų Lietuvoje, darytina išvada, kad J. Ž. ieškinys yra teismingas Anykščių rajono apylinkės teismui.

Be to, CPK 34 str. 1 d. nustato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pernelyg formaliai taikė ir aiškino ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas bei nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis naikintina, civilinė byla pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. K., tretysis asmuo – AB Swedbank, dėl skolos ir palūkanų priteisimo perduotina nagrinėti iš esmės Anykščių rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-08-09 nutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. K., tretysis asmuo – AB Swedbank, dėl skolos ir palūkanų priteisimo perduoti nagrinėti iš esmės Anykščių rajono apylinkės teismui.