Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-631-278/2013

Teisėja Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00607-2012-8

2013 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-913/2013 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. V. (dabartinė pavardė Ž.) ir D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-51, 82). Buto įsigijimui Kredito sutarties Nr. 07-045613-FA (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu AB „Swedbank“ suteikė 221 168 Lt kreditą (1 t., b. l. 12-43). Nustatyta, kad J. Ž., laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2012-11-30, sumokėjo 20 668,88 Lt kredito ir palūkanų, 530,40 Lt turto draudimo administravimo mokesčių (1 t., b. l. 52-52, 135-136). 2009-2011 metais ieškovei deklaravus mokesčius, jai grąžinta 2 500 Lt pajamų mokesčio dalis, iš kurių 420 Lt J. Ž. sumokėjo D. K. (1 t., b. l. 63-78). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad nuo 2009-09-01 D. K. bute, (duomenys neskelbtini), nebegyvena, o 2009-09-01 - 2012-11-30 laikotarpiu J. Ž. yra sumokėjusi 1 476,43 Lt buto išlaikymo mokesčių, susijusių su šildymu ir 2 960,55 Lt mokesčių namo bendrijai (1 t., b. l. 79-80, 134).

Iš 2007-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys lygiomis dalimis nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tuo įgijo visas bendraturčių teises ir pareigas (1 t. b.l. 44-45, CK 4.72; 4.75- 4.85 str. str.). Nustatyta, kad buto įsigijimui, šalys sudarė kredito sutartį su AB bankas „Hansabankas“ (teisių ir pareigų perėmėjas AB „Swedbank“), kuria solidariai įsipareigojo grąžinti bankui 221 168 Lt kreditą dalimis ir terminais, nurodytais kredito grąžinimo grafike, mokėti ar kompensuoti bankui visus mokesčius bei išlaidas, susijusias su turto įkeitimu, įkeisto turto vertinimu ir draudimu, bei visas kitas išlaidas (Kredito sutarties Nr. 07-045613-FA Bendrosios dalies 4.1 p., 10.6 p., 13 p.; 1 t., b. l. 12-19). Byloje nėra ginčo dėl solidarios atsakomybės banko atžvilgiu, tačiau ieškovei sumokėjus dalį palūkanų bei paskolos, atsakovas teigia, jog J. Ž. neturi pagrindo reikšti regresinio ieškinio, nes tarp šalių buvo susitarimas dėl jų mokėjimo bei naudojimosi butu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog, sumokėjus kredito ir palūkanų dalį iki sutarties termino pabaigos, ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo ½ sumokėtų sumų (2 t., b. l. 69-73). Prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių 2007-05-10 sudaryta kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais), ieškinio pateikimo dieną nėra pilnai įvykdyta, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo daryti išvadą, jog pilnai negrąžinus kredito ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl dalies lėšų grąžinimo, nes pagal kredito grąžinimo grafiką, paskolos grąžinimo įvykdymo terminas yra 2047-05-10. Konstatavus, jog tik pilnai grąžinus paskolą ieškovė įgytų teisę reikalauti dalies paskolos grąžinimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Atsakovas neneigia, jog bankui paskolą, palūkanas mokėjo ieškovė ir sumokėtos sumos neginčija, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, jog dalį sumokėtų įmokų, t.y., dalį sumokėto kredito, palūkanų, turto draudimo administravimo mokesčio už 2010-2012 m.m., minusavus grąžintą mokesčių sumos dalį, viso 9 769,64 Lt, atsakovas privalo sumokėti ieškovei (20 668,88 – 422 – 609 – 629 = 19 008,88 : 2 = 9 504,44 + 265,20 = 9 769,64 Lt). Atsakovas teigia, jog 2009-08-27 šalys susitarė, kad ieškovė viena mokės įmokas bankui ir šį įsipareigojimą išreiškė laisva valia elektroniniu laišku. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo 2009-08-27 matyti, kad šalys tarėsi dėl atsakovui priklausančio turto perleidimo bei mokėjimų bankui, tačiau konstatuoti, jog šalys susitarė, kad visas įmokas už butą mokės viena ieškovė iki D. K. priklausančią buto dalį perleis ieškovei ar kitiems asmenims, nėra pakankamo pagrindo (2 t., b.l. 59-62).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-09-01 - 2012-11-30 laikotarpiu už teiktas butui šildymo paslaugas AB „Kauno energija“ ieškovė sumokėjo 1 476,43 Lt bei 2 960,55 Lt mokesčių namo bendrijai (1 t., b. l. 1 t., b. l. 79-80, 134). CK 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Byloje nustatyta, jog bute, (duomenys neskelbtini), nuo 2009-09-01 gyvena ieškovė. J. Ž. nepaneigė atsakovo D. K. teiginių, jog butu, tame tarpe ir atsakovui nuosavybės teise priklausančia dalimi, naudojasi ji ir jos šeima (2 t., b. l. 2-5, 11-13). Atsakovas teigia, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, todėl mokesčius privalo mokėti viena ieškovė. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, pagal nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (nuomininkui) laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal minėto kodekso 6.579 straipsnio 2 dalies nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaroma žodžiu. Nors D. K. teigia, jog su ieškove buvo sudaryta nuomos sutartis, ką patvirtina 2009-08-27 šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, šalys nei dėl įmokų bankui, nei dėl dalies buto nuomos mokesčių nesusitarė. Nepaneigta, jog atsakovas D. K. leido ieškovei naudotis buto dalimi, tai matyti iš minėto susirašinėjimo, be to, jam buvo žinoma, jog ieškovė naudojasi ir jo buto dalimi, tačiau nuo 2009-09-01 iki ieškinio padavimo dienos (2012-07-09) ginčo tarp šalių dėl to nekilo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis (CK 6.629 str.). CK 6.636 straipsnio nuostatos nustato, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kadangi šalys rašytinės sutarties nėra sudarę, konstatuotina, jog naudodamasi atsakovui priklausančia turto dalimi, ieškovė privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Dėl paminėto, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo buto išlaikymo išlaidas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai taikė materialines teisės normas, sprendimas dalyje dėl 2 218 Lt mokesčių iš atsakovo D. K. priteisimo keistinas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas. Iš dalies pakeitus sprendimą, mažintinos ieškovės ir valstybės naudai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.; 1 t., b. l. 2).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 432 Lt žyminio mokesčio, patyrė 1 590 Lt atstovavimo išlaidų, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, ieškovė sumokėjo 800 Lt (2 t., b.l. 83, 95,101-107). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovės D. K. naudai priteistina 67 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt atstovavimo išlaidų, viso 467 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės naudai iš atsakovo - 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą atsakovas D. K. yra apmokėjęs didesniu žyminiu mokesčiu nei nustato CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos, todėl permokėta 72 Lt suma grąžintina (CPK 87 1 d.1 p. 11 988,14 x 3 % = 359,64 Lt; 432 - 360 = 72 Lt ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

J. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 9 769,64 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis Lt 64 ct) skolą, 293 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1 793 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 769,64 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį dalyje dėl 2 218,50 Lt priteisimo, atmesti.

Priteisti iš J. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K. naudai 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 29 Lt (dvidešimt devynis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Į valstybės biudžetą priteistas pašto išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei pateikti teismui.

Priteisti iš D. K. ieškovės J. Ž. naudai 600 Lt (šešis šimtus Lt), o iš J. Ž. atsakovo D. K. naudai - 400 Lt (keturis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 6 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 438 permokėtą 72 Lt (septyniasdešimt du Lt) žyminį mokestį.